Lietuvos socialinės apsaugos sistemą sudaro socialinis draudimas ir socialinė parama. Socialinę apsaugą Lietuvoje tvarko Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (įkurta 1990 m.), kuri rūpinasi socialinės apsaugos, užimtumo, socialinės integracijos, lyčių lygybės, šeimos ir skurdo mažinimo reikalais.
Socialinė apsauga finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo („SODROS“) lėšomis. Taip pat socialinė apsauga finansuojama iš privačių pensijų fondų (jie pradėjo veikti 2003 m., lėšas būsimoms pensijoms juose kaupia daugiau kaip 1,4 mln. gyventojų).
Socialinio draudimo ir socialinės paramos finansavimas
Iš „SODROS“ biudžeto mokamos šios pagrindinės socialinio draudimo išmokos: senatvės ir neįgalumo pensijos, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe išmokos. Socialinė parama finansuojama valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšomis. Socialinę paramą sudaro socialinė pašalpa, kompensacijos, parama nepasiturinčius gyventojus aprūpinant gyvenamuoju būstu, kitos išmokos.
Teisę gauti socialinę paramą turi visi šalies gyventojai, kurių pajamos ir turtas yra nepakankami, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių priežasčių yra ribotas. Socialinės paramos sistemai taip pat priskiriamos gyventojams teikiamos socialinės paslaugos. Taip pat biudžeto lėšomis finansuojami ar remiamì įvairūs integraciniai projektai, projektai, kuriais skatinama jaunimo ir kitų amžiaus grupių motyvacija ir galimybės įgyti išsilavinimą, gauti darbą ir įsitraukti į aktyvų visuomeninį gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Socialinės apsaugos pajamos ir išmokos 2023 metais
2023 m. Lietuvos socialinės apsaugos pajamos sudarė 12 050,9 mln. eurų, iš jų:
- 1107,7 mln. (9,2 %) - įmonių (darbdavių) įmokos,
- 4322,8 mln. (35,9 %) - pačių apdraustųjų asmenų įmokos,
- 5259,1 mln. (43,6 %) - finansavimas iš valstybės biudžeto,
- 1002,4 mln.
Socialinės apsaugos išmokos 2023 m. sudarė 12 290,4 mln. eurų, iš jų:
- 7861,8 mln. - išmokos pinigais,
- 4428,6 mln. eurų - natūra (daugiausia paslaugos ir kompensacijos, susijusios su sveikatos priežiūra, ir socialinės paslaugos).
Didžiausią dalį išmokų sudarė:
- 39,3 % - išmokos dėl senatvės,
- 31,8 % - dėl ligos ir sveikatos priežiūros,
- 7,4 % - dėl negalios,
- 1,9 % - dėl našlystės,
- 11,7 % - išmokos šeimai ir vaikams,
- 4,7 % - dėl nedarbo,
- 3,2 % - kitos išmokos.
Socialinės išmokos 2024 metais
2024 m. viduryje vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudarė 595,88 euro, netekto darbingumo - 384,34 euro, našlių - 38,32 euro, našlaičių pensija - 222,75 euro. Vidutinė nedarbo socialinio draudimo išmoka siekė 580 eurų per mėnesį (maksimali - 1250,11 eurų). Socialinio draudimo pensijas gavo daugiau kaip 1 mln. asmenų (35,2 % Lietuvos gyventojų), iš jų senatvės - daugiau kaip 618 562, netekto darbingumo ir invalidumo pensijas - daugiau kaip 141 108, našlių ir našlaičių - 232 108.
Dar daugiau kaip 83 000 žmonių gavo valstybines pensijas, mokamas nedraudiminiu principu iš valstybės biudžeto (46 574 - nukentėjusiųjų asmenų, 24 263 - pareigūnų ir karių, 8926 - Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio, kiti - mokslininkų, teisėjų valstybines pensijas). Nedarbo socialinio draudimo išmokas 2024 m. liepą gavo daugiau kaip 81 000 žmonių.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
2026 metų biudžeto svarstymai
Seimas ėmėsi antrojo 2026 m. biudžeto svarstymo. Atnaujintame biudžeto projekte numatoma, kad biudžeto deficitas, įtraukus karinius įsigijimus, pasieks net 5 proc. Atnaujinus biudžeto projektą, valstybės kitų metų išlaidos (su ES lėšomis) didėja 27,2 mln. eurų. Lyginant su pirminiu biudžeto projektu, biudžeto pajamos (su ES lėšomis) didėja 91,5 mln. eurų, o išlaidos - 36,4 mln. eurų. Didžiąją dalį pajamų didėjimo sudaro augančios Socialinio klimato fondo lėšos. Taip pat 23,7 mln. eurų pridėtų naujai pateiktas pasiūlymas tabako ir alkoholio akcizą didinti sparčiau nuo 2026 m.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad biudžeto deficitas, nevertinant karinės įrangos įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos, kitąmet sieks net 5 proc. „Tai gana didelis deficitas. Panašus buvo tik 2020 m. per COVID-19 pandemiją (6,4 proc. nuo BVP) ir ekonomikos sustabdymą“, - akcentavo K. G.
„Sodros“ biudžeto pajamos 2026 m. sieks 10,3 mlrd., o išlaidos - 8,8 mlrd. eurų. PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos - 4,3 mlrd. eurų, savivaldybių pajamos ir išlaidos - 7,4 mlrd. Visų biudžetų išlaidos sieks 35,4 mlrd. ir jos bus 5,3 mlrd. eurų didesnės nei 2025 m. (vien gynybos biudžetas 2,39 mlrd.). Didžiausią išlaidų dalį sudarys socialinės apsaugos išlaidos - 35 proc. (12,6 mlrd. eurų), sveikatos apsaugai bus skirta 14 proc. (4,79 mlrd. eurų), gynybai - 14 proc. (4,9 mlrd. eurų), švietimui - 13 proc. (4,75 mlrd. eurų).
Kultūros ministerijai bus skirta papildomų lėšų. Kadangi 3 metams įšaldomas LRT biudžetas, sutaupyti 8,5 mln. eurų bus skirti Kultūros ministerijai. Dalis šių lėšų bus panaudota. M. K. Tiesa, nors lėšos Kultūros ministerijai auga, sumažinti asignavimai tam tikroms kultūros įstaigoms. Pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinio muziejaus biudžetas sumažintas 312 tūkst. eurų, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro - 182 tūkst. eurų. 555 tūkst. Už 2026 m.
Darbuotojų pajamoms didinti biudžete numatyta per 500 mln. eurų. Valstybės biudžeto pajamos turėtų siekti 21,08 mlrd. eurų (su ES lėšomis) - 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos - 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
2026 m. Biudžeto Prioritetai
2026 m. biudžete numatyti šie prioritetai:
- Pensijų didinimas: Senatvės pensijoms didinti papildomai bus skirta 388 mln. eurų.
- Darbuotojų pajamų didinimas: Biudžete numatyta per 500 mln. eurų.
- Statutinių pareigūnų atlyginimai: 11,2 mln. eurų papildomai bus skirta statutinių pareigūnų (PAGD, Policijos departamento, VSAT, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos, Muitinės departamento) atlyginimams didinti.
Liberalas Simonas Gentvilas teiravosi, kaip 2026 m. K. „Tai centras, kuriame atliekamos dirbtinio intelekto operacijos. Nusprendėme finansuoti šį projektą. Santykinai nedidelėmis išlaidomis mes užtikrinome krašto gynybą. O tai turėtų siųsti labai aiškią žinią tiek vidaus, tiek užsienio investuotojams, kad Lietuva yra saugi šalis.K. Kalbant apie biudžetą, žinant, koks mokesčių padidinimas buvo nuosaikus, (...) žinant, kad pinigai buvo nukreipti gynybai, tai yra geriausias verslo skatinimas. Santykinai nedidelėmis išlaidomis mes užtikrinome krašto gynybą.
