Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau kalbama apie slaugytojų trūkumą ir būtinybę gerinti slaugos paslaugų kokybę. SAM pranešė, kad vėl ruošiasi perskirstyti dalį funkcijų tarp medicinos specialistų. Kaip pernai dalį šeimos gydytojų darbo perėmė slaugytojai, taip dabar siūloma dalį jų funkcijų perduoti slaugytojų padėjėjams.
Seime po pateikimo pritarta parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slaugos bei akušerijos paslaugų kokybę, prieinamumą bei saugumą. To pasiekti ketinama suteikiant daugiau teisių slaugytojų padėjėjams, išsamiau reglamentuojant slaugą ir slaugytojų padėjėjų veiklą. Įstatymo pakeitimo projektu numatoma, kad slaugos paslaugas teikia slaugytojai kartu su slaugytojų padėjėjais.
Tokiu būdu pastariesiems galės būti suteikta daugiau kompetencijų, praplečiant jų veiklos ribas: slaugytojų padėjėjus labiau įtraukiant į klinikinį darbą, jiems perduodant mažiau sudėtingas slaugytojų funkcijas.
Nuo problemos iki sprendimo: pagalbos plano kūrimo menas
Įstatymų pakeitimai leis perskirstyti funkcijas, o tai ne tik padės pacientams greičiau patekti pas gydytoją, bet ir leis subalansuoti medikų darbo krūvius, o slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo profesijos taps patrauklesnės“, - sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Slaugytojų Funkcijų Perskirstymo Iššūkiai
Pačių medikų manymu, idėja gal ir skambėtų neblogai, tačiau akis bado, kad bėgama nuo esminės problemos - kritiškai didelio slaugytojo ir jų padėjėjų stygiaus. Pasak Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) vadovės Aušros Volodkaitės, tokie keitimai, atrodytų, natūraliai atsirado po to, kai pernai dalies šeimos gydytojo funkcijų buvo perkelta slaugytojams - jiems leista pratęsti gydytojo paskirtą gydymą ir išrašyti vaistus tam tikromis sąlygomis, jeigu gydymas efektyvus.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
„Kadangi slaugytojams funkcijų daugėja, dalį jų reikalinga perkelti kitiems darbuotojams - slaugytojų padėjėjams ar apylinkių administratoriams, kitiems specialistams. Kita vertus, kiek mačiau, daugiau tos funkcijos palies dirbančiuosius stacionaruose, nebūtinai pirminės priežiūros įstaigose.
Būtų kaip ir logiškas sprendimas, tačiau vėlgi reikia galvoti, ar tiems žmonėms bus atlyginama už tą didesnį darbą ir ar jų pasiruošimas, švietimas, žinios, gebėjimai šiandien yra pakankami, kad galėtų jį atlikti. Aišku, matyt, būtų perduodamos tik tos funkcijos, kurios tikrai įveikiamos“, - kalbėjo ji.
Pašnekovė pabrėžė, kad nors jos vadovaujama profesinė organizacija slaugytojų padėjėjų ir neatstovauja, bendras vaizdas matomas. „Dažniausiai irgi kalbame, viena, už darbą turi būti atlyginta ir, kita, adekvačiai reglamentuojamo darbo krūviai. Nes darbų gali krauti begalę, tačiau reikia įvertinti objektyvias galimybes - ar per tą patį darbo laiką turėdami didesnius skaičius pacientų ir darbo ar jie galės susitvarkyti su tuo.
Pacientų priežiūra yra komandinis darbas ir funkcijų perskirstymas galimas, tik vėlgi turi būti ir pakankamai komandos narių, jie pakankamai pasiruošę ir pakankamai atlyginami“, - kalbėjo A. Volodkaitė.
Pacientų Patirtis ir Slaugytojų Stygiaus Pasekmės
Ji konstatavo, kad tiek slaugytojų, tiek jų padėjėjų kad ir perskirsčius darbus tikrai nepadaugės. „Tikrai nėra taip, kad įstaigos pasakytų, jog šiuo metu jų užtenka ir nejaučiame trūkumo. Taip, yra investuojama į slaugytojų išsilavinimą, didinami įstojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas skaičius, atsirado galimybė pasirašyti sutartis su įstaiga, gauti kaip ir stipendiją, apmokėjimą ir tiems, kurie neįstojo į finansuojamą vietą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Bet pasigendame kitų žingsnių, kad būtų gydymo įstaigose patrauklios darbo vietos tiek slaugytojams, tiek kitiems specialistams. Kalbu ne tik apie darbo užmokestį, bet ir darbo krūvių reglamentavimą, darbo sąlygas. Tad iki minimo prestižo dar reiktų gerokai padirbėti“, - konstatavo pašnekovė.
Pasak jos, didelį specialistų stygių pacientai labai greitai pajunta savo kailiu. „Jie labai gerai pajaučia, kai reikia laukti ir dėmesio, ir pagalbos iš darbuotojo. Tada natūraliai kyla ir nepasitenkinimas, pykčiai, skundai. Slaugytojams tenka išgirsti ir labai daug neigiamų dalykų, tai dar labiau apsunkina jų darbą, supranti, kad tai yra sergantis ligonis, jam sunku, bet negali juk imti aiškinti visos darbo specifikos, kad darbuotojams irgi sunku, kai jų trūksta ir ne visada užtenka darbo rankų“, - neslėpė LSSO prezidentė.
Nors jau kuris laikas dega raudonas pavojaus signalas - Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis 2032 m. Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojųi ir 2 355 slaugytojų padėjėjų, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigė, kad šie skaičiavimai neatitinka realybės.
„Visų pirma, ministerija niekaip nepripažįsta slaugytojų trūkumo, tai čia turbūt yra atskaitos taškas, dėl ko mes nesprendžiame tos problemos, o jų užkonservuojame. Jei ją užkonservuojame dabar, vadinasi, auginame ateičiai. Tie skaičiai, kurie pateikiami, kad 2030 metais trūks 1300 slaugytojų yra visiškai iš piršto laužti, nes dabar pagal Akreditavimo tarnybos ir Valstybinės duomenų agentūros duomenis, neatitikimas yra 10 tūkst.
Akreditavimo tarnyboje yra 26 tūkst., o Valstybinė duomenų agentūra pateikia 16 tūkst. Jeigu šiuo metu trūksta 10 tūkst., tai kiek trūks 2030 metais, įvertinant tą faktą, kad stojimas į šią specialybę praktiškai 30 metų yra sumažėjęs ir ši dinamika nesikeičia“, - komentavo ji.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Kitas dalykas, pašnekovės teigimu, nežinomas tikrasis poreikis, kiek šių specialistų Lietuvai reikia. „Noriu atkreipti dėmesį į vieną faktą, kad kai pačioje pradžioje buvo pristatoma reforma, viceministrė Danguolė Jankauskienė rėmėsi skandinavų patirtimi, kurie sumažino stacionarų skaičių, tačiau padidino paslaugas namuose, kurias praktiškai turi atlikti ne kas kitas, o slaugytojai.
Tai atkreipiau dėmesį, kad sumažinus stacionaro apimtis santykis yra toks, kad atitinkamai reikėjo 8 kartus daugiau slaugytojų. Tai jei reikia 8 kartus daugiau slaugytojų, padauginame iš 10 tūkst. trūkumo, tai gausime, kad trūks 80 tūkst. slaugytojų. Tai - kosminiai skaičiai“, - konstatavo A. Gerliakienė.
Pašnekovė priminė, kad ne tik stojančiųjų į slaugą nedaugėja, jų tik trečdalis iš baigusių pasirenka dirbti viešojo sektoriaus įstaigose. „Šiuo metu baigia apie 500 slaugytojų, trečdalis jų iš karto emigruoja į Skandinaviją, dalis nuteka į grožio industrijos verslą, kuris tik plečiasi, nes paslaugų poreikis didelis.
Ir tik nedidelė dalis lieka viešajam sektoriui. Tarkime, pernai atėjo 50 slaugytojų ir tai, liks jos ten ar ne, yra didelis klausimas. Nes iš esmės nėra keičiamos darbo sąlygos, atlyginimas kažkiek keičiasi galbūt didmiesčiuose ir privačiame sektoriuje, bet regionuose, nepaisant to, kad darbas yra sudėtingas fiziškai ir emociškai, vis dar gaunama iki 1000 eurų į rankas.
Visiškai neskiriama dėmesio ruošiant slaugytojus emociniam atsparumui, kad jie mokėtų bendrauti su toksiškais žmonėmis - tiek pacientais, tiek kolegomis darbe. Jos nuolatos vargsta ir murkdosi mobinge ir čia niekas nesikeičia. Yra tik vienetai tokių, kurie turi pašaukimą šiai profesijai, bendrai kalbėti apie jaunimo pritraukimą į šį sektorių sudėtinga, nes tai nėra patraukli specialybė“, - liūdną realybę nupiešė ji.
Pasak LMS atstovės, ką juo labiau kalbėti apie slaugytojų padėjėjus - jų atlyginimai dar mažesni ir išsilavinimas prastesnis. „Niekas nekalba apie tai, kad reikia suteikti daugiau išsilavinimo ir praplėsti darbo galimybes bei atitinkamai kelti atlyginimą.
Čia kaip panašiai slaugytojams buvo permesti šeimos gydytojų įpareigojimai - vaistų išrašymas ir panašiai. Nebuvo kalbama apie aprūpinimą įranga, darbo vietomis. Tai čia yra analogiškai - užkrausime darbo, bet nieko nekeisime“, - kalbėjo A. Gerliakienė.
Didelė problema - ir rinkoje esančių slaugytojų amžius: bene trečdalis jų yra pensinio amžiaus ar arti jo, tad jei staiga neapsikentusios darbo sąlygų išeitų iš darbo, krizė sveikatos sektoriuje galėtų tapti sunkiai suvaldoma.
„Pensinio amžiaus darbuotojai derasi su administracija, kad gautų darbą skyriuose, kuriuose jis gal yra lengvesnis, atitinkantis jų amžių, gal daromos ir nuolaidos, kartais atsisako dirbti ir papildomu krūviu, nes gauna pensiją ir kartu atlyginimą, tad paspirtis tikrai nemenka. Bet daug kas per ilgus darbo metus įgyja ir sveikatos bėdų, lėtinių ligų.
Slaugytojo darbas tikrai nėra toks lengvas, tad sulaukę pensinio amžiaus ne visi ryžtasi dirbti papildomai, nebent juos įtikinėja, įkalbinėja, kad neišeitų, nes naujų specialistų nėra“, - komentavo A. Volodkaitė.
LMS atstovė gūžčiojo pečiais, kad apie jokį politikų deklaruojamą slaugytojo specialybės prestižą negali būti nė kalbos. „Ar čia yra veiklos imitacija, niekaip nesuprantama. Kodėl, visų pirma, negalvojama, kodėl žmonės neina į šią specialybę, kodėl jų negali prisikviesti? Kodėl dirbusios Lietuvoje slaugytojos su dideliu noru emigruoja į Skandinaviją, mokosi kalbos ir ten dirba?
Alga, taip, ten yra didelė, bet tai yra ne pagrindinis dalykas. Ten jos yra vertinamos, labai gerbiamos ir išties padaro daug dalykų. Pas mus slaugytoja gal jau ne tarnaitė ir pastumdėlė, bet tokio statuso, kokį ji galėtų turėti ir kokį turi Skandinavijoje ar Vokietijoje, Lietuvoje, deja, nėra“, - kalbėjo A. Gerliakienė.
Ji sutiko, kad šiuo metu krizės link judama ne žingsniais, o šuoliais. „Kadangi slaugytojų trūkumo klausimą keliu ne pirmus metus, nebežinau, kiek dar galima atkreipinėti ministerijos dėmesį. Panašu, kad jie turi savo vagą ir jiems viskas atrodo gerai, viskas kontroliuojama.
Grįžtant prie pačių duomenų neatitikimo - sakė, kad bus įkurta SAM duomenų agentūra. Nežinau, kam reikia dubliuoti, tai irgi rodo tam tikrą galbūt nenorą dalintis arba skaidrumo vengimą. Būtent tai, kad vyksta didžiulės permainos tiek praeitoje, tiek planuojamos šioje kadencijoje, tačiau nesiremiama tiksliais duomenimis, daro valstybei labai didžiulę žalą.
Užuot ieškant sprendimų tariantis su medikais, daroma visai priešingai, nusprendžia patys, kas bus geriau. Taip sistema negali normaliai funkcionuoti. Prieš kelis mėnesius Seime buvo organizuotas renginys problemoms slaugos sektoriuje aptarti, kur dalyvavo Sveikatos reikalų komiteto atstovai, kviesti SAM, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai, tačiau mūsų balsas vis nepasiekia adresato“, - konstatavo A. Gerliakienė.
Dvi jaunas būsimąsias slaugytojas prieš keletą metų į bakalauro slaugos studijas atvedė noras padėti žmonėms. „Gydytojai, vadovai kartais juokauja - ar tau nenusibosta klausinėti? Nes visada turiu milijoną klausimų.
Jauna specialistė šios klinikos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje taiko anesteziją pacientams, kuriems dėl širdies ritmo sutrikimų atliekamos perkateterinės abliacijos procedūros bei implantuojami širdies stimuliatoriai. O iš pradžių buvo svajonė. Eveliną nuo mažumės traukė viskas, kas susiję su žmogaus sveikata, ji tvirtai žinojo, kad bus medikė.
Profesinių įgūdžių - tvarstyti, leisti vaistus, imti kraują, atlikti įvairias kitas procedūras ir manipuliacijas - iš pradžių mokomasi pasitelkus specialius muliažus, kompiuterizuotus manekenus.
„Per šešerius bakalauro ir magistro studijų metus tikriausiai neliko profilinės klinikos ar skyriaus Kauno klinikose, kuriame nebūtų tekę atlikti praktikos. Panašiu ritmu prabėgo ir magistrantūros studijos: dieną - paskaitos, naktimis - budėjimai Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.
Smalsią, darbščią, atkakliai žinių siekiančią studentę pastebėjo ir įvertino vadovai. Po vienos iš praktikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje antrakursę E. Šabanę pakvietė ir dirbti - kai tik baigs studijas.
„Studijos išugdė drąsos veikti čia ir dabar, nebijoti priimti sprendimus. Jaučiuosi savo vietoje, labai džiaugiuosi tuo, ką darau. Trečio lygio ligoninėje matydama inovatyviausius slaugos ir gydymo metodus, galiu mokytis ir tobulėti. Svajonėse ir planuose - tolesnės doktorantūros studijos, kurių taip pat labai laukiu.
„Niekada nesakyk niekada“ taisyklė pasitvirtino - tapau slaugytoja. Nors svajojau būti gydytoja, tačiau slauga mane pati pasirinko. Labai išgyvenau dėl neišsipildžiusios svajonės ir jau kūriau planus, kaip po pirmojo pusmečio perstosiu į mediciną.
Ši įvadinė praktika jaunajai specialistei įsiminė ilgam. „Dabar atrodo tokia paprasta procedūra - tačiau tuomet kiekvieną dieną su bendramoksle jautėmės tokios svarbios ir laimingos „spaudimų matuotojos“. Stengdavausi pakalbinti kiekvieną pacientą, paklausti, kaip jis jaučiasi - buvo svarbu sukurti ryšį su pacientu, išklausyti jį, užtikrinti saugumo jausmą patekus į ligoninę, nepažįstamą aplinką.
Bakalauro studijų metai buvo tikrai įtempti, bet perpratus mokymosi sistemą, atsirado malonumas mokytis. Prieš metus atsiėmusi slaugos bakalauro diplomą jaunoji specialistė ketino pailsėjusi stoti į magistrantūros studijas, o darbo ieškotis, kai jausis pasirengusi.
„Pacientams, slaugomiems namuose, labai svarbu bendravimas, emocinė ar dvasinė parama. Šis darbas yra man svarbus, nes galiu būti arti paciento, užtikrinti bendravimo tęstinumą, analizuoti naujus klinikinius atvejus, dirbti komandoje kartu su gydytojais, kineziterapeutu, socialiniu darbuotoju bei kitais specialistais. Galiu save realizuoti ir džiaugiuosi, jog esu slaugytoja“, - sako A. Man svarbu tai, jog šiose studijose nepamirštame ir etinių slaugos aspektų, remiamės mokslo įrodymais grįsta praktika, orientuojamės į pacientą.
Norėčiau nenutolti ir nuo akademinės srities, dalytis žiniomis su kitais. Tačiau labiausiai trokštu, jog dirbdama šį darbą išlikčiau tokia laiminga ir atsidavusi žmonėms, kaip ta pirmakursė, kuria buvau, atėjusi į įvadinę praktiką pamatuoti arterinio kraujo spaudimo“, - šypsojosi slaugytoja A.
Medicinos fakulteto Išplėstinės praktikos slaugos magistro studijų programos I kurso studentė Vilita Vainauskaitė. G. Tatarūnaitės/VU MF nuotr. 2023 m. atnaujintas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas prognozuoja, kad 2032 m. VU Medicinos fakulteto dėstytojo M.
„Slaugytojai yra savarankiški komandos nariai, perimantys vis daugiau funkcijų. Tiesa, daugiausia pirminės sveikatos priežiūros srityje. Baigęs slaugos studijas, žmogus gali rinktis norimą karjeros kelią: likti klinikiniame darbe, rinktis akademinę karjerą, būti administratoriumi ar net mokslininku.
Pasak M. Čiurlionio, sparčiai keičiasi ir politikos formuotojų požiūris į slaugytojo profesiją: „Mažėjant slaugytojų, dedamos pastangos, kad žmonės būtų skatinami rinktis šią profesiją. VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Slaugos katedros dėstytojas Marius Čiurlionis. J.
Dėstytojo teigimu, slaugytojo profesijos prestižo didinimas vis dar kelia iššūkių: „Pirmas dalykas, kurį turime padaryti - vykdyti informacinę kampaniją, skirtą sveikatos priežiūros įstaigų administratoriams ir visuomenei apskritai. Čia reikalingas didesnis sveikatos politikos formuotojų įsitraukimas. Turime ugdyti slaugytojų kompetencijas, susijusias ne tik su tiesiogiai atliekamu darbu, bet ir su profesine elgsena, t. y. bendravimo ir socialiniais įgūdžiais, paciento poreikių pažinimu, empatija.
Taip pat turime peržiūrėti reikalavimus profesinei kvalifikacijai tobulinti. Jeigu iš tiesų siekiame ugdyti slaugytojų kompetenciją, reikia didinti kontaktinių valandų skaičių. Nuotolinis mokymas turėtų sudaryti ne daugiau nei 10 proc., o akademinės valandos - ne mažiau nei 50 proc. Tačiau, anot M. V. Vainauskaitė - išplėstinės praktikos slaugos magistrantūros studijų programos pirmakursė.
„Šiuos darbus tęsiu iki šiol, kartu derindama su magistrantūros studijomis. Esu pasirinkusi slaugos paslaugas teikti pacientų namuose. Mano pacientai - dažniausiai senyvo amžiaus žmonės arba asmenys, sergantys nepagydomomis, progresuojančiomis ligomis“, - apie savo pasirinkimą pasakoja V. Vainauskaitė.
Anot Vilitos, žmogus, svajojantis apie šią profesiją, turėtų būti ne tik rūpestingas, itin kantrus, empatiškas, užjaučiantis, bet ir stipraus charakterio: „Šiame darbe labai dažnai tenka susidurti su pacientų būklės blogėjimu, kartais ir mirtimi. Tai - emociškai sunku.
„Taip pat galima dirbti operacinėje, reanimacijoje, terapiniame ar procedūriniame skyriuje, darbuotis kartu su gydytoju specialistu ar net savarankiškai teikti paslaugas pacientų namuose. V. „Norėčiau paneigti šį mitą: 50 proc. slaugos studijų programos Vilniaus universitete sudaro profesinė praktika.
Medicinos fakulteto išplėstinės praktikos slaugos magistrantūros studijų programos I kurso studentė Vilita Vainauskaitė. G. „Mano studijų laida buvo pirmoji šios naujos programos laida. Bakalauro studijų metai praėjo puikiai, įgijau pakankamai tiek praktinių, tiek teorinių žinių.
Paskutiniais bakalauro metais turėjau galimybę atlikti praktiką Sveikatos apsaugos ministerijoje, taip pat turėjau praktikos Santaros klinikose. O vieną iš praktikų atlikau ir savo gimtajame mieste - Šiauliuose. Ten turėjau galimybę išbandyti save chirurginėje slaugoje.
tags: #slaugytoju #darbas #privati #klinika