Visiškai normalu kai kuriose socialinėse situacijose jaustis šiek tiek nervingam. Tačiau socialinio nerimo sutrikimas kasdienėse socialinėse situacijose sukelia didelį nerimą, gėdą ir savimonę. Taip pat žinomas kaip socialinė fobija, socialinio nerimo sutrikimas yra psichikos sutrikimas, sukeliantis didelį nerimą ir nervingumą socialiniuose susibūrimuose.
Kas yra socialinė fobija (socialinio nerimo sutrikimas)?
Socialinė fobija, dar vadinama socialinio nerimo sutrikimu, yra intensyvi, iracionali ir nuolatinė baimė būti stebimam arba neigiamai įvertintam kitų žmonių. Socialinis nerimas yra psichinės sveikatos būklė. Tai galima apibūdinti kaip intensyvią, nuolatinę baimę, kad kiti socialiniuose susibūrimuose jus stebės ar vertins. Skirtingai nei paprastas drovumas, sociofobija gali smarkiai trikdyti kasdienį gyvenimą - paveikti darbą, santykius, laisvalaikį.
Kaip atpažinti: pagrindiniai simptomai
Bendrieji socialinio nerimo sutrikimo požymiai ir simptomai yra šie:
- Nuolatinis nerimas dėl savęs pažeminimo ar gėdos.
- Baimė tam tikrų situacijų, kai kiti gali jus teisti.
- Labai didelė baimė bendrauti su naujais žmonėmis.
- Vengti bendrauti su naujais žmonėmis, bijodami sugėdinti ar pažeminti.
- Venkite būti situacijose, kuriose galite būti dėmesio centre.
Fiziniai simptomai
- Greitas širdies plakimas.
- Drebulys.
- Prakaitavimas.
- Lengvumas.
- Pykinimas.
- Veido raudonis, burnos sausumas, galvos svaigimas, raumenų įtampa.
Elgesio ir emociniai simptomai
- Nuolatinis nerimas dalyvaujant veikloje.
- Gėda ir bejėgiškumo jausmas.
- Labai neigiamos savęs vertinimo mintys ir nuolatinis įvykusių situacijų analizavimas (ruminavimas).
- Socialinės veiklos vengimas (pvz., vengimas valgyti su kompanija, nedalyvavimas vakarėliuose).
Kaip sociofobija skiriasi nuo drovumo
Žmonės dažnai painioja socialinio nerimo sutrikimą su drovumu. Drovumas gali būti trumpalaikis ir netrikdyti jūsų kasdienio gyvenimo. Kita vertus, socialinio nerimo sutrikimas gali būti ilgalaikis ir turėti įtakos jūsų gebėjimui dirbti, lankyti mokyklą ar koledžą bei plėtoti santykius su žmonėmis, nepriklausančiais jūsų šeimai ir artimų draugų ratui. Drovumas yra labiau paplitęs ir nebūtinai sukelia funkcijų pablogėjimą; socialinis nerimas sukelia stiprų distresą ir funkcinį sutrikimą.
Dažniausios situacijos, kurios kelia nerimą
- Susitikimai su pažįstamais žmonėmis arba naujais žmonėmis.
- Vieši pasirodymai ar kalbėjimas prieš auditoriją.
- Skambučiai telefonu, reikalų tvarkymas (biure, pas gydytoją ir pan.).
- Apsipirkimas, valgymas viešoje vietoje, naudojimasis viešuoju tualetu.
- Bet koks darbas komandoje ar situacijos, kuriose gali tekti būti stebimam.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios priežastys socialinio nerimo sutrikimui yra nežinomos. Tačiau mokslininkai mano, kad priežastis gali būti genetikos ir aplinkos veiksnių derinys. Be to, specifinė neigiama patirtis taip pat gali sukelti socialinį nerimo sutrikimą, pavyzdžiui, seksualinę prievartą, patyčias ar šeimos konfliktus. Kai kurie ekspertai teigia, kad patyčios, išstūmimas iš grupės vaikystėje, griežtas auklėjimas, problemos šeimoje gali turėti įtakos socialinės fobijos išsivystymui.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Migdolinis kūnas yra smegenų dalis, kuri kontroliuoja baimės reakciją. Žmonės, turintys pernelyg aktyvią migdolinę dalį, gali patirti padidintą baimės reakciją, todėl gali padidėti nerimas socialiniuose susibūrimuose. Centrėlinėje nervų sistemoje serotoninas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant psichinius procesus: nuotaiką, miegą, seksualumą, apetitą ir t. t. Monoamino oksidazės inhibitoriai, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) ir kiti biocheminiai veiksniai gali būti susiję su simptomų atsiradimu ir gydymu.
Komorbidumas ir pasekmės
Apie pusė pacientų, kuriems pasireiškia sociofobija, turi ir kitų psichikos, vaistų ar alkoholio vartojimo problemų. Šis sutrikimas beveik keturis kartus padidina riziką susirgti depresija. Negydoma socialinė fobija gali sukelti didelės rizikos elgesį, pvz., savižudiškas mintis, vienatvę ir piktnaudžiavimą narkotikais ar alkoholiu. Izoliacija nuo aplinkos niekada nėra išeitis; ilgalaikio Harvardo universiteto tyrimo duomenimis, draugystė yra pagrindinis veiksnys, padedantis jaustis laimingam.
Diagnostika: kada kreiptis ir kaip nustatoma diagnozė
Kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą, jei pastebėjote, kad vengiate kasdienių socialinių susibūrimų dėl gėdos ar baimės. Patikslinti diagnozę galėtų padėti testai, skirti nustatyti socialinę fobiją. Socialinio nerimo sutrikimo diagnozė dažnai remiasi klinikiniu vertinimu, kuriame psichiatras ar psichologas atidžiai išklauso paciento istoriją ir simptomus. Gali būti naudojami standartizuoti klausimynai, siekiant įvertinti simptomų sunkumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui.
DSM ir kiti diagnostiniai kriterijai
DSM-IV/DSM-5 apibrėžia socialinį nerimą kaip perdėtą ir neraelistinę baimę būti atidžiai stebimam arba neigiamai kitų įvertintam. Vyresniems nei 18 metų simptomai turi tęstis ne mažiau negu 6 mėn. Socialinis nerimas gali būti generalizuotas (daugelio situacijų baimė) arba negeneralizuotas (vienos ar kelių situacijų baimė).
Testai socialinei fobijai nustatyti
Patikslinti diagnozę gali padėti standartizuoti klausimynai ir trumpi testai, skirti įvertinti simptomų pobūdį ir sunkumą. Patikslinimui ir gydymo planavimui gydytojas gali pasiūlyti testus, skirtus nustatyti socialinę fobiją ir jos poveikį kasdieniam funkcionavimui.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
KMT vaidmenų žaidimas – pilna sesija – socialinio nerimo sutrikimas – 1 dalis
Gydymas: kokios yra galimybės
Yra keletas gydymo galimybių socialinio nerimo sutrikimui. Kai kuriems žmonėms gali prireikti tik vieno tipo gydymo. Tačiau kitiems gali prireikti daugiau nei vienos gydymo galimybės. Gydymo planas turėtų būti sudaromas apsvarsčius visus gydymo būdus ir jų riziką su pacientu. Reikėtų atsižvelgti į paciento prioritetus, simptomų ūmumą, sutrikusias funkcijas, komorbidiškumą ir ilgalaikio gydymo tikslą.
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Kognityvinė-elgesio terapija yra vienas veiksmingiausių socialinės fobijos gydymo būdų. Terapeutas padės jums išmokti kontroliuoti savo nerimą kvėpavimu ir atsipalaidavimu. Jie taip pat išmokys jus kontroliuoti ir pakeisti savo neigiamas mintis teigiamomis mintimis. KET apima simptomų valdymo įgūdžius, socialinių sugebėjimų lavinimą ir laipsnišką ėjimą į bijomas situacijas. Tyrimai rodo, jog KET gali padėti maždaug 75 proc. pacientų, be to, gydymo rezultatai išlieka ilgai ir pabaigus gydymą.
Grupinė terapija ir eksponavimo metodai
Grupinė terapija padės išmokti bendrauti ir bendrauti su žmonėmis socialiniuose susibūrimuose. Ekspozicijos terapija (laipsniškas ėjimas į bijomas situacijas) padės palaipsniui susidoroti su socialinėmis situacijomis, o ne jų išvengti.
Farmakoterapija
Psichikos sveikatos specialistas gali skirti tam tikrų vaistų, pvz., selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI), kad palengvintų jūsų socialinio nerimo simptomus. Be to, jis/ji gali rekomenduoti paroksetiną arba sertraliną. Kitas vartojamų vaistų tipas yra serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitorius (SNRI). Kartais rekomenduojami monoamino oksidazės inhibitoriai (pvz., fenelzinas) ar trumpalaikiai benzodiazepinai mažų dozių forma, tačiau pastarieji kelia priklausomybės riziką.
Kombinuotas gydymas
Ekspertų nurodymu lengvoms ir vidutinio sunkumo socialinėms fobijoms gydyti rekomenduojama tik kognityvinė-elgesio terapija, vidutinio ir sunkaus laipsnio generalizuotoms socialinėms fobijoms - kombinuota KET ir farmakoterapija. Gydymo trukmė ir vaistų poreikis turi būti sprendžiamas individualiai: generalizuotai socialinei fobijai dažnai reikalingas ilgalaikis (mažiausiai 3 mėn. ar net 12 mėn.) gydymas specifiniais antidepresantais.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Praktiniai patarimai kasdienai
- Stebėkite savo mintis: atpažinkite nerimą sukeliančias mintis.
- Pakeiskite neigiamas mintis realistiškomis.
- Nevengkite situacijų: vengimas tik sustiprina baimę.
- Rūpinkitės savimi: reguliariai sportuokite, gerai išsimiegokite, kalbėkitės apie jausmus.
- Mokykitės socialinių įgūdžių praktikoje: pradėkite nuo veidrodžio, vėliau su artimaisiais, o po to ir tose vietose, kur jaučiatės neramiai.
- Laikysena ir neverbalinė komunikacija: stovėkite tiesiai, pakelkite smakrą, žiūrėkite pašnekovui į akis.
Kada kreiptis į specialistą?
Kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą, jei pastebėjote, kad vengiate kasdienių socialinių susibūrimų dėl gėdos ar baimės. Jeigu jūsų simptomai trukdo dirbti, mokytis, bendrauti ar sukelia stiprų distresą, laikas ieškoti pagalbos. Gydytojas (psichiatras, psichologas arba šeimos gydytojas) gali rekomenduoti testavimą, terapiją ir (jei reikia) vaistus.
Paauglių socialinis nerimas
Paauglių socialinio nerimo sutrikimas dažnai prasideda paauglystėje ir gali labai pabloginti kasdienį gyvenimą, mokymąsi bei socialinį gyvenimą. Paauglių SNS dažnai lieka neatpažintas, nekoreguojamas ir sukelia kitus psichinės arba fizinės sveikatos sutrikimus. Vėlyva diagnostika, gretutinės ligos ir gydymosi motyvacijos stygius labai sunkina SNS gydymo galimybes.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
- Paprastai socialinio nerimo sutrikimas atsiranda sulaukus 13 metų. Tai gali būti siejama su seksualinės ar psichinės prievartos istorija, pernelyg dideliu tėvų apsauga ir kontrole bei patyčiomis.
- Ar socialinis nerimas praeina su amžiumi? Kai kuriems žmonėms socialinis nerimas išnyksta, kai jie sensta. Tačiau kitiems jis nepraeina be gydymo.
- Kada reikalingi vaistai? Jei socialinis nerimas taip vargina, kad riboja kasdienį gyvenimą - gydytojas (psichiatras) gali skirti vaistų. Tačiau medikamentai gydant SNS paprastai derinami su terapija.
Kaip pradėti gydymą
Idealiai, jei jūsų kelyje padeda terapeutas. Jis padės apdoroti nerimą keliančias mintis ir palaipsniui pradėti lengviau valdyti socialines sąveikas. Pradėkite nuo mažų žingsnių: atlikite „namų darbus“, mokykitės kalbėti lėtai, praktikuokitės artimų žmonių rate, o tuomet - platesnėse situacijose. Jei reikia, kreipkitės į specialistus ir pasitarkite dėl gydymo strategijos bei galimų testų.
Būti intravertu ir mėgautis vienatve yra visiškai gerai. Neleiskite, kad žmonių fobija tave suvaržytų ir atribotų nuo socialinio gyvenimo. Socialiniai ryšiai yra svarbūs mūsų psichinei sveikatai, todėl ir tu gali mėgautis žmonių buvimu.