Slaugos ligoninėse teikiamos paslaugos yra itin svarbios pacientams, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir palaikomasis gydymas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios paslaugos teikiamos slaugos ligoninėse, kokie reikalavimai keliami norint jas gauti, kas apmoka už šias paslaugas ir kokios yra pacientų teisės.
Slaugos paslaugų poreikio vertinimas
Slaugos paslaugų poreikis yra vertinamas užpildant Slaugos paslaugų poreikio nustatymo klausimyną (nurodytą Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.).
Teikiant palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, šių paslaugų poreikis toliau yra vertinamas kas 30 dienų, užpildant Slaugos paslaugų poreikio nustatymo klausimyną.
Teikiamos paslaugos ir pagalba slaugos ligoninėje
Skyriuje teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos po gydymosi namuose, kai ambulatorinė pagalba tampa neefektyvi bei po stacionarinio gydymo, kai yra reikalingas tik palaikomasis gydymas ir slauga, sveikatą atstatomosios procedūros - masažas, gydomoji mankšta.
Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga (stacionarinė slauga) teikiama bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir neįgaliesiems, kai yra aiški ligos diagnozė, nereikalingas aktyvus gydymas bei medicininė reabilitacija.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Ši paslauga skiriama, kai pacientui nustatyta diagnozė ir nebereikia papildomų tyrimų. Taip pat tais atvejais, kai būtinų slaugos paslaugų negalima suteikti paciento namuose.
Prireikus pacientus konsultuoja kitų specialybių gydytojai. Slaugos ligoninėje komandą sudaro gydytojas, medicinos psichologas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ir socialinis darbuotojas, o slauga teikiama visą parą, neišskiriant savaitgalių ar šventinių dienų.
Teikiant stacionarines slaugos paslaugas ligoninėje, komanda pacientu rūpinasi visapusiškai. Ne tik sprendžia tuo metu iškilusias slaugos problemas, bet ir tęsia rekomenduotą gydymą, planuoja tolimesnę paciento priežiūrą, slaugą paciento namuose ar globos namuose.
Siuntimas ir stacionarizavimo kriterijai
Norint gauti slaugos paslaugas, reikia turėti šeimos gydytojo ar stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojo siuntimą. Siuntimą gauti šių paslaugų išduoda paciento šeimos gydytojas. Siuntime jis nurodo, kodėl žmogui reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų priežiūra gydymo įstaigoje.
Arba pacientą gydantis gydytojas - jis siuntime nurodo, kodėl pacientui ši nuolatinė specialistų priežiūra gydymo įstaigoje reikalinga po taikyto aktyviojo gydymo stacionare.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Stacionarizavimo kriterijų sąrašas yra patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Pacientas (jo artimieji) gali išsirinkti slaugos ligoninę pats visoje Lietuvoje. Svarbiausia, kad gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl palaikomojo gydymo ir slaugos ir turėtų vietų.
Apmokėjimas už paslaugas
Už palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas apmoka teritorinė ligonių kasa. Pirminės ambulatorinės ir stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagal sutartį su teritorine ligonių kasa.
Pasak SAM atstovės, šiuo metu palaikomąjį gydymą ir slaugą Lietuvoje teikia 98 asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Pacientams valstybė kompensuoja 120 dienų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.
Šią ligonių kasos apmokamą paslaugą šiuo metu teikia 97 šalies gydymo įstaigos. Turėdamas siuntimą šioms paslaugoms gauti, pacientas gali rinktis įstaigą, kurioje gauti minėtas paslaugas.
Stacionarinė paliatyvioji pagalba
Paliatyvioji pagalba - tai paciento, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, pasiekusia su gyvybe nesuderinamą stadiją, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, kurios lengvina fizines ir psichologines kančias, padeda spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Šios paslaugos gali būti teikiamos stacionare. Stacionarinė paliatyvioji pagalba fondo lėšomis apmokama neribojant jos teikimo trukmės. Turėdamas siuntimą šioms paslaugoms gauti, pacientas gali rinktis įstaigą, kurioje gauti minėtas paslaugas. Svarbiausia, kad pasirinkta įstaiga būtų pasirašiusi sutartį su ligonių kasa. Šiuo metu stacionarinę paliatyviąją pagalbą teikia 73 gydymo įstaigos.
Kas yra paliatyvioji priežiūra
Ambulatorinės ir būtinosios medicinos paslaugos
Centre teikiamos pirminės ambulatorinės ir stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagal sutartį su teritorine ligonių kasa.
Vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu, centre teikiama būtinoji medicinos pagalba. Būtinoji medicinos pagalba turi būti suteikta neatidėliotinai.
Registracija, dokumentacija ir darbo laikas
Vizitus į namus registruoja registratūros darbuotojas telefonu arba tiesiogiai kreipiantis sergančiojo artimiesiems į registratūrą nuo pirmadienio iki penktadienio 8.00 val. iki 12.00 val. Centre pacientai apžiūrai registruojasi darbo dienomis 8.00-12.00 val. telefonu arba atvykę į kliniką.
Apie paciento lankymąsi įstaigoje pažymima „Išankstinės pacientų registracijos žurnale”, kiekvienam pacientui užpildoma “Asmens sveikatos istorija” F.Nr.025/a, nėščiosioms - “Nėštumo eigos įrašai” F.Nr.025 - 111/a ir “Nėščiosios, gimdyvės ir naujagimio kortelė” F.Nr.113/a., stacionare - F. Nr. Centre pildomi ir kiti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos numatyti dokumentai bei LR Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos medicinos formos.
Stacionarinės paslaugos teikiamos pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą vidaus tvarką „Planinės ir būtinosios medicinos pagalbos teikimas“, vykdoma tik planinė hospitalizacija ir tik darbo dienomis nuo 8.00 iki 15.00 val.
Pacientų teisės, informacija ir skundų tvarkymas
Pacientai turi teisę gauti informaciją apie teikiamas medicinos ir ne medicinos paslaugas ir galimybę jomis pasinaudoti. Esant galimybei rinktis diagnostikos ir gydymo metodikas pacientas turi teisę susipažinti su šių metodikų ypatybėmis, jam turi būti suteikta pasirinkimo galimybė.
Prieš pasirašant sutikimą intervencinei procedūrai, pacientui, jo įstatyminiams atstovams turi būti išaiškinami intervencijos į paciento sveikatą tikslas, pobūdis, padariniai ir pavojai. Visais atvejais pacientų diagnostikos ir gydymo metodikų pasirinkimas, sutikimas intervencinei procedūrai įforminamas raštu.
Pacientui, jo įstatyminiam atstovui paprašius, gydantis gydytojas turi informuoti apie paciento sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Pacientui, jo įstatyminiam atstovui pageidaujant, turi būti pateikti jo medicininiai dokumentai, išskyrus atvejus, kai tai iš esmės gali pakenkti paciento sveikatai ar net sukelti pavojų jo gyvybei (apie tai sprendžia gydytojų konsiliumas).
Gydytojas privalo paaiškinti įrašų ligonio medicininiuose dokumentuose reikšmę. Jeigu pacientas, jo įstatyminis atstovas reikalauja, ir šis reikalavimas yra pagrįstas, gydytojas privalo ištaisyti, užbaigti, panaikinti, paaiškinti ir (ar) pakeisti netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga.
Nepatenkintas sveikatos priežiūra, kilus ginčui ar konfliktui tarp darbuotojo ir paciento, pacientas ar jo įstatyminis atstovas gali kreiptis į direktorių žodžiu.
Konfidencialumas ir medicininės dokumentacijos tvarka
Visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą yra konfidenciali. Gydytojas privalo paaiškinti įrašų ligonio medicininiuose dokumentuose reikšmę.
Jeigu pacientas, jo įstatyminis atstovas reikalauja, ir šis reikalavimas yra pagrįstas, gydytojas privalo ištaisyti, užbaigti, panaikinti, paaiškinti ir (ar) pakeisti netikslius, neišsamius, dviprasmiškus duomenis arba duomenis, nesusijusius su diagnoze, gydymu ar slauga.
Darbuotojų priėmimas, darbo tvarka ir sauga
Darbuotojai priimami į darbą, perkeliami į kitą darbą ir atleidžiami iš darbo vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu. Su darbuotojais supažindinama su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (pasirašytinai).
Administracijai ir bendrajam personalui nustatyta 40 valandų trukmės 5 darbo dienų savaitė su 2 poilsio dienomis. Medicinos personalui nustatyta darbo trukmė per savaitę - 36 valandos. Darbuotojai, teikiantys stacionarines paslaugas, dirba slenkančiu grafiku, 24 arba 12 valandų per parą.
Saugaus darbo organizavimui ir vykdymui centre rengiamos darbų saugos instrukcijos, su kuriomis darbuotojai supažindinami pasirašytinai. Ne rečiau kaip kartą per 12 mėn. pacientų sveikatos apsaugos tikslais centre medicinos darbuotojai pagal nustatytą grafiką privalo pasitikrinti sveikatą.
Stacionarinių slaugos paslaugų poreikio kontekstas
„Sparčiai vystant ambulatorines slaugos paslaugas namuose, stebimas stacionarinių slaugos paslaugų poreikio mažėjimas. Visgi jis išlieka aktualus atvejais, kai asmeniui būtina nuolatinė pagalba, bet teikti slaugos paslaugas namuose nėra galimybės dėl reikalingų procedūrų intensyvumo ar net dėl socialinių aplinkybių“, - sako SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vedėja Ilona Šakienė.
Dar 2022 m. patvirtintas atnaujintas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas reglamentuojantis įsakymas. Atsisakyta konkrečių diagnozių kaip indikacijų, nustatant stacionarinės slaugos poreikį - vertinama asmens sveikatos būklė, slaugos paslaugų poreikis ir galimybės jas suteikti namuose. Taip pat nustatyti reikalavimai palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrai ir paslaugą teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų krūviai.
LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių vadovės dr. Linos Urbietės teigimu, šiuo metu Slaugos klinikos palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose slaugomi 125 pacientai. Kai kuriems pacientams slaugos namuose neįmanoma teikti dėl socialinių aplinkybių, pavyzdžiui, vienišumo arba nuolatinės priežiūros poreikio. Tuomet stacionarinė slauga tampa tikru išsigelbėjimu.
Remiantis LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos 2019-2020 m. palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose atliktu moksliniu tyrimu, apie 10 proc. pacientų iš slaugos ligoninės išvyko pagerėjus jų funkcinei būklei atliekant vieną ar kelias kasdienes veiklas. Į šią grupę taip pat pateko ir pacientai, kurie, iki tol buvę visiškai nesavarankiški, namo išvyko patys, tvirtai stovėdami ant kojų.
Praktiniai patarimai pacientams ir šeimos gydytojui
Siuntemą gauti šių paslaugų išduoda paciento šeimos gydytojas. Siuntime jis nurodo, kodėl žmogui reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūros specialistų priežiūra gydymo įstaigoje.
Slaugos ligoninę pacientas (jo artimieji) gali išsirinkti pats visoje Lietuvoje. Svarbiausia, kad gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su ligonių kasa dėl palaikomojo gydymo ir slaugos ir turėtų vietų.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.