Slaugytojai tampa vis svarbesni, padedant visuomenei susidoroti su visuomenės sveikatos iššūkiais ir teikiant saugias, kokybiškas, veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas. Ši profesija yra gyvybiškai svarbi, siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą ir tęstinumą [1]. Lietuva įvardijama kaip viena iš Europos Sąjungos šalių, kuriose slaugytojų mažėja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 41 tūkst. žmonių, kuriems reikalinga nuolatinė slauga. Vieni slaugomi namie, dalis patenka į slaugos ligonines, kai kurie ten ir sulaukia gyvenimo pabaigos. Daugelyje šių įstaigų trūksta darbuotojų, nes nedideli atlyginimai, nepakeliami krūviai, vargina ir personalo perdegimo sindromas. Trūksta tarpžinybinio bendradarbiavimo. O valstybės paramos neužtenka net minimaliems poreikiams patenkinti.
Slaugos išteklių situacija ir profesijos prestižas
Prognozuojama, kad slaugytojų trūkumas didės, nes dirbančių bendrosios praktikos slaugytojų, kurie sudaro didžiausią slaugos specialistų dalį, amžiaus vidurkis šiuo metu siekia 45,3 metus, o slaugytojo profesija tarp abiturientų nėra populiari [2]. Nors abiturientai slaugos specialybę renkasi dėl galimybės įsidarbinti, tačiau slaugos prestižas visuomenėje išlieka žemas [3]. Todėl svarbu rasti būdus ir priemones slaugos prestižui kelti. Palanki visuomenės nuomonė didina slaugytojų profesijos autoritetą, stiprina slaugytojų profesinį tapatumą, motyvuoja kokybiškai atlikti darbą, skatina jaunus žmones rinktis slaugytojo profesiją.
Daugelyje šių įstaigų trūksta darbuotojų, nes nedideli atlyginimai, nepakeliami krūviai, vargina ir personalo perdegimo sindromas. Paslaugų įkainiai tokie maži, kad visiškai neskatina jas teikti. Mažėja ir nekvalifikuotų darbuotojų motyvacija.
Empiriniai įrodymai apie slaugos paslaugų kokybę ir prieinamumą
Praėjusią savaitę VšĮ „Inkocentras“ surengė konferenciją apie slaugą namie ir paliatyviąją pagalbą. Joje patirtimi pasidalino Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio slaugos ligoninių atstovai. Šioje konferencijoje kalbėta ne vien apie problemas. Slaugos ligoninių vadovai ieško išeičių ir randa puikiausių sprendimų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
Kauno slaugos ligoninės vadovė Rita Kabašinskienė papasakojo apie tai, kad kai kurios įstaigos, spręsdamos personalo stygiaus problemą, ruošia savanorius. Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė pasidžiaugė, kad suremontavus ir šiuolaikiškai įrengus ligoninę, pavyko pritraukti jaunų specialistų, nors, žinoma, jų dar vis trūksta.
Skaitmenizacijos ir logistikos inovacijos
„Pacientai paslaugas gali užsakyti internetu, taigi jiems nebereikia atvykti į polikliniką užsiregistruoti. Ypač tai patogu sunkiai vaikštantiems pacientams. Specialios programos padeda rasti optimaliausią maršrutą, todėl pacientai namie aplankomi greičiau ir daugiau, sunaudojama mažiau kuro. Įsigijome du elektromobilius, kurie yra labai ekonomiški. Kadangi jiems leidžiama važinėti viešojo transporto juostomis, išvengiame spūsčių ir pacientus pasiekiame greičiau. Puikiai veikia elektroninė ligonio kortelė, ją patogu pildyti, be to, matyti visa ligos eiga, tyrimų duomenys ir kt. Gerai sutvarkyta centrinė duomenų bazė, duomenų paieškai sugaištama mažiau laiko, juos paprasčiau perduoti kitoms įstaigoms.
K. Štaras pasakojo, kad dabar medicinos personalas aprūpintas kompiuterizuota įranga, todėl reikiamus tyrimus galima atlikti paciento namuose, o šeimos gydytojas iš karto internetu gauna duomenis, juos įvertina ir paskiria reikiamas procedūras, kurias paciento namuose esantis slaugytojas iš karto atlieka. „Kadangi personalui nebereikia pildyti daugybės formų, suskaičiavome, kad per metus sutaupome per 36 tūkst.
Individualizuotos slaugos nauda: tarptautiniai pavyzdžiai
Be to, pasak „Inkocentro“ direktorės, šis tyrimas atskleidė, kad pacientams būtina ir reikalinga individualizuota slauga. „Tai puikiai įrodo Pietų Korėjos pavyzdys. Čia vienuose senelių namuose šešias savaites vykdytas bandomasis projektas. Iki jo slaugos paslaugos teiktos nustatytu grafiku, net ir sauskelnės keistos pagal nustatytą tvarką. Projekto metu buvo atsižvelgta į kiekvieno paciento poreikius. Individualizavus slaugą, gauti stulbinantys rezultatai: net 30 proc. sumažėjo bendrieji kaštai; 22 proc. sumažėjo odos paraudimų ir problemų; 33 proc. mažiau sunaudota sauskelnių; 40 proc. sumažėjo skalbimo išlaidų; 74 proc. sumažėjo šiukšlių išvežimas“, - pasakojo J.
Slaugos priemonių kokybė ir poveikis paciento gyvenimo kokybei
Nuo slaugos priemonių kokybės tiesiogiai priklauso paciento gyvenimo kokybė. „Europos pacientų platforma atliko tyrimus Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje. Pasirodo, 41 proc. dėl nekokybiškų slaugos priemonių neišsimiega, nes reikia keltis naktį ir keisti jas. 25 proc. priemonės neatitinka poreikių. 43 proc. priemonės riboja aktyvumą. 40 proc. negali pasirinkti slaugos priemonių. 75 proc. tenka primokėti. Šis tyrimas parodė, kad būtina didinti ir nagrinėti būklės žinomumą bei suvokimą tiek visuomenėje, tiek tarp politikų, pripažinti, kad teisė būti sausam - kaip žmogaus teisė į laisvę ir nepriklausomybę“, - tvirtino J.
Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"
Šlapimo nelaikymo ekonominis poveikis
Šlapimo nelaikymas neatsiejamas nuo slaugos. Todėl kalbant apie šlapimo nelaikymo išlaidas, pasak „Inkocentro“ vadovės, reikia skaičiuoti ne tik sauskelnes, kateterius ar kitas priemones, bet ir kitas netiesiogines išlaidas: skalbimo, šiukšlių išvežimo, pragulų gydymo, slaugytojų nugaros traumas, nedarbingumo lapelius. „Valstybė praranda milijonus. Nesunku suskaičiuoti. 2014 m. sauskelnių, įklotų ir paklodžių kompensavimui ji išleido 4,83 mln. eurų. Kasmet darbingo amžiaus asmuo sukuria bendro vidaus produkto apie 11 tūkst. eurų. Lietuvoje yra 931 tūkst. darbingo amžiaus vyrų, iš jų apie 10 proc., arba 93 tūkst., nelaiko šlapimo. Apie 3 tūkst. dėl to nebedirba. Taigi valstybė dėl to praranda 32 mln. eurų bendro vidaus produkto (BVP). Lietuvoje yra per 1 mln. dirbančių moterų, iš kurių šlapimo nelaikymo problemų turi 265 tūkst. Apie 8 tūkst. dėl šio problemos nebegali dirbti - valstybė praranda 86 mln. eurų BVP. Taigi sudėję abu skaičius gauname 111 mln. eurų - tiek per metus valstybė praranda, nekompensuodama priemonių ir nepadėdama žmogui. Išleidžia 4,83 mln., tačiau negauna 111 mln.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Kompensavimas slaugos priemonėms (2014) | 4,83 mln. EUR |
| Darbingų vyrų, turinčių šlapimo nelaikymą | 93 tūkst. |
| Vyrų BVP netektis | 32 mln. EUR |
| Dirbančių moterų, turinčių šlapimo nelaikymą | 265 tūkst. |
| Moterų BVP netektis | 86 mln. EUR |
| Bendra BVP netektis per metus | 111 mln. EUR |
Baltijos šalių kontekstas: technologijų pažanga ir laboratorinės diagnostikos vaidmuo
Vienas iš privačios medicinos lyderių Lietuvoje Medicinos diagnostikos ir gydymo centras atnaujino savo Laboratorinės diagnostikos centrą ir įsigijo vieną pažangiausių ir kol kas analogų Baltijos šalyse neturinčią laboratorinės analizės sistemą. Atnaujinus laboratoriją Medicinos diagnostikos ir gydymo centre įdiegta šveicarų tarptautinės kompanijos „Roche Diagnostics“ laboratorinės analizės sistema „CobasPro“ - kol kas vienintelė tokia ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
„Šiuolaikinė laboratorinė diagnostika šiandien mums leidžia labai plačiai ir išsamiai ištirti žmogaus sveikatą, o kai kuriais atvejais net ir labai klastingus susirgimus diagnozuoti dar iki pasirodant pirmiesiems simptomams. Skaičiuojama, kad net iki 70 proc. diagnozių gydytojai šiandien nustato remdamiesi atliktų laboratorinių tyrimų rezultatais, todėl jų tikslumo ir patikimumo svarba nuolat auga.
Pasak laboratorijos vadovės, įsigyta naujoji laboratorinės analizės įranga - šiandien viena pažangiausių visame pasaulyje. Joje pritaikyti pilnai automatizuoti sprendimai iki minimumo sumažina galimų netikslumų riziką, o iš anksto paruošti, prekalibruoti ir nuo aplinkos veiksnių apsaugoti reagentai leidžia užtikrinti, kad tyrimo rezultatams įtakos neturės išoriniai veiksniai. Gydytojams specialistams tai padės ne tik dar tiksliau nustatyti diagnozę, bet ir sekti ligos eigą, vertinti paskirto gydymo efektyvumą, lyginant pakartotinių tyrimų rezultatus.
Naudojant naują analizės sistemą, efektyviau panaudojami ir iš pacientų paimti kraujo mėginiai. Šios sistemos privalumus itin pajus įvairiomis lėtinėmis ar onkologinėmis ligomis sergantys pacientai, kuriems dažniau tenka atlikti įvairius tyrimus, tačiau kiekvienas kraujo lašas yra labai brangus. Laboratorijos darbuotojams naujosios analizės sistemos įdiegimas reikš efektyvesnį ir spartesnį darbą. Kartu su naująja sistema atnaujintoje laboratorijoje pritaikyti ir modernūs aplinką tausojantys sprendimai. Dėl sistemoje naudojamos ultragarsinės valymo sistemos yra sunaudojama 36 proc.
Taip pat skaitykite: Specialiosios chirurginės procedūros
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorinės diagnostikos centras yra daugiausiai akredituotų tyrimo metodų turinti laboratorija Lietuvoje ir kasmet atlieka per 300 tūkst. įvairių laboratorinių tyrimų, nuo bendro kraujo iki sudėtingų molekulinių tyrimų. Šiandien Centro laboratorijoje galima atlikti per 700 rūšių tyrimų. Š. m. kovo pabaigoje Medicinos diagnostikos ir gydymo centro laboratorija prisijungė prie nacionalinio COVID-19 testavimo tinklo, o nuo gegužės pradžios tapo viena iš penkių šalies laboratorijų teikiančių galimybę dėl viruso išsitirti privačiai ir nuo to laiko ištyrė daugiau kaip 5 tūkst.
Prieinamumas ir pacientų patirtis: organizaciniai sprendimai
„Pacientai paslaugas gali užsakyti internetu, taigi jiems nebereikia atvykti į polikliniką užsiregistruoti. Ypač tai patogu sunkiai vaikštantiems pacientams. Specialios programos padeda rasti optimaliausią maršrutą, todėl pacientai namie aplankomi greičiau ir daugiau, sunaudojama mažiau kuro. Įsigijome du elektromobilius, kurie yra labai ekonomiški. Kadangi jiems leidžiama važinėti viešojo transporto juostomis, išvengiame spūsčių ir pacientus pasiekiame greičiau.
Joje patirtimi pasidalino Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio slaugos ligoninių atstovai. Šioje konferencijoje kalbėta ne vien apie problemas. Slaugos ligoninių vadovai ieško išeičių ir randa puikiausių sprendimų.
Žmogiškųjų išteklių stiprinimas ir savanorystė
Kauno slaugos ligoninės vadovė Rita Kabašinskienė papasakojo apie tai, kad kai kurios įstaigos, spręsdamos personalo stygiaus problemą, ruošia savanorius. Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė pasidžiaugė, kad suremontavus ir šiuolaikiškai įrengus ligoninę, pavyko pritraukti jaunų specialistų, nors, žinoma, jų dar vis trūksta.
Pacientų ir artimųjų poreikiai: paslaugų plėtros kryptys
K. Štaras pasidalino ir ateities planais: „Atlikta pacientų apklausa atskleidė, kokių slaugos namuose ir paliatyvios pagalbos paslaugų jiems trūksta. Taigi svarstome apie galimybes jas teikti ne tik darbo dienomis. Pacientų artimiesiems praverstų specialios kelių valandų poilsio paslaugos.
„Europos pacientų platforma atliko tyrimus Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje. Pasirodo, 41 proc. dėl nekokybiškų slaugos priemonių neišsimiega, nes reikia keltis naktį ir keisti jas. 25 proc. priemonės neatitinka poreikių. 43 proc. priemonės riboja aktyvumą. 40 proc. negali pasirinkti slaugos priemonių. 75 proc. tenka primokėti.
Praktinės rekomendacijos paslaugų kokybei gerinti
- Trūksta tarpžinybinio bendradarbiavimo.
- O valstybės paramos neužtenka net minimaliems poreikiams patenkinti.
- Mažėja ir nekvalifikuotų darbuotojų motyvacija.
- Paslaugų įkainiai tokie maži, kad visiškai neskatina jas teikti.
- Specialios programos padeda rasti optimaliausią maršrutą, todėl pacientai namie aplankomi greičiau ir daugiau, sunaudojama mažiau kuro.
- Puikiai veikia elektroninė ligonio kortelė, ją patogu pildyti, be to, matyti visa ligos eiga, tyrimų duomenys ir kt.
- Individualizavus slaugą, gauti stulbinantys rezultatai: net 30 proc. sumažėjo bendrieji kaštai; 22 proc. sumažėjo odos paraudimų ir problemų; 33 proc. mažiau sunaudota sauskelnių; 40 proc. sumažėjo skalbimo išlaidų; 74 proc. sumažėjo šiukšlių išvežimas.
Vieni slaugomi namie, dalis patenka į slaugos ligonines, kai kurie ten ir sulaukia gyvenimo pabaigos. Slaugos ligoninių vadovai ieško išeičių ir randa puikiausių sprendimų.
Paciento balsas ir paslaugų kokybės suvokimas: papildomi įrodymai
Šiame straipsnyje apžvelgsime „Baltijos Amerikos klinikos“ teikiamas paslaugas, slaugą ir pacientų atsiliepimus, siekiant pateikti išsamią informaciją apie šios klinikos teikiamų paslaugų kokybę. „Baltijos Amerikos klinikoje“ teikiamos aukščiausios kokybės šeimos medicinos paslaugos, užtikrinančios greitą ir efektyvią pagalbą visai šeimai, nepriklausomai nuo paciento amžiaus ar lyties. Mūsų priėmimo skyrius dirba visą parą.
Teigiami atsiliepimai: Dėmesingas ir rūpestingas personalas Aukštos kvalifikacijos specialistai Operatyvus ir efektyvus gydymas Maloni ir jauki aplinka. Neigiami atsiliepimai: Aukštos paslaugų kainos. Konkretūs pacientų atsiliepimai: "Aš ten buvau operuota, tokios slaugos dar patirti neteko..Chirurgas vakare skambino į namus paklaust kaip jaučiuosi ar baiminuosi, operacijos dieną ne tik išsamiai papasakojo kas bus, kaip bus, bet ir labai nuramino.." "Kreipiuosi ir šiaip kilus problemoms..Visada viskas išsprendžiama ir kas keisčiausia turbūt tai vienintelė gydymo įstaiga kurios specialistais pasitikiu Moku ir žinau, kad nebūsiu apgauta, nereiks dar po to kitur kreiptis." "Sioje klinikoje operavausi iaugusius nagus (kiek kartu pries tai operavo poliklikoje ir R. kryziuje vel iaugdavo, o ir gijimas neapsieidavo be komplikaciju ). Turiu pasakyti : ir pati operacija, ir gydytojo darbas, ir demesys. Ir pinigu negaila, nes darbas atliktas puikiai." "Mus tris menesius gydydamos vos i kapus nenuvare tos pindos is Antakalnio alergologinio, atgriebe tik gydytoja is BAK. Po jos atliktu tyrimu ir paskirto gydymo rezultatas tikrai stulbinantis." "Maloniai nustebino, kaip klinikai pavyko suburti tiek daug aukščiausios klasės savo srities specialistų - tokių kaip gydytojai Diana Karpec, Reda ir Rolandas Žiobakai, Edita Samackaitė, Rytis Masiliūnas. Visi jie yra ne tik puikūs savo srities specialistai, bet ir labai geranoriški, malonūs ir dėmesingi žmonės, kurie nuoširdžiai stengiasi padėti savo pacientams."
Dienos stacionare gydymą ir kitą reikiamą pagalbą suteikiame neguldydami pacientų į ligoninę. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai - investicija į sveikatą tiek šiandien, tiek sulaukus vyresnio amžiaus.
Slaugos kokybės gerinimas namuose ir paliatyvioje pagalboje
„Pacientai paslaugas gali užsakyti internetu, taigi jiems nebereikia atvykti į polikliniką užsiregistruoti. Ypač tai patogu sunkiai vaikštantiems pacientams. Specialios programos padeda rasti optimaliausią maršrutą, todėl pacientai namie aplankomi greičiau ir daugiau, sunaudojama mažiau kuro. Įsigijome du elektromobilius, kurie yra labai ekonomiški.
K. Štaras pasakojo, kad dabar medicinos personalas aprūpintas kompiuterizuota įranga, todėl reikiamus tyrimus galima atlikti paciento namuose, o šeimos gydytojas iš karto internetu gauna duomenis, juos įvertina ir paskiria reikiamas procedūras, kurias paciento namuose esantis slaugytojas iš karto atlieka.
Taigi svarstome apie galimybes jas teikti ne tik darbo dienomis. Pacientų artimiesiems praverstų specialios kelių valandų poilsio paslaugos.
Santrauka: pagrindinės kryptys Baltijos slaugos kokybei
- Lietuvoje yra apie 41 tūkst. žmonių, kuriems reikalinga nuolatinė slauga.
- Paslaugų įkainiai tokie maži, kad visiškai neskatina jas teikti.
- Trūksta tarpžinybinio bendradarbiavimo.
- Individualizuota slauga mažina kaštus ir gerina rezultatą (Pietų Korėjos pavyzdys).
- Skaitmenizacija, elektroninė kortelė ir maršrutų optimizavimas didina prieinamumą.
- Slaugos priemonių kokybė tiesiogiai veikia paciento gyvenimo kokybę.
- Šlapimo nelaikymo netiesioginės išlaidos didelės, BVP netektis - 111 mln. EUR per metus.
- Laboratorinės diagnostikos pažanga Baltijos mastu stiprina klinikinių sprendimų tikslumą.
Joje patirtimi pasidalino Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio slaugos ligoninių atstovai. Šioje konferencijoje kalbėta ne vien apie problemas. Slaugos ligoninių vadovai ieško išeičių ir randa puikiausių sprendimų.