Šiandien Lietuvoje vis garsiau kalbama apie didėjantį slaugytojų trūkumą, prie kurio prisideda ir prognozės, kad per artimiausią penkmetį mūsų šalyje jų gali trūkti kone 4 tūkst. Nors tai neretai interpretuojama kaip artėjančios krizės ženklas, svarbu suprasti - problema slypi ne vien pačiuose skaičiuose.
Skaičiai ir prognozės
Skirtingų profilių medicinos darbuotojų trūkumas Lietuvoje vis dar opi problema. 2023 m. atnaujinto Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimo duomenimis, 2032 m. Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų ir 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų. Vyriausybės strateginės analizės centro prognozės dar niūresnės - iki 2032 metų Lietuvoje trūks beveik 5 tūkstančių bendrosios praktikos slaugytojų. Trūkumas yra įvertintas iki 2030 m. - trūks apie 5 tūkst. slaugytojų.
Amžiaus struktūra ir demografiniai pokyčiai
„Žmonių, dirbančių šį darbą, apie 20 procentų yra vyresnių negu 55 metų amžiaus. Reiškia po 5-10 metų mes turėsime didelę problemą“, - kalbėjo J. Zelba. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didelė slaugytojų dalis visoje Europoje artėja prie pensinio amžiaus. „Situacija Lietuvoje, apie kurią mes žinome, taip pat ir iš ministerijos išgirdome, jog kas antras bendrosios praktikos slaugytojas yra vyresnis nei 55-erių“, - aiškino PSO Europos regioninio biuro patarėja Margrieta Langins. Esant tokiam poreikiui, dėl darbuotojų vyksta kova, tačiau prognozė dar niūresnė.
Darbo krūvis ir poveikis pacientams
Slaugytojų trūkumas visų pirma reiškia didesnį darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose jau dirbantiems specialistams. Praktikoje tai atrodo taip: jei skyriuje yra apie 30 pacientų, o vietoje įprastų trijų-keturių slaugytojų neretai dirba du, vienam specialistui tenkantis darbo krūvis kone padvigubėja. Jei skyriuje yra apie 30 pacientų, o vietoje įprastų trijų-keturių slaugytojų neretai dirba du, vienam specialistui tenkantis darbo krūvis kone padvigubėja.
Jeigu jau šiandien nesiimtume jokių sprendimų, didėtų tiek nuovargio, tiek perdegimo rizika. Tai neišvengiamai persikeltų ir į pacientų patirtį: dar labiau ilgėtų laukimo laikas tam tikroms paslaugoms, mažėtų galimybės skirti pakankamai dėmesio individualiam ir kokybiškam bendravimui. Nors esminės paslaugos ir pacientų saugumas medicinoje visais atvejais išlieka prioritetas, dėl didelio darbo krūvio visada didėja rizika, kad dalis specialistų pasirinks palikti profesiją.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
Atlyginimai, darbo sąlygos ir motyvacija
Slaugytojai savo ruožtu teigė, jog pritraukimui ir išlaikymui reikia gero atlyginimo. „Orus atlyginimas turėtų būti 2,4 tūkst. į rankas“, - tikino išplėstinės praktikos slaugytojas Tadas Umbrasas. „Vidutiniškai, dirbant dienomis ir atskaičius mokesčius, uždirbama apie 1,5 tūkst. Atlyginimas nėra motyvuojantis, nes darbas labai atsakingas“, - komentavo Respublikinės Klaipėdos ligoninės slaugytoja Jolanta Tupikienė.
„Gydytojai jau išsireikalavo adekvačių algų. Kai kurių jos net peršoko IT specialistų atlyginimą.“ - tuo tarpu Bazinis atlyginimas yra gerokai mažesnis, negu deklaruojama. Darbo užmokesčio statistika, kuri yra viešai skelbiama ligonių kasų svetainėje, atrodo graži. Realybėje, slaugytojų auditorijai paviešinus skaičius, daugelis jų klausia, iš kur tokie duomenys gauti? Galbūt jie pateikti ne už etatą, o už didesnį krūvį? O gal priskaičiuotos ir šventinės darbo dienos, naktiniai budėjimai savaitgaliais?
„Didžiuliai skirtumai tarp regionų, tad didėjo ne visiems vienodai. Tikrai gauna į rankas 1,5 tūkst. ir mažiau - apie 1 tūkst.“, - tvirtino A. Volodkaitė. Anot asociacijos prezidento, slaugytojų atlyginimai per žemi. Ypač kai jų krūvis yra didelis. „Dabar vidutinis atlyginimas siekia apie 1200 eurų į rankas. Dirbančių didesnį negu vieno etato darbo krūvį slaugytojų yra pakankamai nemažai - virš 10 procentų“, - teigė J. Zelba.
Profesijos prestižas ir jaunimo pasirinkimai
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jaunimas vis dar retai renkasi slaugos studijas ir nenori tapti slaugytojais, yra nepakankamas supratimas apie pačią profesiją. Vis dar gajus požiūris, kad slaugytojas yra tik gydytojo padėjėjas, o šį požiūrį stiprina ilgą laiką visuomenėje susiformavę stereotipai bei nepakankamas profesijos vertinimas.
Jauni žmonės dažnai neturi aiškios informacijos apie tai, ką šiandien iš tikrųjų gali ir daro slaugytojas. Pasirinkę slaugytojo profesiją jauni žmonės sako ieškoję prasmingos veiklos, nenorėję vien sėdėti prie kompiuterio, norėjo jaustis reikalingi. Darbas padedant žmonėms, gelbstint gyvybes suteikia slaugytojams išsipildymo ir prasmės jausmus.
Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"
Jaunimui trukdo ir darbo pobūdis užsienyje: jaunimas nori save išbandyti užsienyje, kur yra viliojami didesniu darbo užmokesčiu. Be to, pabaigę studijas jie nebūtinai renkasi darbą sveikatos priežiūros įstaigose. Tiesa, pasirinkęs tokią profesiją, jaunimas kartais nusivilia. „Jie labiau linkę žiūrėti į darbo valandas, aiškesnes taisykles“, - kalbėjo Kauno klinikų gastroenterologijos klinikos slaugos vadovė Justė Kivilienė.
Darbo prieinamumas, krizinės zonos ir sektoriaus skirtumai
Slaugytojų labai trūksta slaugos, terapinio profilio skyriuose, operacinėse, kur darbas ypač sunkus. Lyderiaujančios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse ortopedijos, bariatrijos ir plastinės chirurgijos srityse „Nordclinic“ personalo vadovės Ievos Nakutės teigimu, slaugytojo darbo specifika privačiame sektoriuje yra priešinga, nei visuomenėje susiformavęs stereotipas. „Visuomenėje susidaręs požiūris į slaugytojo specialybę ne visuomet atitinka realybę, kadangi privačiame sektoriuje kolektyvai dažnai jauni, komanda suinteresuota. Privačiose klinikose taip pat remiamasi užsienio praktikomis, siekiant užtikrinti tinkamą balansą, leidžiantį darbuotojams jaustis saugiems ir įvertintiems. Įmonės finansuoja ir galimybę slaugytojams įgyti specializaciją, o tai leidžia siekti karjeros“, - sako I. Nakutė.
Studentai, pasirinkę praktiką privačiose įmonėse, nustemba, pamatę visiškai kitokią atmosferą: kiekvieno komandos nario, ar jis būtų chirurgas, ar slaugytojas, nuomonė vertinama. Taip pat sudaromos sąlygos turėti lankstų darbo grafiką, o krūvį - adekvatų tiek valandų, tiek pacientų skaičiumi. Slaugytojams nereikia dirbti 1,5 etato ir rūpintis 18 pacientų, iš kurių pusė - prijungti prie dirbtinio inksto, o kita pusė turi trachiostomas.
Institucinės ir politinės iniciatyvos
Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta problemą ir žada pritraukti apie 900 slaugytojų, tačiau kada kels atlyginimus - neaišku. Sveikatos apsaugos ministerija siekia pritraukti 1500 specialistų, iš jų - 900 slaugytojų. Šiam projektui skirta 17 milijonų eurų.
Ministerija turi nusibrėžusi kryptį rūpintis slaugytojų pritraukimu: slaugos studijoms skiriamas finansavimas, tačiau vis dar pasigendu pačių sveikatos priežiūros įstaigų dėmesio, - sako Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė. „Laukiame daugiau įvertinimo, pagarbos, galų gale noro daugiau įdarbinti slaugytojus. Gydymo įstaigos dažnai gerokai daugiau dėmesio ir finansų skiria gydytojams pritraukti. O slaugytojams mažinamos pareigybės, neskiriama dėmesio darbo užmokesčio didinimui. Tikrai neskatinama slaugytojų ateiti dirbti į gydymo įstaigą.“
Taip pat skaitykite: Specialiosios chirurginės procedūros
„Kol kas dabar esame diskusijose, tai dar reikėtų palaukti. Planuojame sukurti modelį, kad slaugos srityje būtų pakopinėmis sritimis grįstas karjeros kelias - kuo didesnė slaugytojos kompetencija, tuo didesnis darbo užmokestis yra taikomas“, - sakė žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Svaliukaitė.
Veiksmų planai ir rengimo galimybės
Sveikatos apsaugos ministerija imasi konkrečių veiksmų spręsdama slaugytojų trūkumo problemą. Vienas svarbiausių žingsnių - parengtas sveikatos specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų planas, apimantis visą grandinę - nuo specialistų rengimo iki jų įdarbinimo ir išlaikymo sistemoje. Didinamas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius, skiriamos lėšos studijų kainai kompensuoti bei stipendijoms. Ministerija pasigyrė šiemet papildomai skirsianti 85 finansuojamas slaugos studijų vietas. „Didiname valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių ir skiriame lėšas, stipendijoms. Slaugos studijos populiarėja jau antrus metus ir yra užimtos visos finansuojamos vietos“, - tikino M. Jakubauskienė.
Taip pat investuojama į kvalifikacijos kėlimą ir profesinį tobulėjimą. Lygiagrečiai daug dėmesio skiriama darbo sąlygų gerinimui - siekiama mažinti darbo krūvius, stiprinti komandas, sudaryti daugiau galimybių profesiniam augimui. Tobulinamas ir poreikio prognozavimas bei planavimas, kad būtų aiškiai matoma, kiek ir kokių specialistų reikės ateityje.
Komandinis darbas, krūvio reguliavimas ir pagalbinės grandys
Apie slaugytojų funkcijų ir galimybių plėtimą kalbama daug, bet kaip tuomet darbo krūvis? Darbas negali būti begalinis. Jei slaugytojams suteikiama papildomo darbo, galbūt kitą darbą, kuriam nereikia slaugytojo kvalifikacijos, reiktų perduoti kitiems specialistams? Tiesa, slaugytojų padėjėjų įstaigose taip pat trūksta. Todėl krūvio reglamentavimas - opus klausimas, kurį ne vienerius metų bandome spręsti kalbėdami tiek su politikais, tiek su gydymo įstaigų administracijomis.
Apie slaugytojų, jauniems specialistams skirtas motyvavimo priemones ir regioninį įsidarbinimo skatinimą gydymo įstaigos skatinamos aktyviau prisidėti prie specialistų pritraukimo - siūlyti papildomas motyvavimo priemones, padėti jauniems specialistams įsitvirtinti regionuose. Slaugytojų asociacijų norėtų didesnio savivaldybių indėlio skiriant išmokas pritraukimui esą dabar jos per mažos. „Jei gydytojui pasiūlo 3 tūkst., tai slaugytojui tik vienkartinę išmoką“, - teigė A. Volodkaitė.
Švietimo iniciatyvos ir viešinimas
Šias kryptis papildo ir iniciatyvos, skirtos profesijos pristatymui visuomenei. Pavyzdžiui, šiuo metu mokyklose įgyvendinama iniciatyva „Renkuosi gelbėti gyvybes“, kai, dalyvaujant mobiliajai gydytojų ir slaugytojų komandai, interaktyvių susitikimų metu moksleiviai gali susipažinti su slaugytojo profesija ir praktiškai „pasimatuoti“ šį vaidmenį. Apie slaugytojų problemas girdime kalbant jau daug metų. Su ministerija pasikalbame apie Tarptautinės slaugytojų dienos minėjimą.
Vieši pavyzdžiai ir emocinis kontekstas
80-metė Regina jau antrus metus gyvena Vievio senelių globos namuose. Moteris sako, kad jai čia patinka - lanko gimnastiką, žaidžia su kamuoliais, tačiau labiausiai šypseną kelia slaugytojų dėmesys. „Jeigu sunegaluojam, tai ir arbatėlės atneša, ir pavalgyt į lovą, ir spaudimą pamatuoja, ir termometrą įkiša, kai reikia, arba palydi iki greitosios - visaip būna“, - džiaugėsi Regina. Tačiau senjorė pastebi - slaugytojų trūksta. „Jaučiasi kaita - jų ateina, išeina. Sunkus darbas, o kuo toliau, tuo daugiau jų reikės“, - sakė moteris.
Ką sako profesijos atstovai ir politikai
„Ministerija turi nusibrėžusi kryptį rūpintis slaugytojų pritraukimu: nors slaugos studijoms finansavimas skiriamas, vis dar pasigendu pačių sveikatos priežiūros įstaigų dėmesio“, - sako Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė. „Reikia pripažinti, kad problemų yra - žmonių trūkumas, finansinis paskatinimas galėtų būti didesnis ir apie tai diskutuojame“, - sakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Kalbant apie šiandieninę slaugytojų situaciją Lietuvoje, pirmiausiai realiai vertiname ir prognozuojame situaciją ir atsakingai ieškome konstruktyvių sprendimų. Nors slaugytojų poreikis išlieka didelis, tai nėra staigi ir nekontroliuojama krizė, o ilgalaikis sveikatos sistemos iššūkis, kuriam spręsti įgyvendinamos konkrečios priemonės. Akcentuodami problemas, pamirštame, kad jau dabar jos sprendžiamos: šiandien didinamas slaugos studijų prieinamumas, stiprinamos specialistų pritraukimo ir išlaikymo priemonės, gerinamos darbo sąlygos, didinami atlyginimai, plečiamos slaugytojų kompetencijos.
Ligoninės ieško sprendimų slaugytojų trūkumui
Trumpa priemonių lentelė (pasiūlymai ir esamos iniciatyvos)
| Problema | Esami veiksmai | Siūlomi žingsniai |
|---|---|---|
| Trūksta specialistų | Didinamos valstybės finansuojamos studijų vietos, planuojamas 1500 specialistų pritraukimas | Ilgalaikės įdarbinimo programos, regioninės paklausos modeliavimas |
| Maži atlyginimai, regioniniai skirtumai | Skiriamos lėšos stipendijoms, diskusijos dėl pakopinio karjeros modelio | Uniformios atlyginimų gairės regionams, papildomos savivaldybių išmokos |
| Didelis darbo krūvis | Kvalifikacijos kėlimas, diskusijos dėl krūvio reglamentavimo | Įdiegti krūvio normatyvus, didinti slaugytojų padėjėjų skaičių |
| Profesijos prestižas | Viešinimo iniciatyvos, mokyklų programos „Renkuosi gelbėti gyvybes“ | Ilgalaikės kampanijos, praktinės programos su privačiu sektoriumi |
Paruošiant daugiau slaugytojų aukštosiose mokyklose, šių darbuotojų trūkumas galimai sumažėtų. Tačiau didelę įtaką apsisprendimui rinktis slaugytojo specialybę daro darbo užmokesčio perspektyvos ir profesijos prestižas. Kompleksinės profesijos problemos - per didelis darbo krūvis, varginanti darbo aplinka, atlygis, profesijos prestižas, karjeros galimybės ir ne tik - daugelyje darboviečių išlieka tokios pačios.