Slauga yra viena iš jauniausių mokslų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ir šis mokslas vystosi labai greitai.
Kas yra slaugos teorija
Teorijos - tai racionalus reiškinio paaiškinimas, tai mintys, kurios tikslina, kaip, kodėl ir kas atsitinka. Neabejotinai įrodyta, kad laiko patikrintos teorijos tampa įstatymu. Žmonės turi susidaryti nuomonę apie priimamas teorijas, jos turi būti išmėgintos kur tiktai įmanoma bei būti paremtos faktais. Bėgant laikui, besivystant mokslui, teorijos gali keistis, tobulėti.
Teorijų vystymo būdai
Egzistuoja du teorijų vystymo būdai. Pirmasis, deduktyviosios teorijos vystymo būdas, remiasi idėjomis, esančiomis kitose veiklos srityse. Tokiu būdu ieškoma metodų, kaip viena ar kita idėja gali būti pritaikyta slaugymo praktikoje. Antrasis vystymo būdas vadinamas induktyviąja teorija. Induktyvioji teorija nesiremia jau esančiomis teorijomis, bet praktikos tyrinėjimų pagalba generuoja naujas idėjas ir nustato naujas koncepcijas, pajungdama jas naujos teorijos kūrimui.
Istorinės užuomazgos ir slaugos raida
Slaugos atsiradimą skatino poreikis rūpintis silpnesniais, bejėgiais, kenčiančiais, sergančiais šeimos nariais, kilęs iš esminio tėvystės ir motinystės, genties išlikimo instinkto. Motinų rūpinimasis savo naujagimiais ir mažais vaikais lėmė tai, kad pirminėje bendruomenėje slaugos funkcija priklausė daugiausia moterims, buvo instinktyvi ir pagrįsta patyrimu bei stebėjimu.
Senovės Indijoje slaugytojai - tik vyrai. Traktate Gydytojas, vaistai, slaugytojas ir ligonis aprašoma slaugytojo savybės ir funkcijos. Senovės Egipte slauga, kaip ir medicina, kilo iš burtininkavimo ir kerėjimo. Senovės Graikijoje kūrėsi medicinos centrai, kur dirbo žyniai, gydytojai ir jų padėjėjai, vadinami krepšių nešiotojais.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Viduramžių laikotarpiu slaugos profesijai didelę įtaką davė krikščionybė. Dvasininkų pastangomis pastatyta ligoninių, vienuoliai teikdavo pastogę piligrimams, beturčiams, slaugydavo ligonius. Pirmoji diakonė buvo graikų aristokratė Feba - vizituojančioji namų slaugytoja. Romos aristokratė Fabijola 390 savo namuose įkūrė viešą krikščionišką nemokamą ligoninę, dirbo joje slaugytoja.
Didžiausią įtaką šiuolaikinei slaugai atsirasti turėjo įžymi slaugytoja F. Nightingale. Ji Krymo kare organizavo gailestingųjų seserų būrį ir dalyvavo fronte. F. Nightingale 1859 Didžiojoje Britanijoje ir 1860 Jungtinėse Amerikos Valstijose išleido knygą Pastabos apie slaugą (Notes on Nursing), jos iniciatyva Šv. Tomo ligoninėje Londone įsteigta pirmoji slaugytojų mokykla. Mokymas buvo paremtas teorija ir praktika, studijų programa ir mokymo metodai, skatino individualią slaugą, akcentavo ligonio stebėjimą, slaugos duomenų rinkimą ir dokumentavimo svarbą.
Slaugos teorijų ir modelių raida XX a.
20 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo greitas sveikatos priežiūros ir slaugos mokymo progresas. Slaugytojai Mary Adelaide Nutting pavyko pasiekti, kad slaugos mokymas būtų universitetinis, 1907 ji tapo pirmąja slaugos profesore. 1927 Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė patvirtino oficialius reikalavimus universitetinėms slaugos studijoms, įkurtos bakalauro, magistro ir doktorantūros programos.
20 a. viduryje pasikeitė slaugos turinys ir tikslai, susiformavo slauga kaip mokslo samprata. Jungtinėse Amerikos Valstijose įgyvendinti mokslu paremti slaugos modeliai. Slauga - tai nuolat tobulėjanti sritis, kurios praktika tampa kaskart sudėtingesnė ir reikalauja vis daugiau žinių. Darbo tendencijos, slaugos teorijos ir modeliai tampa slaugos praktikos pagrindu. Slauga - tai turinti akademinė disciplina, plėtojanti mokslą ir praktiką.
Žymūs slaugos teoretikai ir jų indėlis
- Faye Glenn Abdellah 1960 m. išleido vadovėlį, kuriame aprašyta slauga, daugiausia dėmesio skiriama pacientui ir jo problemoms, slaugos planavimui.
- Lydia Holl 1964 m. apibūdino slaugos praktiką terminais- „šerdis“, „priežiūra“ir „gydymas“.
- Virginia Henderson 1966 m. apibrėžta slauga, kurioje teigiama, kad slauga padeda sveikiems ar sergantiems žmonėms atgauti savarankiškumą. Ji išvardino keturiolika bazinės veiklos komponentų. Henderson aiškiai atskyrė slaugą nuo medicinos.
- Hildegard E. Peplau (1909-1999) knygoje Tarpasmeniniai ryšiai slaugoje (1952) apibūdina slaugos modelį kaip besiformuojantį slaugytojo ir ligonio asmeninių santykių procesą.
- Ida Jean Orlando 1961 aprašė slaugą, kaip tarpasmeninės slaugytojo ir ligonio sąveikos procesą.
- Callista Roy (g. 1939) 1974 paskelbė prisitaikymo (adaptacijos) modelio principus.
- Nancy Roper, Winifred W. Logan, Alison L. Tierney sukūrė gyvenimo veiklos modelį (The Elements of Nursing, 1980).
Slaugos procesas: samprata ir etapai
Slaugos procesą slaugytojai savo praktikoje naudoja jau gana ilgą laiką. Tai sistemingas problemų sprendimas siekiant patenkinti fizinius, psichologinius ir socialinius asmens, šeimos, bendruomenės ar visuomenės sveikatos poreikius. Slaugos proceso sąvoka neatsiejama nuo pačios slaugos.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Slaugos procesas yra sisteminis, nes sudarytas iš penkių žingsnių, humanistinis, nes pagrįstas tikėjimu, jog kai mes planuojame slaugą ir slaugome, apsvarstome kiekvieno individo unikalius poreikius bei interesus. Slaugos procesą naudoja viso pasaulio slaugytojai tam, kad būtų apibūdintas slaugos tiekimo veiksmas.
Slaugos proceso etapai
- Vertinimas: jo metu renkama bei tikrinama informacija apie sveikatos būklę, ieškoma sveikatos nukrypimų nuo normos, rizikos faktorių, kurie gali būti kliūtis sveikatai.
- Diagnozė (problemos identifikacija): analizuojama informacija, duomenys bei nustatomos esamos ir potencialios problemos, o tai yra slaugos plano pagrindas.
- Prioritetų nustatymas: kurią problemą būtina spręsti neatidėliojant? Kurios problemos gali palaukti?
- Intervencijos (veiksmų atlikimas): stebėdami pacientą, darykite pakeitimus slaugos plane, jei to reikia.
- Vertinimas: nusprendžiate, ar pasiekėte norimų rezultatų, ar pasirinktos intervencijos buvo efektyvios ar matyti pokyčiai, o tada keičiate slaugos planą arba jį užbaigiate.
Slaugos duomenų rinkimas ir diagnostika
Slaugos duomenų rūšys ir šaltiniai: Pirminiai šaltiniai: duomenys, kuriuos surenka pati slaugytoja - tiesioginė informacija iš paciento. Svarbiausi duomenų šaltiniai yra stebėjimas, pokalbis ir apklausa. Antriniai šaltiniai: informacija iš šeimos narių ir giminaičių, slaugos ataskaitos, parengtos kitų slaugytojų ar įstaigų, kitų specialybių atstovų duomenys.
Metodai: Stebėjimas ir tyrinėjimas (stebima būklė, pulsas, kraujo spaudimas, temperatūra ir kiti rodikliai, išvaizda, protiniai sugebėjimai, sąmonė, atliekami reikalingi tyrimai). Bendravimas ir apklausa (surenkama gyvenimo anamnezė, remiantis gyvybinėmis veiklomis).
Slaugos diagnozė - tai paciento problema + priežastis. Tai sprendimas arba išvada, kurią daro slaugytoja, įvertinusi duomenis, rodančius, kokie pokyčiai, trūkumai ar ribojimai realiai ar potencialiai trukdo patenkinti žmogaus poreikius.
Slaugos planavimas ir prioritetai
Planavimo tikslas - užkirsti kelią potencialioms problemoms, sumažinti arba išspręsti realias problemas arba padėti žmogui prie tų problemų prisitaikyti. Planavimo pakopos: nustatyti norimus rezultatus su pacientu, nustatyti veiksmus, aptarti slaugos planą su pacientu ir su komanda, kad būtų užtikrintas įgyvendinimo tęstinumas.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Tikslų nustatymas: ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Jie turi būti pasiekiami ir aiškiai suformuluoti. Prioritetų nustatymas: pirmiausia šalinamos gyvybei grėsmingos būklės. Tai nuolatinis duomenų rinkimas, registravimas, darbo vertinimas, būklės stebėjimas ir prioritetų nustatymas, dirbant pagal planą.
Slaugos procedūros: pavyzdžiai ir tikslai
Slaugos ir asmens sveikatos priežiūros procedūros apima gydytojo skirtas gydomąsias procedūras, paciento būklę lengvinančias procedūras, paruošti pacientą tyrimams arba atlikti tyrimus.
| Procedūros pavadinimas | Tikslas | Indikacijos |
|---|---|---|
| Vaistų skyrimas | Gydyti ligą arba palengvinti simptomus | Pagal gydytojo nurodymus |
| Žaizdų priežiūra | Užkirsti kelią infekcijai ir skatinti gijimą | Esant žaizdoms |
| Paciento mobilizavimas | Išlaikyti raumenų jėgą ir sąnarių lankstumą | Pacientams, kurie negali savarankiškai judėti |
Slaugos modeliai: Henderson, Orem ir Roper
Slaugos modelis - tai slaugos teorija, slaugos reiškinių aiškinimo būdas, palengvinantis slaugos proceso įgyvendinimą.
Henderson modelis
Pagal V. Henderson modelį, slaugytoja padeda pacientui atlikti veiksmus, kuriuos jis atliktų pats, jei turėtų pakankamai jėgų, noro ir žinių. Tikslas - padėti patenkinti savo poreikius (14 gyvybinių veiklų). Sveikata - tai, kai žmogus pats pajėgia patenkinti biologinius ir psichologinius poreikius. Slauga - menas, kuris labai priklauso nuo asmenybės. Modelio trūkumas - fiziologiniai poreikiai vyrauja virš psichologinių.
Orem modelis
Pagal Orem modelį, žmogus turi labai didelį poreikį rūpintis savimi pats ir kuo mažiau būti priklausomas nuo kitų. Slaugos menas - tai sugebėjimas padėti, sugalvojant, pateikiant ir administruojant individualią savirūpos sistemą. Trūkumas - daugiau dėmesio skiriama fizinei, o ne psichosocialinei slaugai.
Roper modelis
Roper modelis remiasi visų kitų modelių dalimis. Tai 12 gyvybinių veiklų modelis. Pagrindinė idėja - žmogaus gyvenimas - gyvybinių veiklų visuma. Gyvybines veiklas veikia biologiniai, psichologiniai, politiniai-ekonominiai, socialiniai-kultūriniai ir aplinkos veiksniai. Kai žmogus suserga, problemos tampa realios ir potencialios. Slaugytoja turi atsižvelgti į paciento savarankiškumą, vertinti poreikius ir skatinti daryti sprendimus.
Pagrindinės gyvybinės veiklos pagal Roper modelį: saugios aplinkos palaikymas, bendravimas, kvėpavimas, valgymas, gėrimas, tuštinimasis, švarinimasis, kūno temperatūros palaikymas, judėjimas, darbas ir žaidimai, lyties raiška, miegas.
Slaugos specializacijos ir sritys
Slauga apima įvairias specializacijas, skirtas skirtingoms pacientų grupėms ir sveikatos problemoms: urologinė slauga, neišnešiotų naujagimių slauga, psichinės sveikatos slauga, chirurginė slauga, paliatyvioji slauga, kardiologinė slauga, geriatrija.
Slauga vykdoma ligoninėse, socialinės rūpybos centruose, senelių namuose, pensionuose, reabilitacijos įstaigose, taip pat slaugo nedarbingus, vienišus neįgaliuosius ir pagyvenusio amžiaus žmones namuose. Slaugytojai taip pat atlieka svarbų vaidmenį teikiant pirmąją pagalbą ir skubiąją medicinos pagalbą.
Slaugos moksliniai tyrimai ir edukacija
Mokymui, kuris skatina nenutrūkstamą mokymąsi visą gyvenimą, reikia vadovėlių, suteikiančių naujausią dalykinę informaciją. Vadovėlis skirtas ikidiplominėms ir podiplominėms kvalifikacijos kėlimo studijoms. Patvirtintą studijų planą organizuojama slaugos mokomoji praktika.
Universiteto vadovėlis skirtas studijuojantiems šeimos mediciną, bendruomenės slaugą, išplėstinę slaugos praktiką, taip pat šeimos gydytojams, bendruomenės ir išplėstinės slaugos praktikos slaugytojams. Reabilitacijos ir slaugos studijų krypčių mokslinių darbų rengimas siekiama sukauptą žmonijos patirtį apibendrinti ir perduoti būsimoms kartoms.
Slaugytojo pareigos, teisės ir etika
Slaugytojo pareigos apima: pacientų sveikatos pokyčių stebėjimą, slaugos planavimą ir slaugos dokumentų pildymą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, gydytojo paskirtų procedūrų atlikimą, pirmosios pagalbos teikimą, aseptikos ir antiseptikos reikalavimų laikymąsi, etikos reikalavimų laikymąsi, kvalifikacijos tobulinimą, dalyvavimą moksliniuose darbuose.
Pacientų teisės: teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, teisė į informaciją, teisė pasirinkti gydytoją, slaugę, įstaigą, teisė dalyvauti sprendimuose, teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą.
Sveikatos samprata ir ligos modeliai
Sveikata - tai fizinės, socialinės ir dvasinės gerovės būsena, biologinių procesų, vykstančių organizme, darni suma. Tai ne vien ligos nebuvimas. Ligos modeliai: liga kaip Dievo bausmė, aparato klaidos modelis, socialinis medicininis modelis, psichosociosomatinis modelis.
Prevencija skirstoma į bendrąją, specialiąją, pirminę, antrinę ir tretinę prevenciją. Sveika mityba padeda saugoti ir stiprinti sveikatą, išvengti daugelio ligų.
Santrauka
Šiuolaikinės slaugos teorijos ir modeliai padeda slaugytojams geriau suprasti pacientų poreikius ir planuoti individualizuotą slaugą. Svarbiausi slaugos modeliai: Henderson, Orem, Roper, taip pat Roy prisitaikymo modelis, Neuman sveikatos sistemų modelis, Watson žmogiškojo rūpinimosi modelis. Slauga - tai akademinė disciplina, kurios praktika remiasi teorijomis, modeliais ir sisteminiu slaugos procesu.