Socialinės apsaugos užtikrinimas Lietuvos piliečiams, dirbusiems užsienyje, bei užsienio piliečiams, dirbusiems Lietuvoje, yra grindžiamas dvišalėmis sutartimis, kurios reguliuoja darbo stažo ir pensijų skaičiavimo sąlygas. Lietuvoje dvišalės sutartys tapo itin aktualios dėl migracijos mastų, geopolitinių iššūkių ir piliečių socialinių teisių užtikrinimo. Tema nuosekliai aptariama tiek politiniame, tiek ekspertų lygmenyje, atsižvelgiant į socialinės apsaugos, tarptautinių santykių bei nacionalinio saugumo aspektus.
Svarbiausios socialinės apsaugos dvišalės sutartys ir jų reikšmė
Dvišalės socialinio draudimo sutartys užtikrina teisę gauti pensijas ir kitas socialines išmokas tiems žmonėms, kurie per savo darbo karjerą dirbo keliose valstybėse. Į tas sutartis žiūrime kaip į sutartis, kurios užtiktina piliečių socialines garantijas, kalba eina apie pensijas, tas išmokas, kurioms gauti reikia pakankamai ilgo stažo ir dalis tų piliečių, kurie gauna pensijas pagal tas sutartis, yra Lietuvos piliečiai, išvykę iš Lietuvos, ir mes jiems mokame už Lietuvoje turėtą darbo stažą, tai abejojama, kad sutarčių nutraukimu galima paveikti politinį režimą.
Poreikis yra labai didelis. (...) Norime pasirašyti sutartį proporciniu principu, pagal kurį kiekviena šalis moka pensiją už savo stažą, bet nustatant teisę į pensiją yra sumuojamas tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje įgytas stažas.
Aktualijos ir Lietuvos situacija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Mariana Žiukienė teigė, kad prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą Lietuva svarstė galimybę su agresoriais nutraukti socialinės apsaugos sutartis, tačiau šio sumanymo buvo atsisakyta nusprendus, kad toks žingsnis labiau pakenktų žmonėms, o ne paveiktų politinį režimą.
Jis siūlo Užsienio reikalų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms „kontekstą įvertinti plačiau“ ir ryžtis nutraukti dvišales sutartis socialinėje srityje, numatančias sąlygas gauti pensijas rusams ar baltarusiams, dirbusiems Lietuvoje, o lietuviams - Rusijoje ar Baltarusijoje.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
„Įvertinti galimybes nutraukti santykius su šalimis agresorėmis, kad tai netaptų traukos valstybėmis mūsų piliečiams ir apskritai Rusijos piliečiams netaptų traukos centru Lietuva, nes čia panašios socialinės garantijos ar patraukti terpė atvykti ir dirbti“, - pirmadienį Seimo sudarytos darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti posėdyje aptariant Lietuvos dvišalių sutarčių dėl darbo stažo ir pensijų skaičiavimo tvirtino J. Džiugelis.
„Žiūrint vertybiškai į ateitį, man atrodo, kad mes mažų mažiausiai keistai atrodome, kad turime sutartis su valstybėmis agresorėmis Baltarusija ir Rusija, o neturime sutarčių su ekonominiais ir kariniais sąjungininkais, pavyzdžiui, JAV ar Australija“, - pareiškė J. Džiugelis.
„Taip siunčiamas signalas Lietuvos piliečiams... Tikiu jų sąmoningumu, bet įvairių grupių yra. (...) Jeigu kažkam Lietuvoje yra imponuojantys šių valstybių veiksmai, tai gali paskatinti socialinių garantijų buvimas, kaip yra dabar priiminėti vienokius ar kitokius sprendimus“, - pridūrė parlamentaras. Pasak jo, žmonės, kurie dėl tam tikrų aplinkybių, pavyzdžiui, išeivijos, buvo pasirinkę dirbti tose valstybėse, neturi nukentėti.
Dvišaliai santykiai ir sutartys su kitomis šalimis
Su JAV, kur, Statistikos departamento duomenimis, 2012-2019 metais išvyko daugiau kaip 13 tūkst. (13,2 tūkst.), analogiškų sutarčių derinimas stringa. Ji pabrėžė, kad JAV lietuvių taip pat prašoma prisidėti prie raginimų valdžiai pradėti derybas dėl dvišalės sutarties socialinės apsaugos srityje. Pasak jos, susirašinėjimas su JAV vyksta nuo 2005 metų: kelis kartus buvo kreiptasi prašant pradėti derybas, o 2017 metais JAV atsakė apgailestaujanti, kad negali atnaujinti pokalbių. „Paskutinis atsakymas atėjo, kad Lietuva yra pastatyta į eilę deryboms ir kai ateis laikas, tada jos ir bus pradėtos. Ir tai jau girdime kelerius metus“, - kalbėjo M. Žiukienė.
Anot M. Žiukienės, Lietuvoje esantiems NATO atstovams toks dvišalis susitarimas nebūtų aktualus.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
M. Žiukienės teigimu, tokių sutarčių reikalingumą rodo migracijos duomenys. „Tai parodo poreikį, su kokiomis valstybėmis reikia greičiau sudaryti tarptautines sutartis socialinės apsaugos srityje“, - tvirtino ministerijos atstovė.
Socialinės apsaugos užtikrinimas su JK
M. Žiukienė pranešė, kad socialinių išmokų skyrimo tvarka su JK numatyta iki britų išstojimo iš Europos Sąjungos. Gyventojams, į JK išvykusiems iki 2020 metų taikoma tokia pat įmokų ir išmokų skyrimo tvarka, kaip ir visoje ES.
Lietuvos piliečių migracijos duomenys ir poveikis socialinės apsaugos sistemai
| Valstybė | Išvykusių skaičius (2012-2019 m.) |
|---|---|
| JK | 207,5 tūkst. |
| JAV | 13,2 tūkst. |
| Australija | 1,6 tūkst. |
| Indija | 1,2 tūkst. |
| Turkija | 1,2 tūkst. |
| Kinija | 1,2 tūkst. |
| Sakartvelas | <1 tūkst. |
| Izraelis | <1 tūkst. |
| Azerbaidžianas | <1 tūkst. |
| Japonija | <1 tūkst. |
Nuo 2012 iki 2019 metų daugiausia Lietuvos gyventojų - 207,5 tūkst. - emigravo į Jungtinę Karalystę, į JAV - 13,2 tūkst., į Australiją - 1,6 tūkst., po 1,2 tūkst. - į Indiją, Turkiją ir Kiniją, mažiau nei po 1 tūkst. - į Sakartvelą, Izraelį, Azerbaidžianą ir Japoniją.
Socialinės apsaugos dvišalės sutartys tampa itin svarbios užtikrinant, kad migravę Lietuvos piliečiai nepatirtų socialinės atskirties ir turėtų galimybę gauti pensijas bei kitas išmokas pagal sukauptą stažą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje