Ilgalaikės priežiūros koncepcija Lietuvoje - palyginti nauja. Jos tikslas - sujungti slaugos ir globos paslaugas: nuo pat pradžių teikti kompleksinę pagalbą ir priežiūrą. Kol kas Sveikatos apsaugos ministerija reglamentuoja slaugos veiklą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - globos namų veiklą.
Šiuo metu rinkoje trūksta ne tik kelių tūkstančių slaugytojų, bet ir slaugytojų padėjėjų, prognozuojama, jog, nesiimant pokyčių, po septynerių metų gali išsipildyti katastrofiškas scenarijus, tačiau naujų darbuotojų pritraukimą ar esamų išlaikymą apsunkina dviprasmiški, sunkiai įgyvendinami ar net su realybe prasilenkiantys įstatymai.
Net keturios asociacijos, vienijančios ilgalaikės priežiūros srityje veikiančias įstaigas, bendrame rašte Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijoms pasiūlė dalytis patirtimi ir bendradarbiauti, sprendžiant ilgalaikės priežiūros sektoriui aktualias problemas. Asociacijų atstovai tikisi būti pakviesti į šioms problemoms spręsti suburtą darbo grupę.
Siekiant kuo geriau atliepti visuomenės, šalies gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės poreikius, svarbu užčiuopti tas sritis, kuriose sveikatos priežiūros specialistų labiausiai trūksta. Šiandien tai - slauga ir skubioji pagalba, kurios turi didžiulį potencialą ateityje. Galėdami pateikti aktualias priemones šių specialistų pritraukimui į darbo rinką, užtikrinsime ir sklandesnį visos sveikatos sistemos darbą“, - sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.
Priimant sprendimus buvo atsižvelgta į Vyriausybės strateginės analizės centro atlikto tyrimo duomenis, pagal kuriuos 2032 m. prognozuojamas ženklus sveikatos priežiūros specialistų poreikis - slaugytojų padėjėjų trūkumas išaugs iki 2 355, o paramedikų - iki 30.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
SAM vertinimu, slaugytojų padėjėjams planuojama suteikti daugiau atsakomybių, perskirstant funkcijas iš slaugytojų. Suplanuotos įvairios slaugytojų padėjėjų pritraukimo priemonės padės užpildyti suplanuotas valstybės finansuojamas vietas. Taip pat priimant sprendimus atsižvelgta į inicijuotus Greitosios medicinos pagalbos (GMP) pokyčius, kuriais norima užtikrinti geresnį paslaugų prieinamumą šalies gyventojams ir palaikyti aukštą paslaugų kokybę visoje Lietuvoje. Siekiant sustiprinti GMP brigadas ir padidinti paramediko profesijos prestižą, numatyta, kad GMP vairuotojai turės įgyti paramediko kvalifikaciją iki 2026 m. sausio 1 d.
Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas (VUK) posėdžio metu sausio 13 d. pateikė siūlymus skirti didesnį dėmesį slaugytojų padėjėjų rengimui ir išlaikyti vietų skaičių paramedikų rengimui. Siūlymai artimiausiu metu bus pateikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva pirmauja tarp kitų EBPO šalių gydytojų parengimu ir praktikuojančių gydytojų skaičiumi. Tačiau sveikatos sektorius susiduria su gydytojų pasiskirstymo problematika, kai tuo tarpu slaugytojų pasiskirstymas nacionaliniu mastu yra tolygus, tačiau fiksuojamas bendras slaugytojų trūkumas. EBPO skaičiavimu, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema nesiekia gydytojų ir slaugytojų skaičiaus rekomenduojamo santykio 1:2 bei EBPO šalių vidurkio - 1:2,5.
Atsižvelgiant į duomenis, suplanuotos priemonės, skirtos gerinti situaciją, mažinti sveikatos priežiūros specialistų netolygų pasiskirstymą nacionaliniu mastu ir mažinti tam tikrų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų sveikatos priežiūros specialistų trūkumą. Priemonėms finansuoti iš viso suplanuota beveik 30 mln. 787 tūkst. Eur, iš kurių arti 22 mln. 992 tūkst. Eur numatyta finansinėms-injekcinėms priemonėms ir beveik 7 mln. 795 tūkst. Eur ilgalaikėms-strateginėms priemonėms. Priemonės bus finansuojamos iš Europos socialinio fondo bei bendrojo finansavimo. Visos projektų veiklos turi būti baigtos įgyvendinti iki 2029 m. rugpjūčio 31 d.
Šiuo metu ilgalaikės priežiūros sektoriuje be gydytojų ir slaugytojų, senjorų priežiūra rūpinasi slaugytojų padėjėjai ir dviejų kategorijų individualios priežiūros darbuotojai. Jų darbas skiriasi minimaliai, tačiau mokymų programos, darbo, atostogų laikas - kardinaliai. Pavyzdžiui, individualios priežiūros darbuotojai dirba 40 valandų per savaitę, jų kasmetinių atostogų trukmė - 42 kalendorinės dienos per metus. Slaugytojo padėjėjo darbo laikas - 38 valandos per savaitę, o atostogos - 36 kalendorinės dienos per metus. Kodėl?
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Susivienijusios slaugos ir globos srityje veikiančios įstaigos įvardija ir daugiau rinkos problemų bei siūlo pokyčius, kurie padėtų realiai išsaugoti rinkoje esančius ir pritraukti naujų darbuotojų. Pirmiausia siūloma sujungti individualios priežiūros darbuotojų ir slaugytojų padėjėjų pareigybes, nes jie šiuo metu atlieka analogiškas funkcijas, nors dirbti gali tik skirtingose darbo vietose. „Individualios priežiūros darbuotojai šiuo metu gali dirbti tik globos įstaigose, o slaugytojų padėjėjai - tik sveikatos priežiūros įstaigose. Globos įstaigose jie galėtų dirbti tik išklausę papildomus mokymus, kurių trukmė po pusantrų metų jau bus tris kartus ilgesnė. Sujungus pareigybes, būtų galima sujungti ir mokymo programas, suteikiant galimybę baigusiems mokslus dirbti tiek sveikatos priežiūros, tiek globos įstaigose.
Sujungus slaugytojo padėjėjo ir individualios priežiūros darbuotojo mokymo programas, naują programą siūloma padaryti prieinamą ir turintiems pagrindinį išsilavinimą, o ne tik įgijusiems vidurinį išsilavinimą, kaip, panorus mokytis slaugytojo padėjėjo profesijos, yra dabar.
Norint į darbo rinką aktyviau įtraukti laikinai nedirbančius, nekvalifikuotus ar norinčius keisti profesiją asmenis, siūloma orientuotis į praktinio mokymo ir pameistrystės modelius, kai kvalifikacija įgyjama darbo metu. Pameistrystės modelis leistų greičiau pritraukti sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sektoriams ypač reikalingų darbuotojų. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje Nacionalinės sveikatos tarnybos (angl. National Health Service, NHS) darbuotojai dirba visą darbo laiką, o mokymai vyksta vieną dieną per savaitę.
Pasak J. Zelbos, į rinką svarbu grąžinti ir anksčiau bendrosios praktikos slaugytojo profesiją įgijusius, tačiau praktikoje ilgesnį laiką nedirbusius, asmenis. Šiuo metu, jei asmuo slaugytojo profesiją įgijo iki, pavyzdžiui, 2000 metų, dirbo pagal profesiją kurį laiką, o vėliau netęsė praktinio slaugytojo darbo ir neįgijo licencijos, šiuo metu turėtų vėl iš naujo studijuoti taip pat, kaip ir neturintis šio išsilavinimo, vadinasi, 3,5-4 metus. Kai Jungtinėje Karalystėje vienoje iš siūlomų slaugytojo sugrąžinimo į darbo rinką programų apmokami žinių atnaujinimo kursai, mokama stipendija ir suteikiama galimybė tuo pačiu metu ir studijuoti, ir dirbti.
Situaciją ilgalaikės priežiūros sektoriuje dar labiau apsunkina ir nuolat griežtėjantys reikalavimai įstaigoms dėl privalomo medicinos personalo skaičiaus. Jei iki 2024 metų globos įstaigose 30-čia gyventojų rūpinosi ne mažiau nei viena slaugytoja, nuo 2024 metų gyventojų skaičius sumažintas iki 20. „Griežtesni reikalavimai nustatyti norint gerinti paslaugų kokybę, tačiau kartu nesprendžiant personalo trūkumo problemos. Taigi, tokie nepamatuoti sprendimai tik dar labiau apsunkina galimybes teikti ilgalaikės priežiūros paslaugas“, - apibendrino pašnekovas.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Slaugytojo padėjėjas - kelias į svajonių darbą
Kiekvieną dieną ji mato sergančių žmonių dėkingumą, kai su šypsena palatose aplanko tuos, kuriems labiausiai reikia paguodos. Sandros teigimu: „Kai pacientas padėkoja už mano šypseną ir pasako, kad aš jam kaip saulė, tai man didžiausias atlygis už sunkų darbą.“
Nors, kaip rodo Užimtumo tarnybos duomenys, slaugytojo padėjėjo profesija dažnai pasirenkama susidūrus su poreikiu slaugyti artimą žmogų, Sandra pradėjo viską nuo nulio. Pasak jos, niekada nėra per vėlu keisti savo gyvenimo kelią.
Sandra savo svajonę mokytis buvo ilgam išstūmusi iš savo gyvenimo. „Vaikai užaugo, svarbiausi darbai atlikti, o mokytis visada buvo tik svajonė, atidėta „vėlesniam laikui““ - teigia pašnekovė.
„Taip nutiko, kad mano kelias mane nuvedė į Užimtumo tarnybą, nuėjusi pasakiau, kad noriu mokytis, manęs paklausė kur. Tuomet aš dar nežinojau ko tiksliai noriu, o, ypač, kur norėčiau mokytis. Tačiau kaip tik pamačiau „PMC“ slaugytojų padėjėjų mokslų reklamą. Pasitikrinau atsiliepimus ir klausimų nebeliko, buvau visiškai užtikrinta, kad noriu būtent į šiuos kursus“ - pasakoja Sandra.
„Kodėl nepabandžius to, apie ką svajojau daugelį metų ir kam niekada nelikdavo laiko?“ - šį klausimą Sandra uždavė sau, ir taip prasidėjo nauja jos gyvenimo kelionė. Sandra pasirinko mokytis slaugytojo padėjėja ir įstojo į „PMC“.
Šiame profesinio mokymo centre siūlomi slaugytojo padėjėjo kursai vyksta ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje bei Alytuje. Be to, norintys teorines paskaitas gali klausyti nuotoliniu būdu iš bet kurios Lietuvos vietos.
Programa apima ir teoriją, ir praktiką, o net 70 proc. mokymosi laiko skiriama praktikai, kurios metu mokiniai turi galimybę susipažinti su darbu tikrose sveikatos priežiūros įstaigose, kaip tai darė ir Sandra. Pirma jos praktika buvo Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje, o jau už kelių dienų ji džiaugiasi pradedanti darbą Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose.
Praktiką ir galimybę save išbandyti įvairiuose ligoninės skyriuose Sandra įvardija, kaip labai didelį mokslų privalumą. „Man sakydavo, kad bus sunku, kad nežinau, kur atėjau. Bet aš visiems skeptikams atsakydavau, kad priešingai, man ne aštuoniolika, puikiai žinau, kur einu, ir, kad aš noriu šito darbo,“ - atvirai dalijasi pašnekovė.
Pašnekovė nebijo iššūkių, todėl per praktiką išbandė slaugytojo padėjėjo darbą net keliuose skirtinguose skyriuose, o apsistoti nusprendė būtent kardiologijos reanimacijoje. Ji suprato, kad dinamika darbe ir nuolatinis mokymasis yra tai, kas ją įkvepia. „Labai rekomenduoju išbandyti save įvairiose srityse. Tai padeda atrasti, ko iš tikrųjų nori.“
Tačiau pašnekovė pabrėžia, kad slaugytojo padėjėjo darbas tikrai ne kiekvienam. Pasak Sandros, slaugytojo padėjėjas turi būti atsidavęs darbui ir gebėti bendrauti. Kantrybė ir noras padėti žmonėms - būtinos savybės, norint sėkmingai dirbti šioje srityje. Jei širdis sako, kad tai ne tavo kelias - geriau net nepradėti. Bet aš nuėjau ir tikrai žinau, kad čia mano vieta,“ - įsitikinusi Sandra.
Po mokslų ryšiai neišnyko ir tarp bendramokslių, o stiprią, palaikančią bendruomenę Sandra vadina dar vienu dideliu kursų privalumu.„Bendramokslės vis dar palaiko ryšį, dalinasi patirtimi, padeda viena kitai. Ten kur dirbu dabar yra net keturios moterys iš mūsų mokyklos. Bendravimas išlieka net ir po mokslų, stengiamės palaikyti ryšius, susirašyti, o kadangi mums viskas nauja, todėl tarpusavyje su bendramokslėmis dalinamės patirtimi, patarti viena kitai, pasijuokti iš nesėkmių ir pasidžiaugti pasiekimais“ -mokslų privalumus vardija Sandra.
Anot „PMC“ direktorės Dr. Austės Kiškienės, slaugos ir socialinės priežiūros profesijos šiuo metu yra vienos iš populiariausių, kurių poreikis auga tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europoje. „Kaip rodo statistika, slaugytojo padėjėjų poreikis Lietuvoje auga. Prognozuojama, kad iki 2050 metų kas ketvirtas europietis bus vyresnis nei 65 metų. Tai reiškia, kad tokių specialistų, kaip Sandra, reikės dar labiau, o galimybės įsidarbinti - beveik garantuotos“ - teigia A. Kiškienė Kaip rodo Užimtumo tarnybos statistika, per pirmuosius pusę metų po studijų net 83,5 proc. baigusių šią mokslo sritį jau dirba, o 2024 metų pirmojo ketvirčio rodiklis siekė net 100 proc. Skaičiuojama, kad Lietuvoje ateityje gali trūkti daugiau nei 2 tūkstančių slaugytojo padėjėjų.
Visiems, kurie galvoja apie naują pradžią, tačiau nedrįsta pradėti, Sandra siūlo pabandyti: „Ką jūs prarandate? O jei nepabandysite - galbūt visą gyvenimą gailėsitės. Aš irgi klausiau savęs ar verta pradėti. Tačiau aš pagalvojau, ką aš prarasiu? O jei aš nepabandysiu, aš tikrai visą gyvenimą gailėsiuosi, kodėl nepabandžiau. Jei pabandysite ir suprasite, kad tai ne jums? Galėsite eiti toliau daryti ką darėte iki šiol“ - teigia pašnekovė.
„PMC“ esančius slaugos ir priežiūros srities kursus sudaro slaugytojo padėjėjo ir individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programos. Mokytis pagal šias programas galima daugelyje Lietuvos miestų. Tiems, kurie nori mokytis kontaktiniu būdu kursai organizuojami Vilniuje. Tie, kurie renkasi hibridinį modelį, mokytis gali Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Yra sudarytos galimybės teorinių paskaitų klausytis nuotoliu iš visos Lietuvos miestų. Mokslą šiose programose gali finansuoti ir Užimtumo tarnyba, todėl šia galimybe raginami pasinaudoti tie, kuriems aktualu gauti finansavimą.
Slaugytojo padėjėjo kursai trunka iki šešių mėnesių. 70 proc. viso mokymosi laiko skiriama praktiniam mokymui. Mokslai šioje programoje padeda pasiruošti dirbti savarankiškai ir perprasti šios profesijos subtilybes.
Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. patvirtintomis Nacionalinės slaugos politikos 2016-2025 m. gairėmis, Lietuvoje didėja kvalifikuotų slaugos specialistų poreikis. Kolegijoje vykdoma Bendrosios praktikos slaugos studijų programa puikiai įvertinta tarptautinių ekspertų ir akredituota maksimaliam (šešerių metų) laikotarpiui. Ji parengta vadovaujantis ne tik Lietuvos teisės aktais, bet ir Europos Parlamento bei Europos Tarybos direktyvomis. Studijų metu būsimieji slaugytojai pagal tarptautinių mainų programą gali išvykti mokytis į kitų šalių aukštąsias mokyklas - pagilinti profesinių bei užsienio kalbos žinių, pasisemti kultūrinės patirties. Baigusieji studijas įgyja slaugos profesinio bakalauro laipsnį ir bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją bei sėkmingai įsidarbina sveikatos priežiūros įstaigose.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 99 proc. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto absolventė Aida, greitai radusi širdžiai mielą darbą pagal specialybę, nenuleidžia rankų ir su entuziazmu toliau gilina profesines žinias. „Baigusi studijas Vilniaus kolegijoje tuoj pat įsidarbinau Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Priėmimo skyriuje ir toliau gilinu žinias apie slaugą. Nors ir sunku suderinti studijas ir darbą, bet labai džiaugiuosi, kad apsisprendžiau tęsti mokslus. Dirbdama suprantu, kad slaugytojas - tai specialistas, kuris turi prisiimti be galo didelę atsakomybę už savo profesinius veiksmus. Planuoju tęsti mokslo Vilniaus kolegijoje metu pradėtą tyrimą apie slaugos specialistų streso darbe priežastis. Slaugytojo profesija reikalauja daug žinių apie žmogaus sveikatą ir profesinių įgūdžių. Būtina gebėti bendrauti ir bendradarbiauti, rūpintis su sunkiomis ligomis susidūrusiais pacientais ir jų artimaisiais - tai dažnai kelia stresą.
„Mes, didžiausias Vilniaus kolegijos absolventų darbdavys, esame suinteresuoti jūsų studijų kokybe ir Kolegijos sėkme. Per 70 proc. Santariškių klinikose dirbančių slaugytojų baigė Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetą. Dauguma iš jų yra aukštos profesinės kvalifikacijos specialistai, nuolat gilina žinias įvairiuose tobulinimosi kursuose, skaito pranešimus konferencijose ir seminaruose, įvaldę bendravimo įgūdžius su pacientais ir jų artimaisiais, noriai dalijasi savo profesine patirtimi su jaunesniais kolegomis, yra puikūs savo profesijos mokytojai“, - teigia VUL Santariškių klinikų Direktorė medicinai ir slaugai prof. dr.
Statistika ir prognozės
Štai keletas svarbiausių statistinių duomenų ir prognozių, susijusių su slaugytojų poreikiu Lietuvoje:
- 2032 m. prognozuojamas slaugytojų padėjėjų trūkumas išaugs iki 2 355.
- EBPO duomenimis, Lietuvos sveikatos priežiūros sistema nesiekia rekomenduojamo gydytojų ir slaugytojų santykio 1:2 bei EBPO šalių vidurkio - 1:2,5.
- Užimtumo tarnybos duomenimis, per pirmuosius pusę metų po studijų net 83,5 proc. baigusių slaugytojo padėjėjo studijas jau dirba, o 2024 metų pirmojo ketvirčio rodiklis siekė net 100 proc.
Šie duomenys rodo, kad slaugytojų ir jų padėjėjų poreikis Lietuvoje yra didelis ir toliau augs. Būtina imtis priemonių, kad būtų užtikrintas pakankamas šių specialistų rengimas ir pritraukimas į darbo rinką.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Prognozuojamas slaugytojų padėjėjų trūkumas 2032 m. | 2 355 |
| Rekomenduojamas gydytojų ir slaugytojų santykis | 1:2 |
| EBPO šalių vidurkis gydytojų ir slaugytojų santykis | 1:2,5 |
| Įsidarbinimo rodiklis per pirmuosius pusę metų po studijų | 83,5 proc. |
| Įsidarbinimo rodiklis 2024 m. I ketvirtį | 100 proc. |
tags: #slaugytoju #mokymo #poreikio