Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Nepaisant aktyviai vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programos bei moderniausių diagnostikos ir gydymo metodų prieinamumo, kasmet kraujotakos sistemos ligos nusineša per 20 000 pacientų gyvybių, o tai sudaro maždaug pusę mirčių dėl visų priežasčių. Tačiau dabartinės technologijos leidžia siekti greito paciento ištyrimo ir operatyvių rezultatų gavimo, todėl pacientui nereikės kelioms dienoms gultis į sveikatos priežiūros įstaigą. Optimizuotos aukštosios technologijos leidžia anksčiau diagnozuoti ir suteikti pagalbą, organizuoti gydymą, mažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Koronarografijos procedūra su stentu
Nuo šiol kardiologinės intervencinės radiologijos paslaugos bus teikiamos ir dienos stacionare. Tokiu būdu pacientams, atvykusiems dėl įtariamų širdies ar kraujagyslių ligų, pagerės paslaugų prieinamumas, bus taupomas jų pačių laikas. Iki tol kardiologinės intervencinės radiologijos procedūros buvo atliekamos tik stacionarizuojant pacientą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Nuo šiol dienos stacionaro sąlygomis bus atliekamos tiek diagnostinės, tiek gydomosios intervencinės radiologijos procedūros.
Koronarografija arba koronarų angiografija - tai medicininio atvaizdo technika suteikianti galimybę pamatyti kraujagysles ir organus iš vidaus. Tradiciškai tam į kraujagyslę suleidžiamas rentgenokontrastinis skystis ir naudojant rentgeną matoma kraujotaka. Koronarografija yra svarbus tyrimas siekiant įvertinti vainikinių arterijų būklę.
Angiography (Heart) Procedure (3D Animation)
Kas Yra Koronarinė Širdies Liga?
Jūsų širdis pumpuoja kraują, kuriuo į kiekvieną organą ir raumenį jūsų kūne pernešamas deguonis ir maistingosios medžiagos. Kraujagyslės, pernešančios deguonies prisotintą kraują į širdį, vadinamos vainikinėmis arterijomis (koronarais). Vainikinės arterijos yra maždaug 4 mm spindžio ties žiotimis, palaipsniui siaurėjančios. Yra dvi pagrindinės vainikinės arterijos - kairė ir dešinė. Kairė išsiskiria į dvi šakas - kairę priešakinę nusileidžiančią ir kairę gaubiančią arteriją.
Taip pat skaitykite: Globos namų istorija Elektrėnuose
Koronarinę širdies ligą sukelia riebalinių nuosėdų sankaupos arterijų viduje. Šios nuosėdos susidaro iš cholesterolio, kalcio ir kitų medžiagų kraujyje, dar vadinamos aterosklerozine plokštele. Nuosėdos užkemša vainikines arterijas ir padaro jas neelastingas. Užsikimšimas gali susidaryti vienoje vietoje arba keliose skirtingose vietose ir gali būti nevienodo sunkumo. Šios nuosėdos palaipsniui siaurina vainikinių arterijų spindį, taip sukeldamos sunkesnį kraujo pratekėjimą, o tuo pačiu ir blogesnį deguonies perdavimą. Toks kraujo pratekėjimo sumažėjimas sukelia krūtinės skausmą (krūtinės angina), dusulį ar kitus simptomus. Kadangi koronarinė širdies liga gali vystytis daugelį metų, simptomai dažnai nejaučiami tol, kol užsikimšimas netampa kritinis. Pirmiausiai pastebėsite, kad širdis dirba sunkiau nei įprastai, atliekant paprastus fizinius darbus.
Rizikos Veiksniai
Keli veiksniai gali padidinti vainikinių arterijų ligos riziką. Tam tikrų rizikos veiksnių negalite kontroliuoti, pavyzdžiui, savo amžiaus, lyties ir šeimos istorijos. Kiti rizikos veiksniai gali būti pašalinti ir sumažinti riziką susirgti koronarine širdies liga.
- Vyrai turi didesnę riziką susirgti koronarine širdies liga nei moterys. Po menopauzės rizika susirgti moterims išauga.
- Moterys gali jausti netipišką krūtinės skausmą. Moterys dažniau nei vyrai jaučia pavojingus infarkto ženklus, įskaitant pykinimą ir nugaros arba žandikaulio skausmus.
Procedūros Eiga
Jūsų gydytojas nuspręs, per kurią iš jūsų kūno vietų geriausiai pasiekiama arterija - per kirkšnį, riešą ar ranką. Pasirinkta vieta bus nuskusta, nuvalyta ir nuskausminta. Jūs būsite paguldytas ant operacinės stalo, prietaisas monitoruos jūsų širdies dažnį ir kraujo spaudimą. Sekdamas vaizdą rentgene, gydytojas per pasirinktą kūno vietą (ranką, riešą ar kirkšnį) įves kateterį, o per jį įsives ploną vielą į vainikinę arteriją taip prasiskverbdamas per užsikimšimo vietą.
Toliau, išilgai vielos bus įvedamas smulkus balionas, kuris patekęs į užsikimšimo vietą bus išplėstas. Tuomet įvedamas kitas balionas su ant jo sumontuotu stentu. Stentas įstatomas užsikimšimo vietoje ir išplečiamas, taip suformuojant arterijos sienelės „karkasą“ ir atstatant normalią kraujotaką. Pilnai implantavus stentą, gydytojas papildomai peržiūrės rentgeno nuotraukas kad įsitikintų ar stentas tikrai pilnai išplėstas ir ar pagerėjo kraujo pratekėjimas kraujagyslėje.
Angioplastijos ir stentavimo procedūra
Taip pat skaitykite: Institucinė globa Lietuvoje
Prieš Procedūrą
Jei jūs iš karto žinote, kad jums bus implantuotas stentas, gydytojas paprašys jūsų laikytis tam tikrų nurodymų ruošiantis stentavimo procedūrai. Gydytojas privalo žinoti kokius kitus (ne širdies) vaistus jūs vartojate. Gydytojas gali paskirti jums aspiriną keletą dienų prieš stentavimą. Taip pat jūs būsite paprašytas nevalgyti ar negerti tam tikra laiką prieš procedūrą.
Po Procedūros
Stentavimas yra minimaliai invazinė procedūra, todėl pacientai išleidžiami iš ligoninės greitai. Dauguma žmonių jau po savaitės gali grįžti į darbą. Žmonėms, kurie dirba sunkų fizinį darbą, gali prireikti daugiau laiko atsistatymui. Iškart po procedūros jūs ilsėsitės pooperacinėje palatoje, kur slaugytoja stebės jūsų širdies ritmą ir kraujo spaudimą.
Jums bus pašalintas kateterio įvedimo vamzdelis, o punkcijos vieta užspausta kol sustos kraujavimas. Punkcijos vietą gali šiek tiek perštėti. Jei kateteris buvo įvestas per riešą ar ranką, ta vieta bus sutvarstyta, jei per kirkšnį, jums reikės keletą valandų pagulėti ramiai nelenkiant kojų. Paprastai pacientams užtenka praleisti ligoninėje vieną naktį, kai kurie gali vykti namo netgi tą pačią dieną.
Informacija Išrašant Iš Ligoninės
Išrašymo iš ligoninės metu, jums bus įteikta kortelė, kurioje surašyta informacija apie jums implantuotą stentą, jo vietą kūne, procedūros data bei gydytojo vardas bei kontaktinė informacija. Jei punkcijos vieta kartais pradėtų kraujuoti, atsigulkite ant nugaros, prispauskite punkcijos vietą ir susisiekite su savo gydytoju. Apie punkcijos vietos spalvos pasikeitimą, skausmą ar šilumos jausmą, būtinai praneškite savo gydytojui. Nedelsiant susisiekite su gydytoju, jei jaučiate skausmą arba didelį/dažną diskomfortą krūtinėje.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai
Daugumai žmonių koronarinės širdies ligos gydymas pagerina kraujotaką, kuri prieš tai buvo užblokuota dėl užkalkėjimo. Tačiau nė viena iš procedūrų negali sustabdyti aterosklerozės. Todėl svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo rekomendacijų:
Taip pat skaitykite: Darbo stažas su invalidumu: ką reikia žinoti
- Nustokite rūkyti: Nikotinas siaurina kraujagysles ir verčia širdį dirbti sunkiau. Anglies monoksidas sumažina deguonies įsotinimą kraujyje ir pažeidžia kraujagyslių sieneles.
- Kontroliuokite kraujospūdį: Reguliariai tikrinkitės savo kraujo spaudimą ir vartokite atitinkamus vaistus, jei gydytojas tokius paskyrė.
- Diabetas: Jei jūs sergate diabetu, būtinai reguliariai tikrinkite cukraus kiekį kraujyje. Normalaus cukraus lygio palaikymas padeda sulėtinti koronarinės širdies ligos progresavimą.
- Daugiau judėkite: Fiziniai pratimai padeda palaikyti normalų kūno svorį, cholesterolį ir kraujo spaudimą. Jei gydytojas leidžia, skirkite mankštai 30 - 60 minučių per dieną.
- Stenkitės maitintis sveikai: Valgykite daugiau vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų, mažiau riebalų turintį maistą, daugiau žuvies patiekalų.
- Venkite streso: Sumažinkite stresą kiek galima labiau. Užsiimkite streso mažinimo technikomis, kaip raumenų atpalaidavimas ar gilus kvėpavimas.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Jei gydytojas jums paskyrė stentavimo procedūrą, jums gali kilti įvairių klausimų; čia pateikti dažniausiai pacientams kylantys klausimai:
- Ar stentas lieka mano kūne visam laikui? Vos tik stentas išplečiamas ir prispaudžiamas prie kraujagyslės sienelių, jis ten pasilieka visam laikui.
- Ar galiu daryti MRT tyrimą, jei man įstatytas stentas? Prieš tyrimą, būtinai pasakykite gydytojui, kad turite implantuotą stentą.
- Ar reikia vartoti vaistus po stentavimo procedūros? Norint išvengti stento trombozės, pats svarbiausias dalykas yra vartoti vaistus, kuriuos jums paskyrė gydytojas. Nenustokite vartoti šių vaistų, kol gydytojas nepasakė kitaip, nors ir jaučiatės daug geriau. Jei jums implantuotas vaistus išskiriantis stentas, jums gali reikėti vartoti vaistus ilgiau, metus ar daugiau.
- Ar simptomai gali pasikartoti po stentavimo procedūros? Gali taip būti, dažniausiai dėl to, kad susidarė naujas užsikimšimas toje pačioje arba kitoje arterijoje. Nors stentai yra linkę sumažinti restenozės tikimybę, tačiau arterijos vis tik gali ir vėl susiaurėti. Jei taip nutiko, jūs jausite panašius simptomus kaip ir prieš pirmąją stentavimo procedūrą, t.y. skausmą krūtinėje, dusulį, ypač fizinio aktyvumo metu.
PASTABA: Šis straipsnis negali pakeisti pokalbio su gydytoju. Visada tarkitės su savo gydytoju dėl gydymo ir prevencijos metodų.