Slaugytojos susižalojimas adata: procedūros, rizikos valdymas ir veiksmai

Gera rankų higiena yra vienas paprasčiausių ir svarbiausių veiksmų, padedančių užkirsti kelią infekcijos plitimui bei padedantis išsaugoti pacientų gyvybes. Patogenai nuo vieno paciento perduodami kitiems pacientams per sveikatos priežiūros darbuotojų rankas.

Antiseptikas - tai medžiaga, kuri apsaugo ar sustabdo mikroorganizmų augimą ar veiklą, slopindama jų aktyvumą ar juos sunaikindama. Alkoholio pagrindu antiseptikai netinkami naudoti, jei rankos yra matomai purvinos ar suterštos biologiniais žmogaus skysčiais, tokiu atveju, jos pirmiausiai plaunamos muilu su vandeniu.

Rizikos šaltiniai ir infekcijų kontrolė

Darbuotojai šiais patogenais gali susiteršti rankas ar pirštines prisiliesdami prie negyvų objektų. Pacientų marškiniai, patalynė, lova bei kiti pacientų naudojami objektai gali būti užkrėsti patogeniniais organizmais. Užkrėstos gali būti lovų pakeliamos grotos, spintelių rankenėlės, pacientų oda.

Mikroorganizmai dažniausiai įsikuria tarpvietės ar kirkšnių srityje, o taip pat pažastyse, liemens srityje, rankose bei po nagais. Kiek patogenų turi kiekvienas pacientas priklauso nuo įvairiausių veiksnių. Dažniausiai sutinkami patogenai sveikatos priežiūros įstaigose yra: gram neigiamos bacilos, auksinis stafilokokas, enterokokai bei Clostridium difficile.

  • Tyrimai rodo, jog po priaugintais nagais bei atsilupinėjusiu nagų laku randama gana didelė koncentracija bakterijų, dažniausiai stafilokokų, gram neigiamų bakterijų, Corynebacterių bei mielių grybelių.
  • Panašūs tyrimai rodo, jog auksinis stafilokokas, enterobakterijos dažnai randamas po sveikatos priežiūros darbuotojų žiedais, laikrodžiais dėvimais ant riešo bei nagais ilgesniais nei 2 mm.

Taigi, tinkamai praktikuojama rankų higiena ženkliai sumažina infekcijų protrūkius sveikatos priežiūros įstaigose. Plaunantis rankas su muilu ir vandeniu, detergentų dėka pašalinami nešvarumai, žemės bei įvairios organinės dalelės nuo rankų.

Taip pat skaitykite: Pasekmės po injekcijų

Higienos, aseptikos-antiseptikos principai ir odos būklė

Prieš procedūrą atliekama rankų higiena. Procedūros metu dėvimos pirštinės. Užtikrintas bei teisingas aseptikos antiseptikos, higienos normų laikymasis atliekant CVK procedūrą.

Nedideli odos sužalojimai, įbrėžimai, pleistro nuplėšimas, o taip pat cheminių medžiagų poveikis sumažina apsauginį odos barjerą, kurį užtikrina glicerolipidai bei steroliai. Kai šios medžiagos pašalinamos nuo odos, odai prireikia apie 6 val kad būtų atkurta 50 proc. šių medžiagų sekrecija ir 5-6 dienų, kad odos apsauginė sekrecinė funkcija būtų atkurta pilnai.

Iritacinį kontaktinį dermatitą - rankų oda išsausėja, tampa sudirgusi, niežtinti, kartais suskilinėja ir kraujuoja. Alerginį kontaktinį dermatitą - šis dermatitas yra retesnis, dažnai pasireiškia kaip alerginis atsakas į tam tikrą rankų higienai naudojamą medžiagą ar pirštines.

Adata susižalojimo kontekstas: procedūros, kuriose kyla rizika

Centrinio veninio kateterio įvedimas. Indikacijos. Kontraindikacijos, komplikacijos. Slaugytojo pasiruošimas procedūrai. Procedūros eigos detalus aprašas. Paciento stebėjimas po procedūros. Slaugos problemos po procedūros.

Intubacijos atlikimas. Indikacijos. Komplikacijos. Slaugytojo pasiruošimas procedūrai. Procedūros eigos detalus aprašas. Paciento stebėjimas po procedūros. Slaugos problemos po procedūros.

Taip pat skaitykite: FMR slaugytojo atsakomybės

Tracheostomos priežiūra. Indikacijos. Komplikacijos. Slaugytojo pasiruošimas procedūrai. Procedūros eigos detalus aprašymas. Paciento stebėjimas po procedūros. Slaugos problemos po procedūros.

Centrinio veninio kateterio (CVK) įvedimo aseptika ir sužalojimų prevencija

Užtikrinti tvarkingą darbo vietos pasiruošimą laikantis aseptikos antiseptikos principų bei patikrinti instrumentų bei kitų reikalingų priemonių sterilumą. Todėl reikia laikytis visų higienos reikalvimų bei taisyklingai atlikėti veiksmus prižiūrint centrinį veninį kateterį.

Galimos komplikacijos po procedūros tokios kaip infekcija. Taip pat, gali pasitaikyti ir pavojingesnių komplikacijų tokių kaip pneumotoraksas ar hemotoraksas, neteisinga kateterio padėtis ir pan.

  • Leisti vaistus ir atlikti kitas slaugos manipuliacijas naudojant pirštines ir visas reikalingas aseptikos antiseptikos priemones bei prieš ir po procedūrų praplauti NaCl 0,9 % tirpalu.
  • Infekcijos rizika susijusi su netinkamu higienos ,aseptikos - antiseptikos laikymosi centrinio veninio kateterio įvedimo metu.

Pacientų mityba po centrinio veninio kateterio įvedimo nepasikeičia, išlieka ta pati anksčiau paskirta mitybos dieta. Esant sutrikimų dėl mitybos, pranešama gydytojui.

Internal Jugular Vein (IJV) Access Normovolemic Patient Animation by Cal Shipley, M.D.

Intubacija ir adatos/įrankių sauga

Procedūra atlikti gali visos srities gydytojai esant skubiam atvėjui, tačiau dažniausiai atlieka gydytojas anesteziologas-reanimatologas bei jam asistuoja ir visas priemones intubacijai suruošia bendrosios praktikos slaugytojas.

Taip pat skaitykite: Apie naujos kartos slaugytojus

Esant indikacijai atlikti intubaciją slaugytojas paruošia procedūrai reikalingas priemones ir pradedama vykdyti reikalingus veiksmus. Slaugytojas gydytojui paruošia laringoskopą, stetoskopą, intubacinį vamzdelį, švirkštą hermetinei manžetei pripūsti.

Gydytojas atveria kvėpavimo takus. Reikalui esant, jeigu pacientas nesąmoningas ir praradęs kvėpavimą gydytojas padaro keletą įpūtimų AMBU maišu. Slaugytojas paduoda laringaskopą gydytojui. Tada dedamas intubacinis vamzdelis. Intubavus išimamas stiletas ir norit pritvirtinti vamzdelį pripučiama manžetė pagal manžetės dydį.

Įsitikinus, kad intubacija pavyko vamzdis esant poreikiui prijungiamas prie DPV aparato ar įprasto deguonies. Panaudotos priemonės sutvarkomos ir išruošiuojamos. Prieš procedūrą atliekama rankų higiena. Procedūros metu dėvimos pirštinės.

Po procedūros monitoriuje stebima paciento deguonies satūracija, pulsas, arterinis kraujo spaudimas. Taip pat, reikia žiūrėti ar intubacinis vamzdelis laikosi taisyklingai, ar žmogui nekraujuoja iš burnos ar pažeistų kvėp.takų. Stebima, kad žmogus nepradėtų mėlynuoti ar netrūksta oro.

Tracheostomos priežiūros akcentai ir saugumas

Susitepus raiščiams, turi juos pakeisti, kad nedirgintų odos aplink lūpas ir pačių lūpų, burnos gleivinės ir būtų išvengta infekcijos. Taip pat 2 - 4 kartus per dieną turi patikrinti, ar raištis neatsipalaidavęs, kad būtų išvengta vamzdelio dislokacijos ar iškritimo iš trachejos.

Kadangi dėl svetimkūnio (vamzdelio) gausiai kaupiasi seilės ir gleivės ,slaugytojas turi reguliariai siurbti sekretą. siekiant išvengti bakterijų, taip pat privaloma atlikti ir burnos higiena.

Veiksmai susižeidus adata ir profilaktika

Gydytojui nusprendus, jog pacientui yra būtina hemotransfuzija, pacientas pasirašo sutikimo lapą kraujo perpylimui. Kraujo, jo komponentų perpylimą atlieka gydytojas arba gydytojo prižiūrimas slaugytojas.

Prie paciento lovos yra nustatoma kraujo grupė, o tyrimo rezultatą įvertina gydytojas. Gavus parinktą eritrocitų (konservuoto kraujo) masę, sužinomas paciento vardas ir pavardė, sutikrinama su duomenimis, esančiais ant parinktos pakuotės.

Po transfuzijos 3 val kas valandą yra sekama paciento būklė - matuojama temperatūra, AKS, pulsas, kvėpavimo dažnis ir užrašoma transfuzijos protokole. Septinės reakcijos - atsiranda tuomet, kai perpilamas kraujas ar jo komponentai, užkrėsti bakterijomis.

Herpes virusai, žmogaus imunodeficito virusas, gripo, respiracinis sincitinis virusas, vakcinija virusas in vitro sąlygomis taip pat jautrus alkoholiui. Hepatito B virusas mažiau jautrus, tačiau paveiktas 60-70% alkoholio, žūsta. Hepatito C virusas taip pat jautrus šiam procentui alkoholio ir žūsta.

  • 60%-95% alkoholio tirpalo koncentracija yra laikoma efektyviausia, didesnė koncentracija mažiau efektyvi.
  • Alkoholiai pasižymi staigiu germicidiniu efektu ant odos, tačiau ilgesniu, išliekančiu antimikrobiniu aktyvumu nepasižymi bei neslopina bakterijų augimo po panaudojimo.

Taigi, rankų higiena yra vienas paprasčiausių ir pigiausių priemonių, apsaugančių nuo hospitalinės infekcijos, tačiau tyrimai rodo, jog vidutiniškai sveikatos priežiūros darbuotojai rankų higienai skiria tik puse tam būtino laiko.

Pavyzdiniai procesai: dokumentavimas ir stebėsena

Ruošiantis perpilti konservuoto kraujo, eritrocitų masę, slaugytojas į vakuuminį vakuteinerį paima paciento kraujo, ne mažiau kaip 7 ml, apie tai pažymima užsakymo lape, nurodant paėmimo datą ir laiką. Ruošiantis lašinti šaldytą plazmą, taip pat nustatoma paciento kraujo grupė ir rėzus faktorius, jei to nebuvo padaryta jūsų įstaigoje.

Pradžioje būtina atlikti biologinius tapatumo mėginius - 3 kartus su 3 minučių pertrauka srove perpilama po 10-15 ml kraujo, stebima ar nėra pulso, kvėpavimo padažnėjimo, dusulio, veido paraudimo, neramumo, AKS kritimo, skausmo juosmens ar pilvo srityje. Minėtiems požymiams neatsiradus, transfuzija tęsiama toliau.

Alerginės reakcijos - jas gali iššaukti jautrumas donoro kraujo antikūniams, kurie reaguoja su recipiento antigenais. Karščiavimas nehemolizinis - jį sukelia padidėjęs jautrumas donoro baltiesiems kraujo kūneliams, trombocitams ar plazmos baltymams. Kraujotakos perkrovimas - ši komplikacija gali atsirasti tuomet, kai kraujas lašinamas per dideliu greičiu, o kraujotakos sistema negali prisitaikyti.

Higieninės kultūros kūrimas ir praktiniai patarimai

Sukurti antiseptinės rankų higienos kultūrą savo įstaigoje (iškabinti gerai matomoje vietoje rankų higienos protokolus, visiems sveikatos priežiūros darbuotojams juos pristatyti ir pademonstruoti, stebėti ir skatinti ne tik slaugytojus, bet ir pagalbinius darbuotojus, gydytojus, maisto išdavėjus ir kt.

Nuo 2012 metų Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja plauti rankas su muilu ir vandeniu, kada jos išteptos purvu, krauju ar kitais kūno skysčiais, buvo numanomas kontaktas su sporas formuojančiais patogenais, kaip pavyzdžiui Clostridium difficile. Alkoholio pagrindu pagaminti antiseptikai sudaryti iš izopropanolio, etanolio, n-propanolio ar jų mišinio.

Egzistuoja didesnė tikimybė įsikurti patogenų kolonijoms odoje po žiedu nei paprastai ant rankų, kai žiedas nedėvimas. Kita studija rodo, jog net 40 proc. tirtų slaugytojų po savo žiedais nešiojosi gram neigiamas bacilas.

Sužalojimų priežastys ir netinkamos praktikos pavyzdžiai

Darbuotojai šiais patogenais gali susiteršti rankas ar pirštines prisiliesdami prie negyvų objektų. Patogenai gali įsikurti prie kriauklės, ant vandens reguliavimo rankenėlių, muilo dozatoriaus ir kt. O taip pat patys pacientai gali būti infekcijos šaltiniais.

Alkoholio pagrindu antiseptikai netinkami naudoti, jei rankos yra matomai purvinos ar suterštos biologiniais žmogaus skysčiais, tokiu atveju, jos pirmiausiai plaunamos muilu su vandeniu. Alkoholiai pasižymi staigiu germicidiniu efektu ant odos, tačiau ilgesniu, išliekančiu antimikrobiniu aktyvumu nepasižymi bei neslopina bakterijų augimo po panaudojimo.

Asmeninė apsauga ir odos sveikata

Alkoholio turintys dezinfekantai retai sukelia alergines reakcijas. Simptomai gali būti labai lengvi ir gali būti labai sunki forma, sutrikdanti darbingumą.

Odos storis įvairiose kūno vietose yra skirtingas - ploniausia akių vokų oda, mažiau nei 1 mm, storiausia - paduose, daugiau nei 4 mm. Pirminė odos funkcija apsaugoti organizmą nuo vandens praradimo, saugoti kūną nuo sužeidimų bei mikroorganizmų, būti pastoviu barjeru nuo aplinkos.

Procedūriniai veiksmai, susiję su adatomis

Ruošiantis perpilti konservuoto kraujo, eritrocitų masę, slaugytojas į vakuuminį vakuteinerį paima paciento kraujo, ne mažiau kaip 7 ml, apie tai pažymima užsakymo lape, nurodant paėmimo datą ir laiką. Prie paciento lovos yra nustatoma kraujo grupė, o tyrimo rezultatą įvertina gydytojas.

Gavus parinktą eritrocitų (konservuoto kraujo) masę, sužinomas paciento vardas ir pavardė, sutikrinama su duomenimis, esančiais ant parinktos pakuotės. Minėtiems požymiams neatsiradus, transfuzija tęsiama toliau.

Trumpa prevencinių priemonių santrauka

  • Prieš procedūrą atliekama rankų higiena. Procedūros metu dėvimos pirštinės.
  • Užtikrintas bei teisingas aseptikos antiseptikos, higienos normų laikymasis atliekant CVK procedūrą.
  • Leisti vaistus ir atlikti kitas slaugos manipuliacijas naudojant pirštines ir visas reikalingas aseptikos antiseptikos priemones.
  • Taip pat 2 - 4 kartus per dieną turi patikrinti, ar raištis neatsipalaidavęs, kad būtų išvengta vamzdelio dislokacijos ar iškritimo iš trachejos.
  • Kadangi dėl svetimkūnio (vamzdelio) gausiai kaupiasi seilės ir gleivės ,slaugytojas turi reguliariai siurbti sekretą.

tags: #slaugytoja #sudizalojo #adata