Nepasiturinčių šeimų ir vienišų asmenų skaičius kasmet didėja net ir turtingose valstybėse, o Lietuvoje per paskutinius porą metų jis išaugo kelis kartus. Vis daugiau žmonių dėl savo gyvensenos ypatumų ir įvairių aplinkybių negali užtikrinti sau ir savo šeimoms normalių gyvenimo sąlygų. Socialinė parama yra svarbi priemonė padedant pažeidžiamiems visuomenės nariams integruotis ir gerinti savo gyvenimo kokybę. Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir teikiamos įvairios paramos formos, skirtos socialiai remtinoms grupėms.
Kam skiriama parama: socialiai remtinos grupės
Socialiai remtinos grupės apima nepasiturinčias šeimas, vienišus asmenis, senjorus, studentus iš socialiai remtinių šeimų, neįgaliuosius ir kitas socialiai pažeidžiamas gyventojų grupes. Senjorai - viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, todėl Lietuvoje jiems numatyta įvairių socialinės paramos formų, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, turtą, sveikatos būklę ir gyvenimo sąlygas. Socialiai remtini ir pensinio amžiaus sulaukę asmenys turės galimybę atidėti mokesčio mokėjimą iki turto perleidimo.
Piniginė parama ir jos augimas
Piniginės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims dydis sparčiai auga. Prieš penkerius metus (2007 m.) Lietuvoje buvo išmokėta 52 mln. litų pašalpų, 2010 m. - 510 mln. litų, 2011 m. valstybės išlaidos socialinėms pašalpoms teikti išaugo iki 612 mln. Lt. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per paskutinius 5 metus (nuo 2007 iki 2011 metų) pašalpų gavėjų skaičius padidėjo daugiau nei 6 kartus ir 2011 m. pabaigoje siekė 221 tūkst. gyventojų.
Socialinių išmokų prieinamumo pokyčiai
Nuo birželio didėja paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumas, jiems lengviau bus integruotis į darbo rinką - pokyčiai palies beveik 15 tūkst. Naujovės aktualios gyventojams, gaunantiems socialinę pašalpą, būsto šildymo, vandens ar kitas kompensacijas, taip pat tiems, kurie dėl paramos kreipsis pirmą kartą. Tokie žmonės nepraras teisės gauti pašalpos ar kompensacijos, jeigu turės sukaupę ir daugiau nei iki šiol nustatyta pinigų. Nuo birželio turto vertė bus susiejama su valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiu, kuris nuo šių metų yra 233 eurai. Nuo birželio išplečiamas 444 eurų išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų ratas - ją gaus visi vaikus iki dviejų metų auginantys tėvai, neturintys pakankamo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką.
Socialinės pašalpos ir visuomenei naudinga veikla
Šiauliuose metus galioja nauja tvarka - socialiai remtini asmenys už piniginę socialinę paramą privalo atlikti visuomenei naudingą veiklą. Daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių bedarbiai pašalpų gavėjai jau seniai darbuojasi visuomenės labui. Visuomenei naudingų darbų siunčiami nedirbantys ar nesimokantys darbingo amžiaus asmenys. Pagal galimybes atsižvelgiama į žmonių išsilavinimą, amžių, gyvenamąją vietą - darbai diferencijuojami. Visuomenei naudingoje veikloje nedalyvaujantiems be pateisinamų priežasčių, pagal įstatymą nebeskiriamos socialinės pašalpos ir kompensacijos iki pareigos bus įvykdytos.
Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms
Šiauliečiai dirbo beveik visuose darželiuose, mokyklose, Šiaulių gamtininkų centre, Kultūros centre, kai kuriose bendrijose, sporto mokykloje „Atžalynas“, irklavimo bazėje, globos namuose, Savarankiško gyvenimo namuose, Rėkyvos seniūnijoje. Iš pradžių per mėnesį socialinės pašalpos gavėjams teko atidirbti 40 valandų, per dieną - iki keturių valandų. Asmenis pagal darbų poreikį į atitinkamas įstaigas nukreipia darbo organizatorius - Švietimo centras.
Piktnaudžiavimas socialine parama
Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog paskutiniu metu vis daugiau savivaldybių teigia pastebinčios socialinių pašalpų gavėjų piktnaudžiavimą. Daugiausiai gudrauja individualia veikla su verslo liudijimais užsiimantys piliečiai, užsiregistravę darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir deklaruojantys mažas pajamas. Socialinių išmokų komisija aiškinasi visus, net ir anonimiškai gautus, pranešimus apie tokius asmenis. Panevėžio rajone pernai daugėjo žmonių, kurie už skiriamas socialines pašalpas nenorėjo dirbti viešųjų darbų ir ėmė bylinėtis su valdžia.
Parama studentams
Taip pat parama yra suteikiama studentams iš socialiai remtinių šeimų. Socialines stipendijas gali gauti aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos studijų studentai ir studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas (išskyrus rezidentūrą), studijuojantys tiek valstybės finansuojamose vietose, tiek už studijas mokantys savo lėšomis, išskyrus studentus, kurie: neturi teisės į valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą, yra laikinai sustabdę studijas aukštojoje mokykloje ir yra akademinėse atostogose arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka turi daugiau kaip 1 akademinę skolą. Socialinės stipendijos dydis yra 3 BSI (bazinės socialinės išmokos) - šiuo metu 390 Lt. per mėnesį.
Komunalinės ir būsto išlaidų kompensavimas
Viena iš svarbiausių senjorams teikiamų pagalbos formų - būsto šildymo išlaidų kompensacija. Jei pajamos viršija 3 VRP (528 Eur), gyventojas už šildymą turėtų mokėti ne daugiau kaip 10 proc. to skirtumo. Visa likusi suma kompensuojama 100 proc. Kompensacija mokama nepriklausomai nuo šildymo būdo - tiek centralizuotai, tiek kūrenant malkomis, granulėmis, elektra ar kt.
Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) ir socialinė jautrumas
Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra tiesioginis mokestis taikomas nekilnojamojo turto savininkams, įskaitant tiek fizinius, tiek juridinius asmenis, tačiau valstybė ir savivaldybės yra atleistos nuo šio mokesčio. NTM taikomas tik tiems savininkams, kurių turto vertė viršija tam tikras įstatymų nustatytas tarifus. Tai padeda sumažinti finansinę naštą socialiai pažeidžiamiems gyventojams, kurie turi mažai turto. Tokiu būdu mokesčių sistema tampa labiau socialiai orientuota ir remia pažeidžiamus gyventojus.
Taip pat skaitykite: Pažymos gavimo Lietuvoje gidas
Pagal naująją tvarką, nekilnojamojo turto mokestis bus skaičiuojamas ne pagal rinkos vertę, t. y. atskiro būsto pirkimo-pardavimo sandorį, o remiantis metinio vertinimo rezultatais. Šie rezultatai nustatomi pagal savivaldybių medianą apskaičiuotą naudojantis „Registro centro“ duomenimis. Tai reiškia, kad mokesčio dydis bus labiau susijęs su bendromis rinkos tendencijomis, o ne su individualių sandorių variacijomis, nes tai turėtų užtikrinti didesnį stabilumą ir prognozuojamumą. Naujoji tvarka numato, kad proc bus taikomas progresyviai: 0,06% ir 0,1% skirtingoms nekilnojamojo turto vertės riboms. Vidutinis nekilnojamojo turto mokestis sudarys apie 16 eurų per metus. Finansų ministerija pabrėžia, kad po diskusijų su visuomene sukurtas mokesčio modelis yra socialiai jautresnis. Du trečdaliai visų būsto, kuriame deklaruota gyvenamoji vieta, savininkų nemokės šio mokesčio, o tai yra yra reikšmingas žingsnis siekiant užtikrinti, kad socialiai remtini asmenys nebūtų apkrauti papildomais finansiniais įsipareigojimais ir suprastų mokesčio tarifus.
Lengvatos ir subsidijos darbui su neįgaliais asmenimis
Lietuvos verslininkus samdyti neįgalius asmenis verčia ne geraširdiškumas, o dosni valstybės parama. Socialinėms įmonėms valstybė taiko subsidijas darbo vietoms steigti, darbuotojų mokymui, padengia dalį administracinių ir transporto išlaidų. Kompensacijų dydis svyruoja nuo 40 iki 80 proc. Socialinių įmonių įstatymas numato papildomas finansines lengvatas neįgaliųjų socialinėms įmonėms. Bet čia jau reikalaujama, kad jose dirbtų bent pusė negalią turinčių darbuotojų. Socialinėse įmonėse kompensuojama dalis neįgalaus asmens darbo užmokesčio. Subsidijos dydis priklauso nuo neįgalumo grupės. Valstybė kompensuoja iki 75 proc. darbo užmokesčio ir iki 80 proc. valstybinio socialinio draudimo įmokos. Socialinėms įmonėms valstybė grąžina apie 30 proc. darbo užmokesčio fondo.
Programos ir iniciatyvos - pavyzdys iš Kauno
Kauno miesto savivaldybė pradėjo įgyvendinti naują iniciatyvą, kurios tikslas - padėti gyventojams padengti išlaidas, susijusias su kompiuterių remontu. Kompensacija už kompiuterių remontą Kaune yra skirta tam tikroms gyventojų grupėms, kurios patiria finansinius sunkumus arba priklauso socialiai pažeidžiamoms grupėms. Savivaldybė padengs iki 50% remonto išlaidų, tačiau ne daugiau kaip 100 eurų. Kompensacija nėra teikiama už kompiuterių pirkimą, komponentų įsigijimą ar programinės įrangos atnaujinimą. Norint pasinaudoti kompensacija, būtina atitikti tam tikras sąlygas ir pateikti reikalingus dokumentus. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir efektyvumą, bus sukurta speciali komisija, kuri vertins paraiškas ir priims sprendimus dėl kompensacijos skyrimo.
Nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir jų vaidmuo
Visuomenės poreikiams tenkinti svarbų vaidmenį atlieka nevyriausybinės organizacijos. Nevyriausybinių organizacijų atsiradimas siejamas dar su Viduramžiais susikūrusiais labdaros fondais, teikiančiais labdarą ir paramą benamiams, šelpiančiais vargšus miestelėnus. Pirmoji organizacija (ne pelno siekianti) buvo panaši į šiais laikais egzistuojančius Caritus ir kitas dvasinio pobūdžio paremtas labdaros organizacijas, kurios teikia savo nemokamas paslaugas ir paramą beglobiams, benamiams žmonėms. Šiuolaikinėse visuomenėje, pilietinė visuomenė yra demokratijos garantas.
Aktyvi ir greita nevyriausybinių organizacijų teikiamų viešųjų paslaugų plėtra reikalauja šios socialiai naudingos žmonių veiklos rūšies atitinkamo teisinio reguliavimo mechanizmo. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, kurie reglamentuoja nevyriausybinių organizacijų veiklą Lietuvoje, galima aptikti nemažai trūkumų ir prieštaravimų ne tik juos aiškinant, bet ir taikant. Būtinybę įstatymais nuosekliai ir kompleksiškai sureguliuoti nevyriausybinių organizacijų veiklą ir nustatyti aiškią valstybės koncepciją bei finansavimo ir bendradarbiavimo mechanizmą šių organizacijų atžvilgiu pabrėžė Lietuvos mokslininkai bei nevyriausybinių organizacijų vadovai.
Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms
Teisiniai pagrindai ir NVO statusai
Konstitucijos 35 straipsnio nuostatos laiduoja piliečiams teisę laisvai vienytis į bendrijas, ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas priskiria nevyriausybinėms organizacijoms specialųjį teisnumą. Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatyme įtvirtinamas visuomeninės organizacijos, kaip naryste paremtos organizacijos, statusas. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas asociaciją apibrėžia kaip „juridinių bei fizinių asmenų savanorišką susivienijimą“. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas nustato pagrindinį viešųjų įstaigų statuso bruožą - jos organizavimą įnašų į registruojamą kapitalą pagrindu. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymas numato šių nevyriausybinių organizacijų organizavimosi formą.
Socialinės paramos formos ir jų evoliucija
Teikian socialinę paramą socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams, buvo ieškoma veiksingesnių, racionalesnių, tikslinesnių paramos organizavimo būdų. XVIII ar XIX a. socialinę paramą piniginėmis išmokomis, daiktais, tiesioginėmis paslaugomis teikė tie patys darbuotojai, organizacijos, o XX a. daugelyje šalių prasidėjo spartus socialinio darbo specializavimas ir socialinės paramos sistemos diferencijavimas. Dėl šių procesų socialinės paramos sistema kaip sistema, susidedanti iš dviejų posisteminių posistemių: piniginės socialinės paramos ir specialistų, parengtų šiam darbui atlikti, ir socialinių paslaugų, kaip nepiniginės paramos formos, ir socialinių darbuotojų šioms paslaugoms teikti.
Lentelė. Pagrindinės socialinės paramos formos (išvardinta pagal pateiktus šaltinius)
| Forma | Aprašymas |
|---|---|
| Piniginės išmokos | Socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, vaiko priežiūros išmokos, socialinės stipendijos studentams |
| Nepiniginės paslaugos | Visuomenei naudinga veikla, socialinės paslaugos, darbo integracijos programos |
| Subsidijos darbovietėms | Parama socialinėms įmonėms, kompensacijos darbo užmokesčiui, mokymui ir transportui |
| Kompensacijos | Kompiuterių remonto kompensacija Kauno pavyzdžiu, būsto šildymo išlaidų kompensacijos |
Dažniausiai užduodami klausimai (santrauka)
- Kai bus taikoma nauja NTM skaičiavimo tvarka? Pagal pateiktą informaciją nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusi tvarka keičia tradicinius metodus.
- Kas gali gauti socialinę stipendiją? Socialines stipendijas gali gauti aukštųjų mokyklų studentai iš socialiai remtinių šeimų, atitinkantys nurodytas sąlygas.
- Ar socialiai pažeidžiami asmenys moka NTM? NTM taikomas tik tiems savininkams, kurių turto vertė viršija įstatymų nustatytas ribas.
- Kaip skiriami darbo subsidijos neįgaliesiems? Valstybė kompensuoja dalį darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų, subsidijų dydis priklauso nuo neįgalumo grupės.
Išsami socialinės paramos sistema, teisės aktai ir NVO tinklas sudaro pagrindą socialiai remtinų grupių palaikymui, tačiau praktikoje kyla iššūkių dėl piktnaudžiavimo, reglamentų neaiškumo ir finansavimo mechanizmų trūkumų. Tolesnės reformos ir skaidresnis bendradarbiavimas tarp valdžios, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų gali pagerinti paramos taikymą ir padėti socialiai pažeidžiamiems gyventojams efektyviau integruotis į visuomenę.