Henrieta Tarabildienė: Įkvepianti Slaugytojos Biografija ir Profesinės Sėkmės Paslaptys

Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama Henrieta Tarabildienė - slaugytoja, kurios biografija ir profesinė veikla atskleidžia atsidavimą pacientams, bendruomeniškumą ir nuoseklų profesinį augimą. Straipsnyje pateikiami gyvenimo etapai, svarbiausios veiklos sritys, reikšmingi darbai ir kontekstas, kuriame brendo jos vertybės bei kompetencijos.

Vaikystė ir šeima

Vilkmergės apskrity, netoli Anykščių, Andriotiškio miestelyje, 1912-ųjų gegužės 9-ąją (pagal senąjį kalendorių - balandžio 26-ąją) Julijai ir Kazimierui Tarabildoms gimė devintas vaikas - pagrandukė, kuriai suteikė skambų Domicelės vardą.

Gimimo data pagal naująjį kalendorių - 1912 m.

Tėvai: Kazimieras Tarabilda (apie 1870 - ?) iš Raguvėlės - stalius, zakristijonas, ir Julijona Steponavičiūtė-Tarabildienė (apie 1872 - ?) iš Bareišių.

Augo jauniausia duktė devynių vaikų šeimoje, bet keturi mirė maži.

Taip pat skaitykite: Pasekmės po injekcijų

Tėvams dažnai kraustantis, nuo 1916 m. augo Jočiūnuose (Panevėžio r.), vaikystę praleido ir Troškūnuose, Pienionyse, Juostininkuose.

Pradinės ir vidurinės mokyklos metai

1924 m. baigė Rukiškio (Anykščių r.) pradžios mokyklą, 1924-1928 m. mokėsi Raguvos (Panevėžio r.) progimnazijoje, 1928-1929 m.

Nuo vaikystės, tėvo paskatinta, pamėgo piešti, lipdė iš molio, pasižymėjo meniniais gabumais.

1924 m. Panevėžyje vykusioje apskrities pradžios mokyklų mokinių darbelių parodoje D.

5 dalykai, kuriuos kiekvienas turėtų žinoti prieš tapdamas registruota slaugytoja

Profesinio kelio pradžia ir pasirinkimai

„Arba menininkė išvažiuosiu iš Kauno, arba mano lavoną nuvešite į tėviškę!“ - 1929-aisiais Kauno meno mokyklos direktoriui Kajetonui Sklėriui rėžė septyniolikmetė panelė Domicelė TARABILDAITĖ, po vedybų su bendrapavardžiu tapusi TARABILDIENE (1912-1985).

Taip pat skaitykite: FMR slaugytojo atsakomybės

Dailininkė iš prigimties, kurios talentui pakluso visos meno rūšys.

Skulptorė - pagal pašaukimą ir išsilavinimą.

Darbas su bendruomenėmis ir socialinė atsakomybė

„Menininko gyvenimas - degantis krūmas: galima liepsnoti, galima ir susmilkti, virsti pelenais. Norint šviesti, reikia dirbti, dirbti, dirbti, net pro ašaras kurti grožį.

D. Tarabildienės grafikai būdingas liaudies grafikos kūrybiškas interpretavimas, emocingumas, dekoratyvumas, konstruktyvi kompozicija.

Jos tapybos kūriniai - emocingi, sodraus kolorito, skulptūros - plastiškų formų.

Taip pat skaitykite: Apie naujos kartos slaugytojus

Humanitarinė veikla ir pripažinimas

1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje už vaikų knygų iliustracijas ji buvo apdovanota Aukso medaliu.

1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje "Menas ir technika šiuolaikiniame gyvenime" už iliustracijas Kazio Binkio knygai "Jonas pas čigonus" D. Tarabildienė buvo apdovanota aukso medaliu, už etnografinę lėlių kompoziciją "Vestuvės" ji gavo Garbės diplomą.

Ji buvo apdovanota Lietuvos valstybine premija (1972 m.), Tautų draugystės ordinu (1982 m.).

Darbas su vaikais ir šeimomis

Kartu su vyru Petru Tarabilda (1905-1977) iliustravo 14 vadovėlių, dar keliolika knygų vaikams - savarankiškai.

Tarpukariu knygų iliustravimas tapo pagrindiniu jos pragyvenimo šaltiniu (kūrėjų šeimai nuolat teko derinti šeiminius ir profesinius lūkesčius, spręsti koliziją: menas ar šeima).

D. Tarabildienei tai daryti sekėsi, iš viso per savo gyvenimą ji yra iliustravusi ir apipavidalinusi apie 200 knygų.

Savo iliustruotose knygose D. Tarabildienė meistriškai perteikė vaikų ir gamtos pasaulį.

Profesinė aplinka ir komanda

Domicelė Tarabildaitė ir Petras Tarabilda / V.Dichavičienės ir Tarabildų albumo nuotr.Gerda PrancūzevičienėŠaltinis: Žurnalas „Legendos“2025-03-11 14:52

Susituokė 1933 m. lapkričio 7 d. Kauno Prisikėlimo bažnyčioje, vyras Petras Tarabilda (1905-1977) - dailininkas grafikas.

Darbo metodai ir kompetencijų plėtra

Savo darbuose ji buvo imli įvairiems stiliams, juose yra art deco, liaudies kūrybos paveldo elementų.

Tarpukario vaikų knygų iliustracijos paprastos, dažnai kiek tiesmukai kartojančios tekstą, kai kur pernelyg didaktiškos, bet itin nuotaikingos, atitinkančios kaimo vaikų mąstyseną.

Iliustracijos stilizuotos, gerai perteikiančios eilėraščių nuotaiką.

Ryšys su pacientais ir komunikacija

„Niekas nebūtų rūpestingiau prižiūrėjęs vaikų, ir ponas Darlingas tai suprato, nors kartais nuogąstaudavo, ką apie juos šneka kaimynai.“ (p.

„Žinoma, Niekados šalys visų skirtingos“ (p. 13), pabrėžia jis, o netrukus sakosi mums papasakosiąs istoriją apie vieną konkrečią šalį, tiksliau, salą, kurioje gyvena Piteris Penas - berniukas, gluminantis vaikų minčių žemėlapius tvarkančią Vendės mamą: ar šis tik dukros fantazija?

Reikšmingi darbai ir projektai

Zobarskas, Stepas. Mano tėviškėj: eilėraščiai vaikams; iliustravo dail. D. Tarabildaitė. Kaunas: Spaudos fondas, 1934. 47 p., [2] iliustr. lap.: iliustr.
Vytė Nemunėlis. Kiškio kopūstai: eilėraščiai vaikams; iliustravo D. Tarabildaitė. Kaunas: Sakalas, 1936. 62 p.: iliustr.
Buivydaitė, Bronė. Trys bičiuliai: apysaka; iliustravo D. Tarabildaitė. Kaunas: Sakalas, 1937. 196, [3] p., [10] iliustr. lap.
Tamulaitis, Vytautas. Vytuko užrašai; [iliustravo Domicelė Tarabildienė]. Kaunas: Sakalas, 1937. 173 p., [12] iliustr. lap.

Domicelės Tarabildienės iliustruota žinomo poeto Stepo Zobarsko (1911-1984) eilėraščių vaikams knyga - viena pirmųjų jos, kaip vaikų knygų iliustratorės, kūrybos kelyje.

Iliustracijos tušu, kai kurios vykusiai sukomponuotos per abu puslapius.

Tarpukariu populiarios rašytojos lyrikės Bronės Buivydaitės (1895-1984), daug kūrusios vaikams, apysaką apie mokinių gyvenimą „Trys bičiuliai“ Domicelė Tarabildienė apipavidalino 10 spalvotų, akvarele sukurtų iliustracijų.

Veikla karo ir pokario metais

Vokiečių okupacijos pradžioje priversta palikti Kauną, ji 1941-1945 m. gyveno ir kūrė Ukmergėje.

1945-1961 m. D. Tarabildienė vėl gyveno ir kūrė Kaune, o vėliau iki gyvenimo pabaigos - Vilniuje.

Bendradarbiavimas ir institucijos

Buvo profesoriaus N. K. Rericho (nuo 1935), Lietuvos moterų dailininkių draugijų narė (1938-1940).

Surengė individualių dailės ir fotografijos parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Apdovanojimai

Paryžiaus pasaulinės parodos aukso medalis ir garbės diplomas (1937)
Tarptautinės dailiųjų amatų parodos Berlyne (Vokietija) medalis (1938)
Valstybės taupomųjų kasų premija (1940)
LSSR nusipelniusi meno veikėja (1962)
LSSR valstybinė premija (1972)
LSSR liaudies dailininkė (1974)

Mokymai ir žinių sklaida

Kartu su vyru Petru Tarabilda (1905-1977) iliustravo 14 vadovėlių, dar keliolika knygų vaikams - savarankiškai.

Už iliustracijas vadovėliui "Gimtasis žodis" ir kitiems vadovėliams 1961, 1962 ir 1965 m. D.

Šeima, vertybės ir asmeninis gyvenimas

Vaikai: Arūnas Tarabilda (1934-1969) - dailininkas grafikas, Giedrė Domicelė Tarabildaitė-Kontvainienė (1935-2013) - architektė, Ramonas Tarabilda (1936-1984), Kazys Rimtas Tarabilda (g. 1943 m.) - dailininkas grafikas, jo žmona Vija Tarabildienė (g. 1942 m.) - dailininkė tapytoja ir grafikė.

Anūkai: Saulė Kontvainytė-Piktys (g. 1964 m.) - dailininkė, tekstilės dizainerė, emigrantė JAV, Agnius Tarabilda (g. 1964 m.) - grafikas, knygų iliustratorius, Jorius Tarabilda (g.

Atmintis, premijos ir įamžinimas

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras ir Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius 2013 m. įsteigė Domicelės Tarabildienės premiją, kuri kasmet pavasarį teikiama dailininkui - gražiausios praėjusių metų knygos vaikams ir jaunimui kūrėjui.

Dailininkės 100-mečio proga Lietuvos paštas 100 tūkst. egz. tiražu išleido 2 Lt nominalo pašto ženklą su D. Tarabildienės atvaizdu (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė), Lietuvos dailės muziejus surengė jubiliejinę parodą "Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmės" Vilniaus paveikslų galerijoje (2012 m. gruodis - 2013 m.

Mirė 1985 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse šeimos kape (2 sektorius).

Pasakojimo apie vaikų pasaulį reikšmė slaugos kontekste