Slauga yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą. Kas gali gauti slaugos paslaugas? Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Lietuvoje slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gali gauti Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, kuriems dėl pakitusios sveikatos būklės ar dėl funkcinio sutrikimo sunku visavertėje veikti kasdienėje buityje, taip pat tie, kuriems reikia pooperacinės slaugos.
Kas teikia slaugos paslaugas? Slaugos paslaugų namuose teikimą privalo užtikrinti visos pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos prie jos prisirašiusiems gyventojams. Kas vertina slaugos paslaugų namuose poreikį ir išrašo siuntimą? Slaugos paslaugų poreikio vertinimas atliekamas pagal Slaugos paslaugų poreikio vertinimo klausimyną. Pacientai, kuriems po operacijų išlieka sutrikęs gebėjimas savarankiškai rūpintis savimi ir reikia pooperacinės slaugos, taip pat gali gauti ambulatorines slaugos paslaugas namuose, siuntimą išrašo gydytojas chirurgas.
Kiek ir kokių slaugos paslaugų skiriama pacientui?
Pagal klausimyną vertinimas vyksta taip: iki 19 balų - ambulatorinė slauga namuose nereikalinga; nuo 20 iki 33 balų - mažas ambulatorinių slaugos paslaugų namuose poreikis (laikina slauga namuose); nuo 34 iki 49 balų - vidutinis poreikis ir nenuolatinė slauga namuose; 50 ar daugiau balų - didelis poreikis. Taip pat: jei surenkama nuo 20 iki 33 balų, slaugos poreikis gali būti laikinas. Mažas arba vidutinis poreikis leidžia skirti iki 2 apsilankymų per dieną. Pirmą kartą slaugytojas apsilanko per 1-5 d. Skubūs vizitai - per pirmas 24 val., planiniai - per 1-5 d.
Kas ir kaip teikia slaugos namuose paslaugas?
Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis. Atvykę specialistai nebūna ištisą dieną slaugo namuose. Slaugos paslaugų namuose teikėjų komandą sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas. Nuo praėjusių metų slaugos paslaugas namuose teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus, o nuo liepos 1 d. šie specialistai papildys visas komandas. Kineziterapeutas nustato, gydo, atitaiso judesių sutrikimą ir didina fizinį bei funkcinį pajėgumą. Ergoterapeutai moko atlikti daugelį veiklų - nuo asmens higienos iki laisvalaikio ar darbinių įgūdžių lavinimo. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos ir socialinės globos įstaigose, kuriose gyvena 25 ar daugiau asmenų, turinčiose licenciją teikti bendrosios praktikos slaugos paslaugas.
- Ambulatorinės slaugos paslaugos namuose apima vizitus, vaistų skyrimą, perrišimus, pragulų priežiūrą, kineziterapiją ir kt.
- Specialistų komanda dažnai papildoma ergoterapeutais, nuo metų pradžios - ir šiems specialistams teko papildyti paslaugų spektrą.
- Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos socialinės globos įstaigose, jei jos turi atitinkamą licenciją ir gyvena 25+ žmonių.
Kur galiu gauti slaugos paslaugas arba kas teikia paslaugas mano savivaldybėje?
Kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jei gydytojų konsiliumas nustato įrangos ar paslaugų poreikį, jos nuoma ar paslaugos gali būti 100% kompensuojamos ligonių kasa. Taip pat pateikiama informacija apie įvairias paslaugas seminarių įrašuose ir POLA paskaitose. POLA video paskaitų ciklai „Slauga namuose“ pateikia praktinius patarimus, kaip pasiruošti ligonio slaugymui namuose, į ką atkreipti dėmesį lovos pritaikyme, čiužiniuose, slaugos saugume ir pan. Jei turite klausimų - kreipkitės į POLA savanorius ar gydytojus.
Taip pat skaitykite: Ar močiutė gali slaugyti anūką?
Slaugytojo komanda ir įrangos poreikiai
Slaugos paslaugų namuose komanda paprastai apima slaugytoją, slaugytojo padėjėją ir kineziterapeutą. Nuo praėjusių metų įstaigos gali įdarbinti ergoterapeutus, o nuo liepos 1 d. jie turi būti įtraukti į visas komandas. Pagrindinės priemonės slaugai: antidekubitinis čiužinys, lovos su korekcinėmis funkcijomis, vonios suoliukai, ranktūriai, tualeto paaukštinimai, pagalbinių judėjimo priemonių rinkiniai ir kt. Dažnai dalis įrangos gali būti kompensuojama arba išnuomojama per ligonių kasas.
Namų slaugos planavimas ir saugi namų aplinka
Pradėkite nuo išsamaus įvertinimo: medicininė būklė, mobilumo galimybės, kasdienės veiklos poreikiai, kognityvinė būsena, vaistų režimas, mityba. Susikurkite individualų priežiūros planą, dokumentuokite kasdienes rutinas, vaistų tvarkaraščius ir svarbius kontaktus. Ženklai, rodantys, kad priežiūros planą reikia atnaujinti: pasikeitusi medicininė būklė, nauji simptomai, pablogėjusi judėjimo koordinacija, nuotaikos ar elgesio pokyčiai. Namų aplinka turi būti saugi: apšvietimas, turėklai, ne-slidūs paviršiai, laidai sutvarkyti, erdvė judėjimui su vaikštyne ar vežimėliu. Tyrimai rodo, kad tinkamai pritaikius namų aplinką rizika kritimams gali sumažėti iki 50%.
Taip pat būtina užtikrinti tinkamą įrangą ir pagalbines priemones, kurios didina savarankiškumą ir saugumą: vaikštynės, vežimėliai, dušo kėdės, ranktūriai, paaukštinimai, keltuvai, specialūs įrankiai valgio ar komunikacijai. Pasirenkant priemones svarbu atsižvelgti į fizinę būklę, aplinkos ypatybes ir kasdienę rutiną. Tinkamos priemonės gali turėti ne tik fizinį, bet ir teigiamą psichologinį poveikį, suteikdamos dalinį nepriklausomumo jausmą.
Mityba, hidratacija ir emocinė sveikata
Rūpinkitės subalansuota mityba ir specialiomis dietomis, atsižvelgiant į sveikatos poreikius (cukrinis diabetas, hipertenzija, širdies ligos, rijimo sutrikimai). Skysčių balansas yra ypač svarbus - užtikrinkite pakankamą skysčių suvartojimą ir stebėkite dehidratacijos požymius. Kreipkitės į gydytoją ar dietologą dėl individualaus mitybos plano sudarymo. Emocinė parama yra būtina ilgalaikės slaugos dalis: įtraukti socialiniai ryšiai, įdomios veiklos ir psichologinė pagalba esant poreikiui. Slaugytojo perdegimas yra reali problema, todėl būtina atpažinti nuovargio ir streso požymius bei ieškoti pagalbos ir poilsio laiko.
Socialiniai kvietimai ir finansinės priemonės
Namų slaugos paslaugos Lietuvoje gali būti iš dalies kompensuojamos valstybės ar savivaldybių lėšomis. Slaugos išmokos, tikslinės kompensacijos, įrangos kompensacijos, mokesčių lengvatos ir socialinės pašalpos tampa dalimi finansavimo galimybių. Kreiptis reikia į savivaldybės socialinės paramos skyrių, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, Techninės pagalbos centrus, Valstybinę ligonių kasą. 2023 metais Lietuvoje slaugos paslaugų namuose buvo naudojamos daugiau žmonių, o išlaidos PSDF lėšomis sparčiai augo. Net 75 procentai vyresnių žmonių pageidauja likti namuose, todėl namų slauga tampa vis populiaresnė alternatyva slaugos įstaigoms.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišiems vaikams ligoninėje
Jeigu rūpinate artimuoju namuose ir svarstote apie 24/7 priežiūrą, arba norite užtikrinti nuolatinę pagalbą, galite kreiptis į paslaugų teikėjus, tokius kaip Baltic Care, kurie orientuojasi į namų slaugą ir siūlo įvairias paslaugų formas, atitinkančias individualius poreikius. Jie pabrėžia, kad 24/7 priežiūra reiškia, jog slaugytojas visada yra pasiekiamas, o ne kad dirba be pertraukų, ir skiria dėmesį tiek fizinei, tiek emocinei globos pusei.
Pagalba ieškant tinkamos slaugos namuose
Auksinis patarimas: pradėkite nuo savo savivaldybės socialinių paslaugų skyriaus informacijos laukelio, šeimos gydytojo konsultacijos ir, kai reikia, kreipkitės į Valstybinę ligonių kasą dėl kompensacijų. Slaugos paslaugos namuose gali būti teikiamos tiek PSDF biudžeto, tiek privačiai finansuojant. Lietuvoje vis daugiau gyventojų pasirenka namų slaugą dėl aukštesnės gyvenimo kokybės ir mažesnės hospitalizacijos rizikos.
Taip pat skaitykite: Alzheimerio ligos priežiūra