Socialinė atsakomybė tampa vis svarbesniu aspektu verslo ir visuomenės gyvenime Lietuvoje. Tai apima įvairias iniciatyvas, kuriomis siekiama prisidėti prie visuomenės gerovės, lygių galimybių užtikrinimo ir tvaraus vystymosi.
Kas yra įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) ir kodėl ji reikalinga
Įmonių socialinė atsakomybė - tai požiūris, kai šalia finansinių tikslų įmonės pradeda daugiau rūpintis natūralia aplinka ir visuomene. Nagrinėjant verslo poveikį aplinkai ir visuomenei, formuojasi naujas požiūris į tai, kokia turėtų būti XXI amžiaus verslo formulė. Vis labiau yra aktualu užtikrinti, jog šalia finansinių tikslų įmonės pradėtų daugiau rūpintis natūralia aplinka ir visuomene.
Tradiciškai įmonės ir korporacijos pabrėždavo savo sukuriamą pridėtinę vertę ekonomikai, generuojamą pelną ir sukuriamas darbo vietas, o visuomenei sukuriamą naudą suvokdavo kaip darbuotojams užtikrinamas tinkamas darbo sąlygas bei laiku mokamą atlyginimą. Kas šiandien įvardijama kaip gera įmonė? Tai tokia įmonė, kuri, turėdama galią kurti pelną ir ekonominę vertę, nepamiršta panaudoti savo galios geriems tikslams - paramai, socialinėms iniciatyvoms ir visuomenės gerovei.
Socialinės atsakomybės principai, aktualūs kultūros sektoriui
Pagrindiniai mūsų įmonės veiklos principai - dirbti sąžiningai, visada elgtis etiškai, tausoti aplinką ir kurti ilgalaikius ryšius su visomis interesų grupėmis. Mes suvokiame savo socialinę atsakomybę už sprendimų ir veiklos poveikį aplinkai bei visuomenei. Socialinės atsakomybės principų taikymas mūsų veikloje padeda mums gerinti organizacijos veiklą, stiprinti jos reputaciją.
- Teisingumo ir sąžiningumo principas. Atlikdami savo pareigas, bendraudami tarpusavyje ar su klientais, darbuotojai ir vadovai elgiasi objektyviai, sąžiningai, vengia situacijų, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas.
- Atsakomybės ir atskaitomybės principas. Vadovai ir darbuotojai prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Kilus klausimams, darbuotojai operatyviai ir lanksčiai juos išsprendžia.
- Interesų konfliktų vengimas. Siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie galėtų daryti įtaką nešališkam sprendimų priėmimui ar darbui.
- Konfidencialumo ir klientų paslapčių išsaugojimo principas. Darbuotojai bei vadovai klientų patikėtą informaciją laiko paslaptyje, kuria ir puoselėja saugią bei atsakingai valdomą organizaciją.
- Kooperacijos principas. Kooperacija atspindi tarpusavio pagalbą, pagarbą kito asmens poreikiams bei iniciatyvumą, aktyvų dalyvavimą siūlant naujas idėjas ar tobulinant jau egzistuojančias sistemas.
Lygybė ir įvairovė kultūros sektoriuje
Sakyčiau, kad verslas Lietuvoje jau gerą dešimtmetį žino, kas yra socialinė atsakomybė, ir vykdo įvairias prasmingas veiklas. Tačiau lygybė ir įvairovė į įmonių socialinės atsakomybės radarą pateko palyginti neseniai. Aš asmeniškai tuo labai džiaugiuosi, nes tai parodo, kad esame atviri, nebijome temų, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nepatogios ir nesaugios. Tam reikia brandos, tvirto vertybinio pagrindo ir drąsos.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Daugybė tyrimų rodo, kad įvairovės užtikrinimas įmonėse tiesiogiai susijęs su didesniu pelningumu ir efektyvumu. Pirmiausiai reikėtų pasitvirtinti lygių galimybių politiką. Labai svarbu, kad ji neliktų tik deklaratyviu dokumentu, kuris tikrovėje nieko nereiškia. Jeigu nesukursite atviros ir įtraukios organizacinės kultūros, nepadės jokios politikos ir reglamentai.
Kitas svarbus žingsnis - sukurti praktiką, kad į tą pačią poziciją visada turėtumėt abiejų lyčių kandidatų. Taip pat esminis dalykas yra vadovų ir darbuotojų edukacija, nuostatų keitimas ir stereotipų laužymas. Jeigu neturite savo metodikos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra paruošusi labai gerų el. mokymų, kuriais gali pasinaudoti visos įmonės.
Praktiniai pavyzdžiai iš Lietuvos kultūros ir su kultūra siejamose iniciatyvose
Ryškėjanti šių metų renginio - Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų - tema - lygios galimybės darbo rinkoje. Ji pastebima ne tik nominantų darbuose, bet ir įmonių, panorusių prisidėti prie ceremonijos, politikoje. Apdovanojimus šiemet pirmą kartą remia verslas. Ir remia ne simboliškai - tiek „Swedbank“, tiek kitų įmonių indėlis šiemet tikrai itin reikšmingas.
Pavyzdys: "Swedbank" - „Swedbank“ vizija yra sudaryti galimybę gyventojams, įmonėms ir visuomenei augti. Tikime, kad augimas yra įmanomas tik gyvenant atviroje, pažangioje ir įtraukioje visuomenėje. Jūsų vadovaujama bendrovė Lietuvoje yra žinoma dėl to, kad lyčių lygybė yra oficiali organizacijos vertybė, esate pasiekę balansą vadovaujamose pozicijose, dirbate mažindami moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį.
Verslo ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimas
Manau, ateityje matysime vis daugiau socialinių iniciatyvų, kurias kartu įgyvendins verslas ir nevyriausybinis sektorius. Tai labai gera praktika, nes ji padeda apjungti skirtingų sektorių kompetencijas ir požiūrius. Verslas ir nevyriausybinis sektorius kartais dalykus mato kiek skirtingai, bet iš šių skirtumų ir atsiranda sinergija.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Užsienyje tokių iniciatyvų jau yra nemažai ir dauguma jų susijusios su Tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimu bei Darbotvarke 2030. Tikiu, kad tokia partnerystės tendencija ateina ir į Lietuvą. Pavyzdžiui, mes įgyvendindami lygių galimybių iniciatyvą „Žalia šviesa“ taip pat dirbome su socialiniais partneriais ir tai buvo puikus sprendimas.
Valstybės iniciatyvos ir kampanijos, susijusios su socialine atsakomybe
Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota nacionalinė socialinė kampanija „Už saugią Lietuvą“ pakvietė visus susitelkti ir padėti sunkumus išgyvenantiems žmonėms. Per pirmąjį pusmetį kampanija pritraukė ne tik socialinės apsaugos veiklą įgyvendinančias institucijas, bet ir verslo įmones.
Pasak šalies vadovės, auganti socialinė verslo atsakomybė - geriausias įrodymas, kad Lietuva - šiuolaikiška ir pažangi valstybė. Šalyje daugėja socialiai atsakingo verslo pavyzdžių - įmonės padeda sunkiai gyvenančioms šeimoms, globos namams, vaikų dienos centrams.
Saugus eismas kaip socialinės atsakomybės dalis
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“, didindama gyventojų supratimą apie saugų eismą keliuose, inicijuoja socialinės atsakomybės projektą „Pažadėk man“. Jo centre - Naujųjų metų pradžioje žmonių mėgstami pažadų dalijimai, siekiant pasikeisti.
Saugus eismas prasideda ne nuo kelio ženklų ar infrastruktūros, o nuo žmogaus sprendimo būti atsakingam. Kartais vienas paprastas veiksmas - praleistas pėsčiasis ar neskubėjimas - gali išgelbėti gyvybę. Žmonės kelyje niekada nebūna vieni. Kiekvienas sprendimas turi įtakos ne tik mums patiems, bet ir kitiems - vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Projekto metu naujienų portaluose bus dalijamasi svarbiais saugaus eismo patarimais, naujausia informacija ir žmonių patirtimis, siekiant didinti eismo saugumą keliuose. „Pažadėk man“ iniciatyva kviečia visuomenę sąmoningai pažvelgti į savo elgesį kelyje ir paskatinti vieni kitus, ypač artimuosius, keisti rizikingus vairavimo įpročius. „Via Lietuva“ primena, kad ilgalaikiai pokyčiai prasideda nuo asmeninio sprendimo.
Interneto ir žinių dalijimosi iniciatyvos: Vikipedija kaip pavyzdys
Interneto enciklopedija Vikipedija - tai puikus pavyzdys, kaip žmonės gali prisidėti prie žinių kaupimo ir dalijimosi, taip įgyvendindami socialinę atsakomybę. Vikipedija turi tik 78 nuolatinius darbuotojus. Skirtingai nuo kitų interneto milžinių, jos turinį kuria atlyginimo negaunantys žmonės.
Bendrovė 44 proc. pajamų skiria technologijoms (įskaitant programuotojus); kitoms administracinėms išlaidoms tenka šiek tiek mažiau kaip ketvirtadalis. Lėšoms rinkti skiriami 8 proc. biudžeto. Sunku pritraukti žmonių, kurie pakankamai atsidavę (ir storaodžiai), kad galėtų atremti specialius interesus ir trolius (interneto chuliganus). Tad Vikipedija stengiasi, kad jos redaktorių gyvenimas būtų paprastesnis ir patrauklesnis.
Be to, darbas su universitetais Vikipedijai padeda skintis kelią prie vieno iš įvairovės tikslų: padidinti redaguojančių moterų dalį nuo 9 proc. 2011-aisiais iki 25 proc. Vis dažniau pripažįstama, kad internetinė enciklopedija, kurią gali kurti kiekvienas, gali teikti kokybišką turinį. Vikipedijos straipsniai retai tobuli, bet jų trūkumus visuomet galima iškart pataisyti, o tai didelis pliusas.
Socialinės atsakomybės poveikis: darbuotojai, investuotojai, visuomenė
Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Nacionalinio Airijos universiteto (Galvėjus, Airija) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad socialinė įmonės atsakomybė turi tiesioginį ir reikšmingą poveikį darbuotojų motyvacijai. Net 76 % darbuotojų jautė didesnę motyvaciją ir įsitraukimą į darbą, dirbdami įmonėse, kurios aktyviai įgyvendina CSR strategijas.
Socialinės atsakomybės praktikos ne tik stiprina darbuotojų motyvaciją, prisideda prie teigiamo įmonės įvaizdžio formavimo, bet ir stiprina investuotojų pasitikėjimą. PwC 2023 m. išvada aiškiai rodo, jog investuotojai yra labiau linkę investuoti į tas įmones, kurios aktyviai įgyvendina socialinės atsakomybės strategijas.
Socialinė atsakomybė įmonėse tapo svarbiu ir būtinu veiksniu, prisidedančiu prie įmonių ilgaamžiškumo ir augimo. Tai ne tik padeda gerinti įmonės reputaciją, bet ir stiprina darbuotojų lojalumą, mažina darbuotojų kaitą ir skatina investuotojų pasitikėjimą. Tačiau pokytis gimsta ne tik iš organizacijų pastangų - jis prasideda nuo kiekvieno iš mūsų.
Verslo pavyzdžiai ir praktikos
Paysera aktyviai įgyvendina socialinės atsakomybės principus, nuolat remdama įvairias organizacijas ir socialines iniciatyvas. Ne tik sudarome palankias sąlygas aukoti, bet ir bendradarbiaujame su paramos organizacijomis, suteikdami joms nemokamą prieigą prie mūsų platformos įmokų surinkimui bei užtikrindami nedidelius komisinius mokesčius. Mūsų remiamų partnerių gretose yra tokios organizacijos kaip „Blue and Yellow“, „Vaikų svajonės“, „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Aukok.lt“ ir daugelis kitų, teikiančių pagalbą įvairioms visuomenės grupėms.
Bendrovė, kurios veiklos istorija siekia daugiau nei 60 metų, atsakingai vysto verslą. Suprasdama užsakovų, visuomenės, akcininkų, darbuotojų lūkesčius ir savo atsakomybę, Bendrovė siekia savo veikloje atrasti darnius sprendimus, apjungiančius aplinkosauginius, socialinius bei ekonominius aspektus. Bendrovė palaiko ryšius su vietos bendruomenėmis, kuriose veikia įmonės padaliniai. AB „Detonas“ tvarumą supranta kaip atsakingą, ilgalaikę vertę kuriantį veiklos principą, apimantį darbuotojų saugą ir gerovę, poveikio aplinkai mažinimą, skaidrią valdyseną bei atsakingą santykį su klientais ir bendruomenėmis. AB „Detonas" darbuotojai kiekvienais metais prisijungia prie visuomeninės akcijos „Darom", turinčios sveiko ir švaraus nuo atliekų pasaulio viziją.
Mokslinis ir strateginis požiūris į ĮSA
Šis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu, Darbo ir socialinių tyrimų instituto parengtas darbas, bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje, trumpai atskleidžia verslo socialinės atsakomybės esmę ir parodo tokio verslo plėtros perspektyvas. Reikia pažymėti, kad Lietuvoje tik pradedama plačiau diskutuoti verslo etikos bei socialiai atsakingo verslo tema, koncentruojant dėmesį į klausimą „ar reikia, kokia iš to nauda?", kuomet Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) šalyse pagrindinis dėmesys jau skiriamas atsakymui į klausimą „kaip?".
Jo mokslinės veiklos pagrindinės kryptys: darbo rinka, jos politikos priemonės ir efektyvumas, pokyčių prognozavimas, nedarbas, užimtumo reguliavimas, profesinis rengimas, orientavimas ir karjeros valdymas, socialinė atskirtis ir jos mažinimo galimybės, įmonių socialinė atsakomybė, socialinis dialogas, asmens gerovė / laimė.
Regioninis kontekstas ir ateities perspektyvos
Vidurio Europos regiono respondentai palankiausias socialinės ir ekonominės plėtros galimybes savo šalyse įžvelgia tose srityse, kurios susijusios su verslo daroma įtaka ekonomikos konkurencingumo augimui (96%), teigiamu įmonių poveikiu darbo rinkos aktyvumui (96%) ir žinių ekonomikos bei intelektinių išteklių augimui (91%).
Dauguma apklaustų Vidurio Europos vadovų yra nusiteikę optimistiškai dėl socialinės atsakomybės ateities - beveik pusė jų (44%) tiki, kad socialinė įmonių atsakomybė toliau klestės ir ateityje bus fiksuojamas socialiai atsakingų įmonių skaičiaus augimas.
Praktiniai žingsniai kultūros sektoriui, norinčiam stiprinti socialinę atsakomybę
- Pasitvirtinti aiškią lygių galimybių politiką ir užtikrinti, kad ji nebūtų deklaratyvi.
- Kurti atviros ir įtraukios organizacinės kultūros praktiką: užtikrinti kandidatų abiejų lyčių buvimą atrankose.
- Investuoti į vadovų ir darbuotojų edukaciją, stereotipų laužymą ir nuostatų keitimą.
- Bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir valstybės iniciatyvomis, siekiant sinergijos projektams įgyvendinti.
- Viešinti gerąją praktiką ir dalintis žiniomis: projektų rezultatai, istorijos ir patirtys didina pasitikėjimą visuomenėje.
Niutono dėsnis byloja, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Tai reiškia, kad kiekvienas mūsų veiksmas turi galimybę paveikti ne tik mus pačius, bet ir aplinką, galbūt net ir pasaulį. Jei vienas žmogus gali turėti tokią galią, ką gali pasiekti didžiulės korporacijos, kuriose dirba šimtai ar tūkstančiai žmonių?
tags: #socialine #atsakomybe #kulturoje