Slaugos procesą slaugytojai savo praktikoje naudoja jau gana ilgą laiką. Tai organizuotas, sisteminis požiūris, kuriuo remiasi slaugytojai, tam kad būtų patenkinti individualūs kiekvieno paciento sveikatos priežiūros poreikiai.
Slaugos procesas - tai sistemingas problemų sprendimas siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Slaugos proceso sąvoka neatsiejama nuo pačios slaugos.
Alfaro-LeFevre (1999) teigia, jog slaugos procesas yra humanistinės slaugos sisteminis modelis, kurio pagrindinis tikslas - rezultatų pasiekimas efektyviais resursų ištekliais. Slaugos procesas yra sisteminis, nes sudarytas iš penkių žingsnių, humanistinis, nes pagrįstas tikėjimu, jog kai mes planuojame slaugą ir slaugome, apsvarstome kiekvieno individo unikalius poreikius bei interesus.
Slaugos procesą naudoja viso pasaulio slaugytojai tam, kad būtų apibūdintas slaugos tiekimo veiksmas. Slaugymo procesui pradžią davė slaugos teoretikė Hall, kuri 1955 m. Slaugos procesą tinkamai charakterizuoja J.M. Wilkinson - tai dinamiškas ir cikliškas, orientuotas į klientą, planingas ir į tikslą nukreiptas, universaliai pritaikomas, į problemą nukreiptas bei kognityvinis procesas.
Pagrindiniai slaugos proceso etapai
Slaugos procesas susideda iš kelių pagrindinių etapų, kurie užtikrina kokybišką ir efektyvią paciento priežiūrą. Šie etapai yra:
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
- Vertinimas: Jo metu renkama bei tikrinama informacija apie sveikatos būklę, ieškoma sveikatos nukrypimų nuo normos, rizikos faktorių, kurie gali būti kliūtis sveikatai, pavyzdžiui, rūkymas.
- Diagnozė (Problemos identifikacija): Analizuojama informacija, duomenys bei nustatomos esamos ir potencialios problemos, o tai yra slaugos plano pagrindas.
- Slaugos planavimas: Slaugos planą sudaro. Šiuolaikinė slauga grindžiama iš anksto apgalvota ir organizuota, šiuolaikinėmis slaugos mokslo žiniomis pagrįsta sveikatos priežiūra.
- Slaugos plano įgyvendinimas (intervencijos): Atlikite intervencijas, stebėdami pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia.
- Rezultatų įvertinimas: Jūs nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate.
Vertinimo etapas
Duomenys apie ligonį renkami nuolat. Situacijos vertinimas apima informacijos iš paciento ir apie pacientą rinkimą. Informacijos iš paciento ir apie pacientą rinkimas. Biografiniai ir sveikatos duomenys. Paciento apklausa vadovaujantis N. Roper gyvenimo veiklos modeliu.
Paciento sveikatos vertinimas apima informacijos, duomenų rinkimą, paciento tyrimą. Paciento tyrimas gali būti subjektyvus arba objektyvus. Subjektyvus paciento tyrimas apima apklausą, o objektyvus tyrimas apima bendrosios paciento būklės įvertinimą, apžiūrą, apčiuopą, auskultaciją, laboratorinius ir instrumentinius tyrimus.
Slaugytojas visuomet privalo ištirti ir užrašyti pagrindinius slaugos duomenis. Slaugytojas surinkęs informaciją apie pacientą, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros komandos nariais turi apibrėžti tikslus, įvardyti reikalingą priežiūrą ir priežiūros veiksmų nuoseklumą.
Diagnostika ir prioritetų nustatymas
Analizuojama informacija, duomenys bei nustatomos esamos ir potencialios problemos, o tai yra slaugos plano pagrindas. Nustatykite prioritetus: Kurią problemą būtina spręsti neatidėliojant? Kurios problemos gali palaukti? Kuriai problemai reikalinga slauga? Kurios problemos gali būti perleidžiamos kitiems specialistams?
Reali slaugos problema - jau egzistuojanti problema. Nesiimant slaugos veiksmų, dėl jos gali iškilti grėsmė paciento sveikatai, gyvybei ir gerovei. Potenciali slaugos problema - yra tokia, kurią slaugytojai numato ateityje iškilsiant, jei nebus imamasi slaugos veiksmų.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Slaugos planavimas
Slaugos planavimas yra antrasis slaugos proceso etapas. Slaugos planą sudaro. Į slaugomą žmogų žiūrima kaip į visumą, todėl vertinami ne tik fiziniai, bet ir dvasiniai, socialiniai poreikiai, ekonominė bei ekologinė paciento aplinka.
Slaugos tikslas - stiprinti ir saugoti gerą sveikatą, palengvinti ar mažinti neigiamus ligos poveikius. Norint pasiekti tikslą geriausias būdas yra sistemingas darbo procesas.
Slaugos plano įgyvendinimas ir stebėjimas
Slaugos plano įgyvendinimas yra 3-čias etapas. Atlikite intervencijas, stebėdami pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia.
Atlikite intervencijas: Stebėkite pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia. Kokie rezultatai? Ar būtina kažką keisti? Informuokite ir užrašykite. Gal yra kokių požymių apie kuriuos būtina pranešti kitiems specialistams?
Rezultatų įvertinimas
Rezultatų įvertinimas yra ketvirtasis slaugos proceso etapas. Jūs nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Kaip pakito paciento sveikata? Ar pacientas pajėgus daryti tai, ką jūs suplanavote? Jei ne, kodėl? Ar atsirado nauji slaugos prioritetai? Jei tikslai pasiekti, ar pacientas pajėgus pats savimi pasirūpinti? Gal jam reikalingos sveikatą stiprinančios priemonės?
Slaugos proceso ypatumai ir privalumai
Slaugos procesas - tai sprendimų priėmimas paremtas kritišku mąstymu. Jis lyginamas su moksliniais metodais, ieškančiais problemų sprendimo. Tiek slaugos procesas, tiek mokslinis metodas remiasi dviem tais pačiais žingsniais, judėdami nuo problemos identifikacijos link sprendimo vertinimo.
Slaugos proceso privalumai: Užtikrina individualizuotą priežiūrą. Gerina komunikaciją tarp slaugytojų ir pacientų. Padeda nustatyti prioritetus ir efektyviai planuoti slaugą. Skatina kritinį mąstymą ir problemų sprendimą. Užtikrina aukštesnę slaugos kokybę.
Šiuolaikinė slauga grindžiama iš anksto apgalvota ir organizuota, šiuolaikinėmis slaugos mokslo žiniomis pagrįsta sveikatos priežiūra. Į žmogų žiūrima kaip į visumą (holizmas).
Slaugos dokumentacijos reikšmė ir įgyvendinimas
Slaugos dokumentacijos diegimas į praktiką gerina slaugos kokybę, užtikrina slaugos tęstinumą, bendravimą ir bendradarbiavimą tarp sveikatos priežiūros komandos narių. Tai juridinis dokumentas, kuris parodo slaugytojų darbą.
Rengiantis slaugos dokumentacijos diegimui svarbiausia yra slaugos personalo mokymas, kurio tikslas supažindinti su slaugos dokumentacija ir jos diegimu slaugytojus praktikus ir slaugos administratorius. Tyrėme besimokančiųjų požiūrį į slaugos dokumentaciją.
Dauguma respondentų (95,7 proc.) teigė, kad slaugos dokumentacija reikalinga, nes bendraudami su pacientu slaugytojai gauna informaciją apie jo būklę, gali pagerinti slaugos kokybę, užtikrinti jos tęstinumą ir koordinuoti darbą.
Skausmo valdymas slaugos procese
Skausmas - dažniausias organizmo sutrikimo pojūtis, kuris smarkiai pablogina žmonių gyvenimo kokybę. Ypač šis pojūtis būdingas pooperaciniu paciento slaugos periodu.
Tyrimai atskleidžia, kad po operacijos 80 proc. Skausmo valdymo veiksmingumą lemia paciento įsitikinimai ir žinios apie skausmą. Įsitikinimai yra išankstinės mintys apie realybę, kurios formuoja suvokimą apie mus pačius ir mūsų aplinką.
Mokslininkai Melzack ir Wall (1965) pristatė „vartų kontrolės“ teoriją, pagal kurią jutiminiai(sensoriniai), pažinimo(kognityvūs) ir emociniai veiksniai gali sustiprinti arba susilpninti skausmo pojūtį. Amerikiečių psichologijos mokslų daktaras Howard Leventhal ir jo kolegė Deborah Everhard pristatė „Lygiagretaus informacijos apdorojimo“ teoriją, padedančią paaiškinti skausmo suvokimą.
Valdant skausmą, slaugytojas skiria daugiausia laiko ir dėmesio pacientui, lyginant su kitais komandos nariais. Tyrimų metu nustatyta, kad patiriantys skausmą pacientai jaustųsi geriau, jei žinotų, kas jiems tą skausmą sukėlė.
Siekiant tinkamai valdyti skausmą ir sulaukti bendradarbiavimo iš paciento, prieš operaciją reikėtų pacientui suprantama forma paaiškinti, koks yra pooperacinio skausmo mechanizmas, nuo ko skausmas gali stiprėti ar silpnėti. Siekiant tinkamai vertinti skausmą, pacientą reikia mokyti, kaip savo subjektyvius skausmo potyrius vertinti dešimties centimetrų vizualinių analogų skale.
Medikamentinė terapija plačiai taikoma malšinant pooperacinį skausmą. Medikamentų nauda niekas neabejoja, tačiau nemažai žmonių turi klaidingų įsitikinimų, susijusių su vaistų vartojimų. Slaugytojas, siekdamas paciento gerovės, turi pacientui aiškinti vaistų vartojimo ypatumus ir tokiu būdu užkirsti kelią nepageidaujamiems padariniams.
Nemedikamentinės skausmo malšinimo priemonės yra ne mažiau reikšmingos. Su slaugytojo pagalba pacientas gali nesunkiai įvaldyti dėmesio nukreipimo techniką. Slaugytojas pacientui aktualią ir reikalingą informaciją pateikdamas įvairiausiais metodais ir priemonėmis bei atsižvelgdamas į asmenines pacientų savybes, gali pasiekti maksimalaus rezultato - mažesnio intensyvumo skausmo.
Demencija sergančių pacientų slauga
Demencija sergančių pacientų slauga yra sudėtinga, nes demencija - tai klinikinis sindromas, kurio pagrindinis požymis - mąstymo sutrikimas. Visi pacientai yra skirtingos asmenybės, bet dėl savo būklės panašūs, turintys poreikių, kuriuos reikia nustatyti ir patenkinti.
Sergančių demencija pacientų slaugos patirtis yra sudėtinga ir sunki, ypač dėl ūmių būklių ir skausmo valdymo. Tyrimo tikslas - atskleisti slaugytojo patirtis, slaugant ūmios būklės sergančiuosius demencija, valdant skausmą.
Demencija sergančius pacientus slaugantys slaugytojai susiduria su įvairiais sunkumais - skausmo ir ūmių būklių valdymas, staigūs pacientų sveikatos būklės pokyčiai, visapusiškas pasirūpinimas pacientu, kantrybės trūkumas. Pagrindiniai iššūkiai - sudėtingas slaugos procesas, ūmios būklės, pacientų elgesio problemos, skausmo valdymas, bendravimas su pacientų artimaisiais, psichologinės pagalbos pacientams teikimas, asmeniniai veiksniai (kantrybės ir laiko stoka) ir organizaciniai veiksniai (personalo trūkumas, dideli darbo krūviai).
Ūmių būklių valdymas reikalauja daugiau laiko ir šiam procesui suvaldyti turi būti skiriama daug pastangų. Ūmių būklių valdomos vertinant situaciją ir stebint pacientus pagal gydytojo paskyrimus. Skausmo valdymui svarbus jo atpažinimas ir medikamentinis gydymas pagal poreikį.
Slaugytojams trūksta įgūdžių valdant skausmą, užtikrinant sklandų ir visapusišką bendravimą su pacientais bei jų pažinimą (neverbalinę kalbą), teikiant reikiamas slaugos paslaugas, lemiančias bent laikiną pacientų gyvenimo kokybės pagerėjimą ir nepriklausomybę.
Viena pagrindinių problemų yra ta, kad demencijos slauga retai teikiama kaip visapusiškas paslaugų rinkinys. Dažnu atveju sergantieji demencija turi papildomų gretutinių ligų, kurios daro neigiamą poveikį bendrai jų sveikatos būklei: jie greičiau nusilpsta, jų būklė blogėja, o tai dar labiau apsunkina slaugos procesą.
Pagrindinės kliūtys demencija sergančių pacientų slaugos procese
Aplinkos (išplanavimas) ir organizacinės kliūtys - darbuotojų trūkumas, nepakankamas personalo mokymas, dideli darbo krūviai, laiko trūkumas ir jo planavimo įgūdžių trūkumas, nekoordinuotas/nepakankamas bendravimas ir/ar jo stoka tarp įvairių grandžių (gydytojai, slaugytojai, vadovaujantis personalas, kitų sričių specialistai).
Padidėjusi infekcijos rizika dėl netinkamų slaugos veiksmų (šlapimo takų infekcija, pneumonija ir t. t.). Trūksta bendravimo įgūdžių tiek su pacientais, tiek su jų artimaisiais ir tarpusavyje su komandų nariais.
Galimi sprendimai: Užtikrinti galimybę nuolat tobulinti slaugytojų profesines kompetencijas, mokyti paliatyviosios pagalbos filosofijos. Lygiagrečiai turi būti formuojama komandinio darbo aplinka, užtikrinamas aktyvus visų grandžių bendravimas ir bendradarbiavimas (gydytojai ir slaugytojai), mokoma dirbti komandose ir skatinamas komandinis darbas, kuriami stiprūs profesiniai ryšiai, mažinamas darbo tempas ir krūviai.
Sudaryti sąlygas slaugytojams įgyti bendravimo įgūdžių, padedančių bendrauti su demencija sergančiais pacientais sprendžiant klausimus dėl jų visapusiškos priežiūros. Sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigose turi būti tobulinamas bendravimo ir bendradarbiavimo kontekstas, komandinė veikla, siekiant užtikrinti tarpusavio susikalbėjimą, pasitikėjimą vienų kitais, kas sudaro sąlygas efektyvesniam slaugos proceso įgyvendinimui.
Organizaciniai veiksniai ir slaugos paslaugų kokybė
Darbas su demencija sergančiais pacientais yra sudėtingas. Slaugytojai dažnai susiduria su problemomis, susietomis su organizaciniais veiksniais, trikdančiais optimalų slaugos procesą. Slaugytojams tai kelia nusivylimo, bejėgiškumo, nepasitenkinimo savimi ir sistema jausmus.
Slaugytojų darbo krūviai dideli, tai apriboja jų laiką ir dėmesį lėtiniams pacientų poreikiams, nes pirmenybė skiriama ūminėms situacijoms. Ši problema formuojasi dėl nepakankamo personalo mokymo, laiko planavimo įgūdžių trūkumo, didelių darbo krūvių ir tempo. Visa tai riboja optimalaus slaugos proceso užtikrinimą ir įgyvendinimą.
ADPIE - slaugos proceso pavyzdžiai
ADPIE - konkrečių etapų seka, padedanti žinoti, ką daryti toliau: Assessment (vertinimas), Diagnosis (diagnozė), Planning (planavimas), Implementation (įgyvendinimas), Evaluation (rezultatų vertinimas). ADPIE struktūra padeda užtikrinti nuoseklumą ir dokumentuoti veiksmus.
| Etapas | Pagrindinės veiklos |
|---|---|
| Vertinimas | Duomenų rinkimas: subjektyvus ir objektyvus paciento tyrimas, biografiniai duomenys |
| Diagnozė | Problemos identifikacija, prioritetų nustatymas |
| Planavimas | Slaugos tikslų ir priemonių nustatymas, į asmenį orientuotos priežiūros planas |
| Įgyvendinimas | Intervencijos, stebėjimas, informavimas kitų specialistų |
| Vertinimas | Rezultatų analizė, plano korekcija arba užbaigimas |
Praktinis poveikis ir kokybės užtikrinimas
Slauga - tokia pat svarbi sudėtinė sveikatos priežiūros proceso dalis kaip diagnostika ir gydymas. Ligoninėse teikiama daug įvairių slaugos paslaugų, todėl slaugos kokybei užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys.
Tinkamą slaugą garantuoja tik geras jos organizavimas ir tvirti slaugos mokslo bei praktikos pagrindai. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) asmens sveikatos priežiūra yra slaugos esmė, o būdas, kaip slaugytojas tai atlieka, yra slaugos proceso esmė. Paciento priežiūra reikalauja apgalvotos, organizuotos veiklos.
Slaugos kokybė yra glaudžiai susijusi su sveikatos priežiūros veiksmingumu. Tai vienas pagrindinių elementų pacientų sveikatos priežiūroje.
Siekiant užtikrinti nuolatinį slaugos proceso palaikymą ir veiksmingumą, Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovybė ne rečiau kaip vieną kartą per metus atlieka vadovybinę vertinamąją analizę. Nustatydama tikslus, ligoninės vadovybė atsižvelgia į paciento poreikius, vadovybės vertinamosios analizės rezultatus, pacientų pasitenkinimą, gerinimo galimybes bei išteklių poreikį. Šie tikslai yra suderinti su ligoninės kokybės politika.