Vaizdinė diagnostika yra neatskiriama šiuolaikinės medicinos dalis. Europos radiologijos draugija vasario 10-ąją skelbia Europos radiologijos diena. Taip siekiama atkreipti dėmesį į radiologiją kaip reikšmingą medicinos sritį ir paminėti X spindulių atradėjo Vilhelmo Konrado Rentgeno 88-ąsias mirties metines.
Lietuvos radiologų asociacija (LRA) palaiko šią iniciatyvą ir siekia informuoti visuomenę labai aktualia tema - apie jonizuojančiąją apšvitą. Apšvitą sukelia visi tyrimo metodai, kuriuos atliekant naudojami X spinduliai. Tarp jų ir KT bei rentgenografija.
Rentgeno tyrimas
Populiariausias - rentgenas. Geriausiai žinomas ir vienas dažniausiai atliekamų radiologinių tyrimų yra rentgenas. Rentgeno tyrimas yra patikimas jonizuojančios spinduliuotės tyrimas, dažniausiai naudojamas tirti kaulams, ypač patyrus traumas.
Taip pat įtariant krūtinės ląstos, pilvo, dubens organų ligas, ieškant laisvo oro pleuros ertmėse, įtariant skrandžio, dvylikapirštės žarnos ar kito tuščiavidurio organo perforaciją, žarnų nepraeinamumą, inkstų akmenligę ir pan. Tačiau šis tyrimo metodas turi ir trūkumų, pavyzdžiui, juo negalima matyti minkštųjų audinių, parenchiminių organų (kepenų, kasos) ar erdvinio organo vaizdo.
Tyrimas atliekamas per kelias sekundes, o pasiruošimas jam paprastas - kaip ir prieš bet kurį radiologinį tyrimą pacientas turi nusiimti papuošalus, drabužius su plastiko ar metalo detalėmis ir pan., persirengti paprastai nereikia.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Viena iš dažniausiai pasitaikančių pacientų baimių - apšvita. Gydytoja radiologė paaiškina, kad apšvita priklauso nuo radiologinio tyrimo rūšies, jo trukmės, tiriamos srities, paciento kūno ypatumų.
Rentgeno tyrimo metu gaunama apšvita labai nedidelė, todėl tyrimo nereikia bijoti. Pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos ar galūnių rentgeno tyrimą, pacientai patiria apšvitą, panašią į per kelias dienas gautą iš gamtinio jonizuojančios spinduliuotės fono, kosminės spinduliuotės, statybinių medžiagų, maisto ir pan.
Žinoma, yra tam tikrų apribojimų, o nėščioms moterims jonizuojančios spinduliuotės tyrimai atliekami retai, tik esant ypatingoms situacijoms.
Radiacinės apšvitos poveikis, radiacinė sauga – viskas, ką reikia žinoti – dr. Nabil Ebraheim
Kompiuterinė tomografija
Kompiuterinė tomografija (KT) - radiologinės diagnostikos metodas, kurį atliekant taip pat naudojama jonizuojanti spinduliuotė. Tiriant kompiuteriniu tomografu, tiriamoji sritis skenuojama plonais sluoksniais, iš jų kompiuteryje sukuriamas organo erdvinis vaizdas, todėl galima atlikti daugiaplanes ir trimates rekonstrukcijas.
Tokiu būdu įvertinami smegenų, vidaus organų, kaulų, minkštųjų audinių, kraujagyslių pakitimai, patvirtinama arba paneigiama diagnozė. Vaizdžiai sakoma, kad kompiuterinė tomografija pacientą gali „supjaustyti“ iki 1 mm storio sluoksniais, o siekiant ryškesnio vaizdo, gali būti suleista intraveninė kontrastinė medžiaga.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Dėl trumpos tyrimo trukmės jis taikomas politraumas ir galvos traumas patyrusiems pacientams, taip pat pacientams, kuriems įtariamas ūmus žarnų kraujotakos sutrikimas ir kt. Dėl greičio, kompiuterinė tomografija neatskiriama ir nuo insulto diagnostikos ir gydymo, kurio sėkmei ypač svarbus koordinuotas neurologo, radiologo, radiologijos technologo ir slaugytojo komandinis darbas.
Prieš KT tyrimą, jei bus naudojama kontrastinė medžiaga, reikia atlikti kreatinino kraujyje tyrimą. Jis reikalingas norint įsitikinti, kad nesutrikusi paciento inkstų funkcija, nes intraveninė kontrastinė medžiaga pasišalina per inkstus ir gali dar labiau sutrikdyti jų veiklą.
Jei bus tiriami pilvo ar dubens organai, rekomenduojama nevalgyti 4-6 val. iki tyrimo. KT tyrimo metu gaunama apšvita yra ženkliai didesnė nei atliekant rentgeno tyrimą, ypač tiriant krūtinės ląstą, pilvo ir dubens organus.
Priklausomai nuo tiriamos srities, tokią apšvitos dozę žmogus iš gamtinio fono gauna per 1-8 metus: vidutinė gamtinės apšvitos dozė Lietuvoje yra 2 mSv per metus, o atlikus pilvo ir dubens KT gaunama apie 10 mSv. Todėl jei 1-2 rentgeno nuotraukos per metus žalos nepadarys ir tyrimų nereikia bijoti, kompiuterinės tomografijos tyrimus skiriantis gydytojas turi įvertinti tyrimo naudos ir galimos žalos santykį.
Pastarąjį dešimtmetį nemažai pasiekta kompiuterinės tomografijos (KT) plėtros srityje. KT, kuri jonizuojančiąja spinduliuote ir kompiuterine įranga sukuria pasluoksninius ir trimačius žmogaus kūno vaizdus, dabar yra labai greitas ir tikslus diagnostikos metodas.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Jis leidžia gauti viso kūno labai kokybiškus diagnostinius vaizdus per mažiau nei 20 sekundžių. Pacientams, patyrusiems daugybės organų traumą, KT nustatomi gyvybei pavojingi vidaus organų sužalojimai. Tai būtina, kad laiku būtų suteikta reikiama pagalba.
KT pagerino vėžio diagnostiką, tad dabar pacientai gyvena ilgiau. Šiuo diagnostiniu metodu tiksliai nustatomos ir įvertinamos pilvo srities ligos, todėl dažnai išvengiama chirurginės intervencijos. KT tapo įprasta vaizdine metodika diagnozuojant plaučių arterijų trombemboliją. Ji pamažu keičia širdies vainikinių arterijų intervencinę diagnostinę angiografiją.
Apšvitos dozės
KT sukeliama apšvitos dozė priklauso nuo tiriamos srities. Krūtinės KT sukelia vidutiniškai 7 mSv (milizivertas - apskaičiuotas dozės vieneto ekvivalentas, kuris atspindi biologinį apšvitos poveikį), galvos KT - 2 mSv, pilvo ar dubens KT - 10 mSv.
Kasmet žmogus patiria apie 3,6 mSv apšvitą, kurios 80 proc. gauna iš natūralių šaltinių - vartodamas vandenį, maistą, kai kurias medžiagas ir iš atmosferos. Likusius 20 proc. gauna iš kitų šaltinių: pramonėje, branduolinio ginklo bandymų metu ir medicinoje. Medicinoje 60 proc. apšvitos sukelia KT tyrimai.
Kiekvieno paciento jautrumas apšvitai yra skirtingas, tačiau kai kurie faktai ypač svarbūs. Vaikai ir jauni žmonės yra jautresni apšvitai nei vyresnio amžiaus. Moterys patiria didesnę riziką kai kurių tyrimų metu, pvz., tiriant krūtinės ląstą. Galų gale kompiuterinės tomografijos tyrimo rūšis ir protokolas turi tiesioginės įtakos apšvitai.
Pastaraisiais metais apšvitai mažinti naudojama daugybė priemonių. KT gamintojai sukūrė aparatus, kuriais gaunami puikios kokybės diagnostiniai vaizdai, o žmogus patiria mažesnę apšvitos dozę. Dauguma radiologų taip patobulino skenavimo protokolus, kad pacientai gauna mažesnę apšvitą.
| Tyrimo sritis | Apšvitos dozė (mSv) |
|---|---|
| Krūtinė | 7 |
| Galva | 2 |
| Pilvas arba dubuo | 10 |
KT privalumai yra neginčytini, tačiau kiekvienas tyrimas turi būti pagrįstas klinikiniu tikslu. Gydytojas radiologas turi įvertinti tyrimo naudą ir riziką ir nuspręsti, ar skirtas tyrimas yra tinkamiausias, ar galima taikyti kitą, kur nenaudojama apšvita. Lietuvoje pacientai ir patys gali pasirinkti KT tyrimą, tačiau toks sprendimas turi būti pagrįstas.
Turint klinikinio tyrimo rezultatus, radiologinį tyrimą galima atlikti už gydymo įstaigoje nustatytą mokestį. Vieni pacientai turi specialisto siuntimą, kiti ateina ir tiesiog paprašo radiologo atlikti galvos ar stuburo KT, virtualios koloskopijos tyrimus ir pan. Visais atvejais už tyrimo pagrįstumą, atlikimą ir įvertinimą atsakingas gydytojas radiologas.
Gydytojai radiologai laikosi labai griežtų nuorodų, kad užtikrintų pacientų saugumą. Viso pasaulio radiologai vadovaujasi ALARA principu ("As Low As Reasonably Achievable"), todėl garantuoja aukščiausios kokybės tyrimo atlikimą, taikant mažiausią apšvitą.
KT tyrimas vaikams taikomas atsižvelgiant į svorį, suaugusiesiems - į kūno masės indeksą.
Magnetinio rezonanso tyrimas
Jei galima, atliekami tyrimai be apšvitos. Vienas jų - magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Ją atliekant naudojamas magnetinis laukas. MRT tyrimo trukmė ilgesnė, apie 30-60 min., priklausomai nuo tiriamos srities, tad kai kuriems pacientams kyla sunkumų dėl klaustrofobijos - visą tyrimo laiką jie turi gulėti gan uždaroje erdvėje, su ant tiriamos vietos uždėta specialia rite, nejudėdami ir girdėdami įvairius, ne visuomet ausiai malonius garsus.
Palengvinimui pacientas aplinką gali matyti per veidrodėlį, o rankoje laiko pagalbos mygtuką, kurį paspaudus radiologijos technologas gauna signalą ir gali sustabdyti tyrimą, nuraminti pacientą ar tyrimą nutraukti.
Prieš MRT tyrimą, jei bus naudojama kontrastinė medžiaga, reikia atlikti kreatinino kraujyje tyrimą. Magnetinio rezonanso tomografijai atvykęs pacientas turi apsirengti vienkartiniu kostiumu, nusiimti visus metalinius objektus, su savimi į tyrimo patalpą negali imti jokių daiktų. Dantų protezų išsiimti nereikia.
Kaip ir kiekvienas radiologinis tyrimas, MRT turi tam tikrų apribojimų - jo negalima skirti, jei žmogaus kūne yra metalo skeveldrų, implantuotų elektroninių, įmagnetintų prietaisų. Anksčiau nebuvo galimybės MRT atlikti pacientams su kardiostimuliatoriumi, tačiau naujos kartos kardiostimuliatoriai tai leidžia padaryti prižiūrint elektrofiziologui.
Taip pat ir dauguma šiuolaikinių medicininių metalinių implantų yra suderinami su tyrimu, tačiau dėl jų gautuose vaizduose gali būti artefaktų, sunkinančių vaizdų vertinimą. MRT tyrimas nerekomenduojamas iki trečio nėštumo mėnesio.
DEXA tyrimas
Kaulų mineralų tankio matavimo (DEXA) tyrimas atliekamas pasitelkiant jonizuojančią spinduliuotę ir yra skirtas labai dãžnai šiuolaikinės visuomenės problemai - osteoporozei - diagnozuoti. Taip pat jis naudojamas gydymo nuo osteoporozės ir kitų ligų, sukeliančių kaulų retėjimą, rezultatams stebėti.
Dažniausiai tiriamas stuburas ir dubens kaulai. Nors osteoporozė neišgydoma, bet ankstyva diagnozė padeda ją kontroliuoti vaistais ir išvengti didesnių lūžių. Šis tyrimas reikalauja aukštos radiologijos technologo kompetencijos: technologas privalo išanalizuoti ir iš tyrimo pašalinti kiekvieną defektuotą elementą, pavyzdžiui, lūžusį slankstelį. To nepadarius tyrimo duomenys būna netikslūs.
DEXA tyrimas trunka apie 15 min. įskaitant pasiruošimą, o tiriamos vietos skenavimas - apie 2 min. Mažiausiai 24 valandas iki tyrimo nereikėtų vartoti kalcio priedų. Tyrimo metu gali reikėti nusirengti dalį ar visus drabužius ir apsirengti vienkartinę aprangą.
Taip pat pacientai turi nusiimti papuošalus, akinius ir kitus metalinius objektus. Atliekant kaulų mineralų tankio matavimo tyrimą, gaunama apšvita būna tokia maža, kad radiologijos technologas tyrimo metu dirbta toje pačioje patalpoje, kurioje yra pacientas.
Žinoma, yra tam tikrų apribojimų, nėščioms moterims jonizuojančios spinduliuotės tyrimai atliekami retai, tik esant ypatingoms situacijoms.
Ultragarsas
Kitas tyrimas netaikant apšvitos - sonoskopija. Sonoskopija, kurioje naudojamos garso bangos ir dažniai, plačiai taikoma tirti nėščiąsias ir vaikus. Prie radiologinių priskiriamas ir ultragarso tyrimas, tačiau šio tyrimo specifika daugeliu atžvilgių yra kitokia.
Echoskopijai arba ultragarso tyrimui naudojama ne jonizuojančioji spinduliuotė, o aukšto dažnio garso bangos, kurios atsimuša į tiriamą kūno dalį ir sukuria „aidą“ (angl. „echoe“), kuris realiu laiku matomas monitoriuje. Gydytojas, atliekantis ultragarsinį tyrimą, iš karto vertina matomą vaizdą.
Tyrimas dažniausiai yra neinvazinis, visiškai nekenksmingas ir greitai atliekamas, jį galima kartoti daug kartų, tačiau jo rezultatas labai priklauso nuo tiriančio gydytojo patirties, be to, nelieka dokumentuotos medžiagos. Nors daugumai ultragarso tyrimas asocijuojasi su nėštumu, tačiau jis skiriamas siekiant aptikti pilvo, dubens organų, skydliaukės, krūtų, širdies ir kraujagyslių, minkštųjų audinių ligų diagnostikai.
Mūsų ligoninėje ultragarsiniai tyrimai labai dažnai atliekami Skubios pagalbos skyriaus pacientams, patyrusiems traumas, atvykusiems su ūmiu pilvo skausmu. Planiniam ultragarso tyrimui besiruošiantis pacientas neturėtų valgyti, gerti apie 5-6 val. prieš tyrimą, o tyrimo išvakarėse valgyti lengvą vakarienę, vengti pilvo pūtimą skatinančių produktų.
Prieš dubens organų tyrimą nesišlapinti apie 5-6 val. ar būti išgėrus skysčių. Priklausomai nuo tiriamos kūno vietos, gydytojas detaliai informuoja apie specifinį pasiruošimą ultragarso tyrimui.
Ultragarsas tyrimas - vienas nedaugelių, kai gydytojas radiologas tiesiogiai susiduria su pacientu: Paprastai gydytojas radiologas yra tarsi „nematomas“, tamsioje patalpoje prie kompiuterio sėdintis ir tyrimo vaizdus peržiūrintis, vertinantis, aprašantis ir išvadą pateikiantis žmogus, tad su pacientu tiesiogiai susiduria gana retai. Nepaisant to, mes aktyviai dalyvaujame paciento gydymo kelyje, išmanome visas žmogaus organų sistemas, klinikinius ligos požymius, biocheminius procesus, gebame skaityti radiologinius vaizdus, naudotis vis tobulėjančiomis ir modernėjančiomis technologijomis ir programine įranga.
Dėl visų minėtų privalumų labai didėja KT tyrimų skaičius visame pasaulyje. Žmonių organizmo kaupiama apšvita, galinti sukelti vėžį, išaugo ir dar didės.
Įvertinti medicinos tyrimų sukeltos apšvitos įtaką vėžio išsivystymui labai sunku, nes iki šiol tai nėra paremta įrodymais.
Pacientai visame pasaulyje yra nepakankamai informuojami apie apšvitą ir apskritai apie radiologiją. Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad radiologija - tai rentgenografija ir nežino, kad tai yra įvairiapusė diagnostika. Dažnai pacientai klaidingai mano, kad radiologas tik atlieka tyrimą, o jo duomenis vertina klinicistas.
Kita problema - dėl didelio poreikio skubiai atlikti tyrimą ir ribotų galimybių susidaro pacientų eilės. Pacientai laukia tyrimo kelias savaites ar net mėnesius, todėl patiria didelį stresą. Jiems negali būti taikomas tinkamas gydymas. Kai kurie pacientai perdėtai bijo apšvitos net atliekant krūtinės ląstos rentgenografiją.
Dėl radiologinio tyrimo svarbu pasitarti su gydytoju radiologu. Tik jis gali tinkamai informuoti apie skirtą procedūrą. Radiologas gali paaiškinti apie gaunamą apšvitą tyrimo metu, tačiau pacientai retai to klausia.
Apie tyrimą ir jo tinkamumą turėtų informuoti ir jį skriantis gydytojas. Labai gaila, kad dauguma jų neturi pakankamai žinių apie radiologinius tyrimus ir apšvitą jų metu.
Pacientai turėtų žinoti, kad negalima dažnai kartoti KT tyrimo, norint sužinoti diagnozę, tik todėl, kad gydytojas neturi prieš tai atlikto tyrimo rezultatų. Juos galima įrašyti į skaitmeninę laikmeną ir perduoti gydytojui.
Reikėtų vengti pakartotinai atliekamų tyrimų, ypač vaikams ir jauniems pacientams. Jei šio tyrimo negalima pakeisti kitu, turi būti taikoma žemos apšvitos dozės metodika. Diagnozei nustatyti galima taikyti ir tyrimus be jonizuojančiosios apšvitos, tokius kaip MRT ar sonoskopija.