Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) - seniausia Lietuvos politinė partija, įsikūrusi 1896 m. bei atstovaujanti centro kairės pažiūras. Lietuviškoji socialdemokratų partija buvo įkurta 1896 m. gegužės 1 d. Vilniuje, kai Lietuva vis dar priklausė Rusijos imperijai. Susirinkimas įvyko A. Domaševičiaus bute. Nuo pirmųjų A. Domaševičiaus ir A. Moravskio įkurtų Vilniuje lietuvių socialdemokratinių darbininkų ratelių ir atšvęstos pirmos Gegužės pirmosios buvo praėję treji metai. A. Moravskiui išvykus užsienin, o A. Domaševičių su kitais LSDP 1899 m.
Partija turi itin spalvingą istoriją: nuo Lietuvos autonomijos reikalavimo XIX a. pabaigoje ir neginkluoto pasipriešinimo sovietams iki sudėtingų santykių su ekskomunistine tradicija XX a. ir įvairių politinių skaldymų bei susijungimų XXI a. Istoriškai socialdemokratai rėmė Lietuvos nepriklausomybės idėją, pasisakė už socialines reformas, lietuvių ir lenkų kalbų lygybę. Būtent socialdemokratų dalyvavimas valstybingumo atgavimo procesuose buvo reikšmingas: nepriklausomybės klausimą ėmė kelti 1917 m., o 1918 m. vasario 16 d. Steigiamajame Seime buvo 12 LSDP atstovų, jie sudarė socialdemokratų frakciją.
Tarpukario ir sovietmečio laikotarpiai
Pirmajame Seime LSDP turėjo 10 vietų, antrajame - 8 mandatus. 1925 m. LSDP turėjo 1500 narių, 145 įregistruotas organizacijas. Nuo pat pirmųjų III Seimo posėdžių naujoji valdančioji dauguma ir ypač į ją įeinanti LSDP frakcija ėmėsi ryžtingų žygių šalies politinio gyvenimo demokratizacijos kryptimi. Po 1926 m. perversmo valdžia teko Antanui Smetonai ir tautininkams, o socialdemokratų partijos veikla buvo varžoma. Dalis LSDP veikėjų (J. Plečkaitis, J. Paplauskas ir kiti) 1927 m. rugsėjo 9 d. organizavo pučą.
1921 metų vasarą, Maskvos nurodymu, LKP formaliai „(…) atsiskyrė nuo RKP(b) ir įstojo į Komunistų internacionalą (Kominterną) tariamai savarankiškos sekcijos teisėmis“. Lietuvių bolševikams padėti buvo atsiųsta beveik 18 tūkst. raudonarmiečių, kurie kovojo prieš lietuvius savanorius. Raudonajai armijai 1940 metais birželio 15 okupavus Lietuvą, LKP(b) tapo tiesiogiu VKP(b) padaliniu. Su tokiomis aplinkybėmis sovietmečiu Lietuvos politinis laukas buvo radikaliai pakeistas, o socialdemokratinė tradicija buvo priversta veikti kardinaliai kitomis formomis arba egzistuoti tremtyje ir pogrindyje.
Atkūrimas ir veikla nuo 1989 metų
Sovietų okupacijos metu LSDP atkūrimo idėja gimė dviems nepriklausomoms grupėms. 1989 m. balandžio 27 d. Kaune šios abi grupės susirinkime priėmė sprendimą atkurti LSDP. Įsteigta iniciatyvinė atkūrimo grupė: A. Jakubėnas, K. Antanavičius, V.P. Andriukaitis, A. Bagdonas, G. Iešmantas, A. Januška, V. Katkus, D. Kirvelis, A. Sakalas, J. Šatas, K. Uoka, A. Vaitkevičius, A. Kripavičius, A. Lopeta, T. Mejeris, R. Tėvelis, V. Žemaitis. Grupė parengė ir išplatino pareiškimą, o 1989 m. rugpjūčio 12 d. atsikūrusi LSDP savo aktyvia veikla padėjo Lietuvai atgauti valstybingumą.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
LSDP buvo atstovaujama Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime bei visuose Seimuose. LSDP nariai aktyviai dalyvavo rengiant ir priimant Kovo 11-osios dokumentus. Nuo 1989 iki 1991 metų LSDP vadovavo Kazimieras Antanavičius, nuo 1991 iki 1998 m. - Aloyzas Sakalas, nuo 1998 m. - Vytenis Povilas Andriukaitis.
Susijungimas su Lietuvos demokratine darbo partija ir XXI a. transformacijos
Su socialdemokratais susijungusi LDDP buvo įkurta 1990 m. gruodžio mėnesį. Svarbiausia šios politinės jėgos įsikūrimo priežastis buvo Lietuvos komunistų partijos (LKP) atsiskyrimas nuo Sovietų Sąjungos komunistų. 1990 m. ketinimai reorganizuoti bei adaptuoti politinę erdvę lėmė, kad 2001 m. po susijungimo su Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP) socialdemokratų vairą perėmė nauja vadovybė. Po susijungimo su Lietuvos demokratine darbo partija (LDDP) socialdemokratų vairą 2001 m.
Nuo 2001 iki 2008 m. LSDP suformavo tris Lietuvos vyriausybes. Dviems iš jų vadovavo A. Po 2008 m. LSDP Seimo rinkimuose dalyvavo savarankiškai. 2009 m. partijos pirmininku išrinktas Algirdas Butkevičius. 2012 m. LSDP dalyvavo Seimo rinkimuose, pelnė daugiausia mandatų parlamente ir suformavo valdančiąją koaliciją su Darbo partija, „Tvarka ir teisingumu” bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija - pastaroji vėliau pasitraukė iš koalicijos. Dėl nesėkmingų Seimo rinkimų A. Butkevičius paskelbė nebesieksiąs pirmininko pareigų, todėl partija ėmė rengtis lyderio rinkimams. Tiesioginiuose rinkimuose pirmininku tapo G. Paluckas, kuris pareigas pradėjo eiti 2017 m.
Pastarieji metai: programos, skandalai ir vidaus iššūkiai
Pastaraisiais metais LSDP ne kartą atsirado skandalų ar pasipiktinimo sūkuryje. Itin lankstų partijos vertybinį stuburą įrodo dilema dėl ėjimo į koaliciją su „Nemuno aušra“. Iš pradžių partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigė, kad su visomis partijomis, išskyrus Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionimis demokratais, mato sąlyčio taškų. Tačiau sulaukus visuomenės pasipiktinimo LSDP lyderė nusprendė, kad Remigijus Žemaitaitis peržengė ribas, ir atsisakė koalicijos.
Abejotina reputacija pasižymi ne tik V. Blinkevičiūtė. Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius buvo teismo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo. Dėl to jam teks atsisveikinti ne tik su Jonavos miesto mero pareigomis, bet ir su statistiškai palankesne 141 vieta LSDP sąraše į Seimą. Po LSDP narių išreikštos kritikos Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, dėl įsigyto nekilnojamojo turto, buvo atskleista, kad 2 numeriu kandidatuojantis Gintautas Paluckas pats yra dviejų sklypų užsienyje savininkas. G. Paluckas dar kartą pasirodė žiniasklaidoje, kai nusprendė „žiūrėti realybei į akis“ ir pateisinti partijos pasirinkimą neberemti Partnerystės įstatymo, nes jis erzina visuomenę ir neturi galimybių būti priimtas.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Partijos pirmininkė taip pat sulaukė kritikos dėl sprendimo kandidatuoti į Seimą nepaisant jos, kaip Europos Parlamento narės, atsakomybių. O chaosą ne tik žiniasklaidoje, bet ir partijos viduje sukėlė neapsisprendimas dėl partijos siūlomų kandidatų į premjerus. „Net vėjas negalėtų atsakyti, kaip Vilija elgsis“, - žiniasklaidai teigė ilgametis LSDP narys Algirdas Sysas. Deryboms buvo suformuota šešių žmonių grupė iš partijos pirmininko A. Butkevičiaus, parlamentarų Irenos Šiaulienės, Algirdo Syso, Juliaus Sabatausko, Andriaus Palionio bei Vilniaus vicemero Gintauto Palucko. Derybų metu sutarta dėl koalicijos sąlygų, bet keturi šios grupės nariai A. Sysas, J. Sabatauskas, A. Palionis ir G. Paluckas išplatino atskirąją nuomonę dėl nepatenkinamų rezultatų.
Programa ir ideologija šiuolaikinėje politikoje
Ilgametė patirtis politikoje kai kuriems atrodo partijos pranašumas, tačiau kritikai teigia, kad jokios praeityje išmoktos pamokos LSDP veiklai įtakos nedaro. Ilgai lauktoje LSDP programoje 2024 m. Seimo rinkimams randame ne tik raštvedybos klaidų, idiliškus planus šalies ekonomikai bei socialinei politikai, siekį atkurti santykį su Kinija, bet ir palaikymą Vote16 iniciatyvai, priemones kovai su klimato kaita bei lyčių nelygybe ir pažadus ginti LGBTQ+ bendruomenę nuo diskriminacijos.
Programoje taip pat numatytos priemonės socialinei politikai, ekonomikos stabilizavimui bei demokratijos stiprinimui. LSDP tradiciškai iškelia socialinių reformų, darbo teisių ir plačios socialinės apsaugos klausimus.
Rinkimų rezultatai ir partijos lyderiai
IIE Nojus Panka Mantas Sinkevičius Ugnius Urbelionis Emilis Skripkiūnas. Šiais metais nelabai pavyko pasiekti gerų rezultatų. 2020 m. Lietuvos socialdemokratų partija po pirmojo turo liko ketvirtoji su 108'000 tūkstančiais balsų. Manau, kad tai tikrai negeriausias rezultatas kokį jie gali pasiekti. Bet LSDP lyderis G. Paluckas tikisi antrame ture daugiau balsų iš žmonių už juos ir kilti aukščiau! Linkime jiems didžiausios sėkmės !!
LSDP lyderis. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas gimė 1979 m. Naujieji pirmininko rinkimai vyko 2021 metų gegužės 3-9 dienomis. Jų metu naująja partijos pirmininke išrinkta Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė. Tai - pirmas kartas, kuomet prie Socialdemokratų vairo stoja moteris. 2023 m. gegužės 27 d.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Kultūrinis ir ideologinis kontekstas
Kaip žinia, postkomunistinėje Lietuvoje plačiojoje visuomenėje, viešajame diskurse, žodis socialdemokratai daug kam asocijuojasi su žodžiu komunistai. Dalis net ir tų, kurie pagal išsilavinimą tarsi turėtų įsivaizduoti koks buvo (ir turėtų būti) socialdemokratijos ir ((pro)sovietinio) komunizmo santykis, vis tiek netgi ne tik ekskomunistinę socialdemokratiją laiko giminingu sovietiniam komunizmui ideologiniu - politiniu judėjimu. Manyčiau, kad viena iš pokomunistinės lietuviškosios socialdemokratijos ideologinės tapatybės krizės priežasčių yra nesugebėjimas užimti aiškaus santykio su SSRS santvarka ir su šios santvarkos santykiu su socializmu. Tad šiandien, kuomet gana daug ir pagrįstai kalbama ir diskutuojama apie šiandieninės postkomunistinės lietuviškosios socialdemokratijos ideologinės tapatybės bei santykio su ideologine - politine socialdemokratijos tradicija problemas, labai pravartu būtų prisiminti ir aktualizuoti S. Kairio ir jo vadovaujamos istorinės LSDP atstovautą ir plėtotą socialdemokratijos sampratą.
Istoriniai asmenys ir atmintis
2009 m. sausio pradžioje suėjo 130 metų nuo Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo akto signataro ir vieno iš pagrindinių jo autorių bei žymiausio XX a. Lietuvos socialdemokrato Stepono Kairio gimimo. S.Kairys buvo ne tik ilgametis istorinės LSDP politinis lyderis. Jis buvo ir pagrindinis istorinės lietuviškosios socialdemokratijos ideologas.
Veiklos iššūkiai ir ateities perspektyvos
LSDP ateitį lems gebėjimas aiškiai suformuluoti ideologinę tapatybę, atstatyti pasitikėjimą visuomenėje ir spręsti vidaus organizacines problemas. Partijos gebėjimas derinti tradicijas su šiuolaikinėmis visuomenės lūkesčiais, aiškiai perteikti socialdemokratines vertybes ir profesionaliai spręsti skandalus bei etikos klausimus bus lemiamas siekiant atgauti rinkėjų palaikymą.
LSDP – LDDP susijungimo 15-os metų sukakties paminėjimas
LSDP institucijos ir narystė
LSDP nariu gali būti kiekvienas 18 metų amžiaus sulaukęs Lietuvos pilietis. Partijos struktūra apima skyrius visoje šalyje, partijos tarybas ir suvažiavimus, kuriuose renkami vadovai ir formuojamos strategijos. 1949 m. gruodžio 14 d. Paryžiuje LSDP priimta į Socialistų Uniją, per kurią dalyvavo Socialistų Internacionalo veikloje.
Trumpa lentelė: LSDP kai kurie istoriniai etapai
| Metai / Įvykis | Trumpas aprašymas |
|---|---|
| 1896 | LSDP įkūrimas Vilniuje |
| 1918 | 12 LSDP atstovų Steigiamajame Seime |
| 1926-1927 | Veiklos suvaržymas po perversmo |
| 1989 | Atkūrimas Kaune; aktyvi veikla atkuriant valstybingumą |
| 2001 | Susijungimas su LDDP |
| 2012 | Valdžia po Seimo rinkimų (koalicija) |
| 2021 | Vilija Blinkevičiūtė išrinkta partijos pirmininke |
LSDP istorija yra ilga ir sudėtinga: ji apima aktyvią dalį Lietuvos valstybingumo atkūrimo, daugybę permainų, susijungimų, konfliktų bei pokyčių tiek ideologijoje, tiek organizacijoje. Dabartinė partija bando derinti istorinę socialdemokratinę tradiciją su šiuolaikinėmis problemomis: klimato kaita, lygių galimybių skatinimas, socialinė apsauga bei demokratijos stiprinimas. Partijos sėkmė priklausys nuo gebėjimo išmokti pamokas iš praeities, aiškiai perteikti vertybes bei atkurti rinkėjų pasitikėjimą.