Socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja. Socialiniai tinklai siūlo daugybę galimybių - bendrauti, mokytis ir dalintis informacija, tačiau yra ir tamsioji to pusė, ypač jauniems suaugusiems, kurie vis dar ieško savęs.
2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą. Jauni žmonės, kurie dar tik formuoja savo identitetą, yra ypač pažeidžiami. Jie gali jausti, kad neatitinka visuotinai priimtų grožio ir sėkmės standartų, o tai gali turėti rimtų pasekmių jų savivertei“, - pastebi S.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų ir jos pasekmės
Priklausomybė nuo socialinių tinklų sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje. Per daug laiko, praleisto praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti.
Pasak medicinos psichologės: „Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų, kuri skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės. Kai matome kitus dalyvaujant įvairiose veiklose, lankančius renginius ar stebimi įspūdingus jų pasiekimus, gali atsirasti jausmas, kad mes patys kažką praleidžiame arba nesame tokie sėkmingi, nepakankamai geri.\"
Rizikos elgesys ir psichinės sveikatos problemos
Minėtas tyrimas atskleidė, kad net 15 proc. jaunų suaugusiųjų yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose. Nuolatinės pastangos būti prisijungus, skelbti naujienas, sekti tendencijas ir išlikti aktualiems bei įdomimiems sekina, veda link perdegimo. Įspūdis, kad niekada negali pasiekti tobulumo, kurį matai internete, gali kelti gilų nevilties jausmą. Jauni suaugę, kurie daug laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, dažniau patiria depresijos simptomų. „Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Etinė orientacija virtualioje erdvėje
E2.3. Bendravimo tinkle etikos principai aptariamos pagrindinės virtualiosios komunikacijos etikos taisyklės; aptariamos ir kitos etikos taisyklės: gerbti pašnekovą, jo neįžeidinėti, nerašyti nekultūringų, užgaulių atsiliepimų, nesijuokti iš kitokios išvaizdos, tautybės, rasės ar kito tikėjimo žmonių; rašant atsižvelgti į skirtingus adresatus (bendraamžį, vyresnį, pažįstamą, nepažįstamą). F3.3. Saugus bendravimas ir bendradarbiavimas virtualiojoje erdvėje aptariami bendravimo ir bendradarbiavimo elektroniniu būdu etiniai principai: mandagiai, taisyklingai kalbėti, rašyti žinutes, atsakyti į gautas žinutes, korektiškai rašyti komentarus.
Skaitmeninio turinio vertinimas (A3.3.). Mokomasi vertinti savo ir kitų sukurtą skaitmeninį turinį pagal kelis kriterijus, aptariama argumentavimo svarba, atkreipiamas dėmesys į skaitmeninio turinio naudojimo teisėtumą (autorių teisės, licencijos). [...] stengiamasi išklausyti kitų nuomones, toleruoti konstruktyvią kritiką, argumentuotai išsakyti savo nuomonę, atsižvelgti į pastabas, koreguoti, tobulinti darbą.
Dirbtinio intelekto ir etikos aspektai
C3.3. Nagrinėja dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi, neuroninių tinklų taikymo sritis, vertina privalumus ir grėsmes. Prisimenama dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi samprata. Diskutuojama apie dirbtinio intelekto naudojimo etiką, teisinius ir socialinius principus, susipažįstama su Europos Sąjungos ir Lietuvos pagrindiniais teisės aktais, reglamentuojančiais dirbtinio intelekto naudojimą švietime, mene ir kt. Aptariami dirbtinio intelekto naudojimo privalumai ir grėsmės.
Žmogaus teisės, socialinės ir ekonominės teisės bei gerovės modeliai
Žmogaus teises sudaro įvairios teisės ir laisvės. Šios teisės ir laisvės pagal tematiką gali būti padalytos į dvi pagrindines grupes: pilietines ir politines teises bei socialines ir ekonomines teises. Pilietinės ir politinės teisės pirmiausia gina asmenis nuo valstybės galios ir neteisėto kišimosi į jų gyvenimus. Šios teisės iš esmės užtikrina jums galimybę bendruomenėje gyventi saugiai ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės garantuoja, kad kiekvienas žmogus gyventų tokiomis sąlygomis, kuriomis jis gali patenkinti savo pagrindinius ekonominius ir socialinius poreikius. Šios teisės labai glaudžiai susijusios su mūsų gerove.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Tačiau kai kuriais atvejais šių teisių apsauga ir užtikrinimas reikalauja daug išteklių, kurių kai kurios valstybės gali neturėti. Bet išteklių trūkumas nesuteikia valstybėms teisės nesiimti veiksmų arba juos nuolat atidėlioti ir vilkinti. Nagrinėjant šią temą įvardijamos pamatinės žmogaus teisių nuostatos LR konstitucijoje, JT visuotinėje ir žmogaus teisės deklaracijoje, ES žmogaus teisių konvencijoje. Taip pat aptariamos JT vaiko teisių (ir pareigų) konvencijos nuostatos. Diskutuojama, kaip žmogaus teisės užtikrinamos mūsų aplinkoje (šeimoje, klasėje, mokykloje, visuomenėje) ir kaip tai sietina su bendražmogiškomis vertybėmis, pvz., tolerancija, pagarba, laisve ir kitomis.
Europos socialinis modelis ir skurdo iššūkiai
Savitas Europos socialinis modelis grindžiamas gerovės kūrimu, nieko nepaliekant nuošalėje. Jau esame pasiekę daug, bet dar nemažai ką lieka padaryti. Pastarųjų metų krizės turėjo įtakos daugelio europiečių gyvenimo lygiui. Įperkamo būsto trūkumas, galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis, skurdas ir galimybių nelygybė gali pažeisti mus jungiančius saitus. Mūsų visuomenė ir ekonomika vystysis ir toliau. Tai reiškia, kad turime sutelkti pastangas tam, kad išlaikytume savo dabartinę gyvenimo kokybę ir ją pagerintume dar labiau. 88 % piliečių teigia, socialinis Europos aspektas jiems yra asmeniškai svarbus. 54 % mano, kad iki 2030 m. siekiant užtikrinti socialinį teisingumą parengsime naują Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planą, kad iki 2030 m. Komisija siūlo naujas kovos su skurdu ir būsto krize priemones. Skurdą patiria 1 iš 5 europiečių, įskaitant 1 iš 4 vaikų, o apie 1 mln.
Etinė orientacija ir kinikų idėjos apie saikingumą
Straipsnyje aptariamas Antikos kinikų filosofinės mokyklos etinių pažiūrų aktualumas šiuolaikinės civilizacijos ir visuomenės progresui ar bent jau regreso švelninimui. Kinikai išgarsėjo pirmuoju Vakarų minties istorijoje totaliu maištu prieš civilizaciją. Jo pagrindas buvo etinis maištas prieš civilizacijos įtvirtintą moralės sampratą. Pasak kinikų, civilizacinė etika naikina pagrindinį žmogiškosios prigimties bruožą ir esminę dorybę - saikingumą. Maža to, išsižadėjusi prigimtinio saikingumo, civilizacija pagrindiniu etiniu orientyru ir siekiniu iškelia žmogaus prigimčiai pražūtingą malonumų perteklių.
Pastarasis veikia pagal smagračio principą - malonumų niekad nepakanka, jie nuolat reikalauja vis naujesnių ir intensyvesnių malonumų ir galiausiai atveda žmogų į vidinio chaoso, nuolatinės baimės bei nerimo, kitaip sakant, sunkios ligos būseną. Kinikų įsitikinimu, tėra vienintelis vaistas šiai ligai išgydyti. Tai sugrįžimas prie žmogaus prigimčiai būdingo radikalaus saikingumo - maksimalaus poreikių apribojimo. Į šį saikingumą tegalinti atvesti radikali askezė - sielą ir kūną stiprinančios, grūdinančios ir lavinančios pratybos, pratinančios visuomenę tenkintis minimaliu natūralių malonumų kiekiu. Šios pratybos privalančios tęstis visą žmogaus gyvenimą.
Praktiniai žingsniai: prevencija, švietimas ir pagalba
Viena pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
„Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija\", - teigia S.
Paaugliai atvirai kalba apie socialinių tinklų poveikį jų gyvenimui
Pasiūlymai švietimo sistemai ir visuomenei
Atskiri ugdymo programų punktai (E2.3., A3.3., F3.3., C3.3.) pabrėžia etikos, skaitmeninio turinio vertinimo, saugaus bendravimo virtualioje erdvėje ir dirbtinio intelekto etikos svarbą. Šių temų integravimas į ugdymą, diskusijos apie žmogaus teises, toleranciją ir lygių galimybių užtikrinimą padeda formuoti kritišką žiūrėjimą į skaitmeninę erdvę ir mažina žalingų pasekmių riziką. Stiprinant socialinę etinę orientaciją, ugdant empatiškumą, pagarbumą ir atsakomybę virtualioje erdvėje, galime mažinti skausmingus lyginimosi mechanizmus ir užtikrinti, kad poreikių tenkinimas vyktų tvariai ir žmogaus orumą gerbiančiai.
| Problema | Pasekmės | Sprendimo kryptys |
|---|---|---|
| Per didelis socialinių tinklų naudojimas | Depresija, nerimas, perdegimas, miego sutrikimai | Ribojimas, pertraukos, fizinė veikla, pagalba specialistų |
| FOMO ir lyginimasis | Savivertės mažėjimas, savižudybės mintys | Kritinis mąstymas, etika tinkle, atviri pokalbiai |
| Netinkamas skaitmeninis turinys | Žalingi elgesio modeliai (dietos, operacijos) | Skaitmeninio turinio vertinimas, švietimas |
Apjungiant žmogaus teisių, socialinės etikos ir praktinių prevencijos priemonių perspektyvas, galima formuoti tvaresnę socialinę orientaciją ir užtikrinti, kad žmogaus poreikiai būtų tenkinami saugiai, oriai ir atsakingai.
tags: #socialine #etine #orientacija #porekiu #tenkinimas