Šiandienos visuomenėje, kai neretai vyrauja vis labiau susvetimėjantys, grįsti ekonominiu išskaičiavimu santykiai, ypač aktualu analizuoti besiformuojančiai asmenybei - jos socialinei sveikatai - darančius įtakos veiksnius. Socialinė aplinka yra svarbus ir plačiai aptarinėjamas sąvokos aspektas, kuris susijęs su žmonių gyvenimu ir gerove. Ši sąvoka apima įvairias veiklas, santykius ir sąlygas, kurios daro įtaką žmonių gyvenimo kokybei, jų gebėjimui bendrauti ir integruotis į visuomenę.
Sveika ir teigiama socialinė aplinka yra svarbi visuomenės plėtrai, gyvenimo kokybei ir socialiniam teisingumui užtikrinti. Socialinė aplinka yra neatsiejama nuo bendruomenių, miestų, šalių ir visos pasaulio visuomenės gerovės. Jos kokybė gali turėti didelę įtaką žmonių fizinei ir psichinei sveikatai. Be to, socialinė aplinka taip pat turi įtakos žmonių galimybėms dalyvauti visuomenėje, turėti galimybę išreikšti savo nuomonę, gauti švietimą, užsidirbti pragyvenimui ir pan.
Socialinės Aplinkos Komponentai
Socialinė aplinka apima visas žmonių tarpusavio sąveikos ir bendravimo formas:
- Santykius su kitais žmonėmis: Tai apima šeimos santykius, draugystę, darbo kolegų tarpusavio santykius ir kitus asmeninius santykius.
- Bendruomenės veiklą: Vietos bendruomenės, organizacijos ir grupės gali formuoti socialinę aplinką.
- Darbo sąlygas: Darbo vietai ir darbo santykiams tenka didelė įtaka socialinėje aplinkoje.
- Bendrą visuomenės požiūrį: Visuomenės požiūris ir nuostatos į tam tikras grupes ar temas taip pat yra dalis socialinės aplinkos.
Sveikos Socialinės Aplinkos Kūrimas
Sveikos socialinės aplinkos kūrimas reikalauja bendro visuomenės, institucijų ir valdžios pastangų:
- Užtikrintas socialinis teisingumas.
- Skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą.
- Suteikti paramą ir paslaugas.
- Kurti teigiamus socialinius modelius.
Adaptacija Socialinėje Aplinkoje
Žmogaus gyvenimas - tai nuolatinė adaptacija. Veikiant įvairiems veiksniams, sėkminga adaptacija yra svarbi žmogui, patenkinant savo fiziologinius, saugumo, meilės, savigarbos bei savirealizacijos poreikius. Adaptacijos (lot. adaptatio - prisitaikymas, priderinimas) sąvoka vartojama tiek gamtos, tiek socialinių mokslų srityse. Šiais laikais dažniausiai adaptacija aiškinama kaip prisitaikymas, pripratimas ar barjeras atsirandantis individui patekus į naujas gyvenimo sąlygas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Adaptacijos Formos
Yra išskiriamos kelios adaptacijos formos:
- Bendroji adaptacija - fizinės aplinkos suvokimas.
- Asmeninė adaptacija - tai kai yra suvokiama laisvė nuo vidinių konfliktų, todėl ji apibūdinama kaip savo paties suvokimas, kuris iš esmės nėra nutolęs ir nuo įsivaizduojamo savęs suvokimo.
- Socialinė adaptacija - harmoningų santykių nustatymas su socialine aplinka ir jos atstovais bei apibūdinama kaip ugdytiniu harmoningi santykiai su socialine aplinka.
Adaptacija vyksta būtent per mėginimus prisitaikius veikti, susivokti ir gyventi įgijus naujos patirties. Adaptacija vyksta per asimiliaciją ir akomodaciją. Labai svarbi pusiausvyra tarp asimiliacijos ir akomodacijos, nes jų santykis užtikrina sėkmingą adaptaciją.
Adaptacija Mokymosi Aplinkoje
Adaptacijos procesas mokymosi laikotarpiu yra itin svarbus, kadangi šiuolaikinė švietimo reforma kelia labai sudėtingus reikalavimus tiek švietimo įstaigoms, tiek ir mokymosi proceso dalyviams. Adaptacija yra būtent tas reiškinys, kuris padeda jaunam žmogui integruotis į jo pasirinktą mokymosi įstaigą.
Remiantis atliktų tyrimų rezultatais nustatyta, kad universitetuose didžiausias dėmesys yra skiriamas socialinei adaptacijai, prie kurios organizavimo daugiausia prisideda studentų atstovybės. Taip pat universitetai pirmo kurso studentų adaptacijai naudoja priemones, kurios skatina bendrąją adaptaciją, šias priemones dažniausiai kuria universiteto padaliniai. Mažiausiai dėmesio Lietuvos universitetuose yra skiriama asmeninei adaptacijai, nors tokio bendravimo svarba pabrėžta visuose tiriamuose universitetuose.
Didžiausi iššūkiai pirmakursiams yra mokymosi sistemos pakeitimas, neapibrėžtumas, nauja gyvenamoji aplinka, namų ūkis ir kt. Tyrimai taip pat parodė, kad dėstytojų įtraukimas į adaptacijos procesą Lietuvos universitetuose yra labai mažas.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Adaptacijos Sunkumai
Tyrinėjant, kodėl vieni žmonės adaptuojasi, o kiti ne, teigiama, jog adaptacija yra autoreguliacijos forma. Taigi, siekiant adaptuotis, reikalingos vertybės arba standartai, kuriais remiantis iškeliami tikslai. Apibendrinant galima sakyti, jog dalis mokslininkų terminą „adaptacija“ vartoja siaurąja prasme, siedami jį tik su socialine adaptacija ir nurodydami, kad tai - sėkmingas prisitaikymas, harmoningų santykių su aplinka sukūrimas. Kiti autoriai apibrėždami adaptaciją pabrėžia, kad tai - poreikių kilimo ir jų patenkinimo procesas.
Sėkminga adaptacija, savo ruožtu, turi įtakos jauno žmogaus studijoms tiek rezultatų, tiek dvasinio komforto prasme. Žmogus, kuriam nereikia eikvoti fizinių bei dvasinių jėgų savo adaptacijai, gali jas skirti mokymuisi, bendravimui bei saviugdai. Galima manyti, kad sėkminga adaptacija gali užtikrinti sėkmingas studijas, sėkmingą profesinę karjerą.
Socialinė Panorama
Socialinė Panorama - metodas, sukurtas socialinio psichologo ir neurolingvistinio programavimo eksperto Lukas Derks Ph.D, yra nauja paradigma psichologijoje. Kito žmogaus vieta ir atstumas nuo savęs nulemia santykį su tuo žmogumi. Pavyzdžiui, mylimas žmogus jūsų socialinėje panoramoje dažniausiai bus išgyvenamas artimai ir aiškiai. O tas, su kuriuo mažai bendraujate, bus toliau.
Visų pirma, tam tikroje socialinėje aplinkoje galima atrasti savo „aš įvaizdį“, savęs pajautimą. Savęs vaizdas nuolat nesąmoningai rodo jūsų socialinę padėtį - kaip matote save tarp kitų. Tai suteikia jums galimybę patikrinti, ar šis savęs vaizdas atitinka kontekstą. Įvaizdis apie save taip pat gali pasakyti apie galbūt ribojančius jūsų įsitikinimus. Be to, darbas su šiuo metodu suteikia galimybę pakeisti kitų žmonių įtaką jums. Vidinė socialinė panorama veikia mus nesąmoningai, tačiau ją galima suvokti sąmoningai ir pakeisti.
Jei jaučiatės ko nors įbaugintas, bauginantis asmuo jūsų socialinėje panoramoje yra per daug centrinis, didelis ir (arba) arti jūsų. Su Socialinės panoramos metodu galime (terapiškai) gydyti visų rūšių socialines - emocines problemas. Ką galime nuveikti individualių konsultacijų metu?
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
- nepageidaujamų socialinių savybių keitimas (nuvertinate save, visada prisiimate kaltę, bijote konfliktų, net jei jie neišvengiami kaip gyvenimo dalis ir kitos socialinės savybės).
Socialinės Panoramos esmę vaizdžiai padės suprasti - 3 minučių animacinis filmukas. Greitas poveikis, ilgalaikis rezultatas - tai, už ką aš taip mėgstu Socialinės Panoramos metodą.
Aplinkos Įtaka Sveikatai
Žmonės nuolat bendrauja su aplinka per savo kasdienę veiklą. Sveika aplinka yra esminė žmogaus sveikatai. Aplinkos veiksniai, įskaitant oro kokybę, turi reikšmingą poveikį gyventojų gerovei. Dėl nepalankių aplinkos sąlygų gali kilti lėtinių ligų, alergijų ar psichinės sveikatos sutrikimų.
Sveika Gyvensena ir Aplinka
Sveika mityba yra svarbus aplinkos veiksnys, turintis didelę įtaką žmogaus sveikatai. Mityba gali turėti teigiamą arba neigiamą poveikį sveikatai. Sveika aplinka turi užtikrinti tinkamą maisto pasirinkimą ir skatinti sąmoningumą apie mitybą.
Fizinis aktyvumas turi svarbią reikšmę psichinei sveikatai. Reguliarūs fiziniai pratimai ne tik gerina fizinę būklę, bet ir gali turėti teigiamą poveikį emocinei gerovei. Rekomenduojama, kad suaugusieji užsiimtų vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 150 minučių per savaitę.
Klimato Kaita ir Aplinkos Poveikis
Klimato kaita daro didelį poveikį sveikai aplinkai:
- Ekologinė pusiausvyra: Žemės ekosistemos dažnai kenčia dėl temperatūros pokyčių ir ekstremalių oro sąlygų.
- Vandens kokybė: Dėl klimato kaitos didėja potvynių ir sausros dažnis.
- Maisto saugumas: Žemės ūkio sektorius yra jautrus klimato pokyčiams, kurie gali sumažinti derlių.
- Ligos: Klimato kaita gali padidinti infekcinių ligų paplitimą.
Sveika gyvensena apima keletą esminių aspektų, tarp kurių būtina pabrėžti streso kontrolę. Oro kokybė ir natūrali aplinka taip pat gali padėti sumažinti stresą. Pavyzdžiui, pasivaikščiojimas gamtoje gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą.
Gyvenamoji Aplinka ir Sveikata
Aplinka, kurioje gyvename, turi neabejotiną įtaką sveikatai: ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti tyrimai aiškiai parodė, kad egzistuoja aplinkos ir sveikatos ryšys, o aplinkos poveikio žmogaus sveikatai dydis priklauso nuo individualių žmogaus organizmo savybių, veikimo trukmės, ekspozicijos.
Patalpų Oro Kokybė
Patalpų ore yra daug įvairių teršalų, galinčių turėti įtakos jose gyvenančių žmonių sveikatai. Pirmiausia tai cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių).