Socialiniai tinklai šiandieninei visuomenei tapo svarbiu komunikacijos kanalu, kuriame sparčiai plinta informacija, kartu kilsdami ir dezinformacijos plitimo riziką. Siekiant suprasti vartotojų elgseną šiose platformose bei identifikuoti dezinformacijos poveikį, atliekami įvairūs socialinių medijų tyrimai, kurie apima specifines apklausos metodikas ir pateikia vertingus rezultatus.
Socialinių tinklų vaidmuo dezinformacijos kontekste
Lietuvos gyventojai socialinius tinklus dažniausiai identifikuoja kaip pagrindinį dezinformacijos sklaidos kanalą. Nors platformos nėra pačios dezinformacijos autoriai, tai nesustabdo melagingos informacijos plitimo internete. 63 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad daugiausiai melagienų pastebi socialiniuose tinkluose. Be to, net 63 proc. mano, jog socialinių tinklų valdytojai tikėtina nepakankamai aktyviai reaguoja į dezinformaciją - 25 proc. nurodo visišką netinkamumą, o 38 proc. - greičiau netinkamą atsaką.
Respondentai dažniausiai dezinformaciją matė susijusią su aktualiomis temomis: karu Ukrainoje (15 proc.), COVID-19 ir vakcinomis (8 proc.), bei Izraelio ir „Hamas“ konfliktu (5 proc.). 44 proc. respondentų pažymėjo, jog gerai ar labai gerai atpažįsta tikslingai skleidžiamas melagingas žinias, tačiau 29 proc. šio įgūdžio vertinimą nurodė mažiau optimistiškai.
Apklausos metodika: pagrindiniai socialinių tyrimų principai ir Lietuvos patirtis
Vienas iš populiariausių socialinių tyrimų metodų yra kiekybinė anketinė apklausa, dažnai atliekama internetu. Pvz., agentūra „Marketingo valdymas“ 2017 m. sausį atliko vartotojų pirkimo elgsenos tyrimą, kuriame dalyvavo 112 įvairaus amžiaus, lyties ir gyvenamosios vietos respondentų. Klausimai buvo uždaro tipo, leidžiantys dalyviams pasirinkti arba įrašyti savo variantus.
| Kriterijai | Respondentų skaičius | Procentai |
|---|---|---|
| Moteris | 85 | 76 % |
| Vyras | 27 | 24 % |
| Amžius 18-24 | 50 | 44 % |
| Amžius 25-34 | 31 | 28 % |
| Gyvenamasis miestas Vilnius | 54 | 48 % |
| Gyvenamasis miestas Kaunas | 25 | 22 % |
Ši apklausa leido atskleisti, kaip vartotojai ieško prekių ir paslaugų, taip pat - kokie veiksniai lemia jų apsisprendimą pirkti. 68 proc. respondentų paieškai dažniausiai naudoja „Google“ sistemą, tuo tarpu apie 20 proc. neieško prekių internetu, dažniausiai tai kaimo vietovių gyventojai, neturintys prieigos prie interneto.
Taip pat skaitykite: Naujienų gavimas Lietuvoje per socialinius tinklus
Pasirinkimo kriterijai ir pirkimo motyvacijos
Apklausoje vyravo įvairūs veiksniai, kurie lemia sprendimą, kur pirkti prekę ar paslaugą, kai kaina būna vienoda. Štai pagrindiniai jų procentai:
- 36 % - svetainės funkcionalumas, patogumas
- 24 % - aiškus ir išsamus prekės naudingumo aprašymas
- 9 % - greitas atsakymas el. paštu
- 9 % - svetainės estetinė išvaizda
- 5 % - malonus bendravimas telefonu
- 17 % - kiti kriterijai (įmonės patikimumas, žinomumas, nuolaidos, atsiliepimai)
Analizuojant pagal lytį, moterys dažniau naudojasi skirtingais paieškos kanalais nei vyrai. Pavyzdžiui, 65 proc. moterų renkasi „Google“ paiešką, tačiau 21 proc. pasirinko fizines parduotuves. Tuo tarpu 81 proc. vyrų ieško tik internetinėse paieškos sistemose, o 15 proc. neieško prekių internete išvis.
Valstybės atsakas ir praktiniai informacinių incidentų stebėjimo modeliai
Reaguodama į augančius informacinius iššūkius, Lietuvos nacionalinės institucijos, ypač Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), aktyviai kurią metodologijas ir technologinius sprendimus, skirtus suderintam informacinių incidentų stebėjimui ir analizei. 2024 m. prioritetas - vieningos duomenų formatų metodologijos įtvirtinimas bei pažangios stebėsenos sistemos kūrimas, apjungiant 10 institucijų duomenis siekiant efektyvesnės prevencijos.
Taip pat bendradarbiaujama su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) mokymų centro steigimo procese, kuris leis valstybės tarnautojams ir partneriams efektyviau atpažinti užsienio valstybinių užsakovų keliamas grėsmes ir mažinti jų poveikį.
Visuomenės nuomonės apklausos Lietuvoje: dezinformacijos atpažinimas ir vartotojų teisių situacija
Pagal 2023 metų ir ankstesnių metų visuomenės nuomonės tyrimus, pavyzdžiui, „Vilmorus“ 2008 m. apklausą, pažeistų vartotojų teisių atvejų per paskutinius metus patyrė apie 23 % respondentų. Daugiau aktyvumo ginti savo teises rodo jauni, aukštąjį išsilavinimą turintys sostinės gyventojai.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai Lietuvoje
Analizuojant vartotojų patirtis per kelerius metus pastebėtas nusiskundimų mažėjimas dėl klaidinančios kainos, klaidinančių etikečių, neteisingos grąžos bei nekokybiškų paslaugų. Taip pat augo informuotumas apie prekių kokybę ir galimybes ginti teises. Vis dėlto tik 6 % vartotojų imasi tiesioginių veiksmų kreipdamiesi į vartotojų gynimo organizacijas.
| Pažeistų vartotojų teisės (2008 m.) | Procentas |
|---|---|
| Nusiskundimai dėl klaidinančios kainos | 30 % |
| Gavimas neteisingos grąžos | 21 % |
| Nusiskundimai dėl paslaugų kokybės | 22 % |
| Vartotojų, kreipęsi į gynimo organizacijas | 6 % |
Apibendrinant vartotojų elgsenos tyrimų svarbą
Apklausa ir tyrimai, vykdomi socialinių tinklų ir vartotojų elgsenos srityje, leidžia atskleisti ne tik vartotojų nesaugumo jausmą bei dezinformacijos mastą, bet ir nubrėžti veiksmingų prevencijos bei reagavimo strategijų kontūrus. Lietuvoje plėtojami pažangūs duomenų analizės modeliai, kartu su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų atliekamomis apklausomis, leidžia sistemingai vertinti informacinių grėsmių poveikį, o verslo bei institucijų specialistams padeda geriau suprasti ir prognozuoti vartotojų elgsenos tendencijas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo specialistų poreikis Lietuvoje
tags: #apklausa #apie #vartotoju #elgsesna #socialiniuose #tinkuose