Pensijų dydis Lietuvoje yra viena aktualiausių socialinių temų, paliečiančių tūkstančius gyventojų. Šiame straipsnyje pateikiama detali informacija apie pensijų skaičiavimą, įmokas, pensijų paskirstymą, indeksavimą, biudžeto projektus ir palyginimus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, remiantis pateiktais duomenimis ir gyventojų pasakojimais.
Ką reiškia pensija Lietuvoje ir kas ją gauna?
Lietuvoje pensijos suteikia finansinę paramą pasiekus pensinį amžių. Dirbdami mokate socialinio draudimo įmokas, o sulaukę pensinio amžiaus, gaunate pensiją, kuri padeda išlaikyti gyvenimo lygį ir užtikrinti finansinį saugumą. Norėdami gauti pensiją Lietuvoje, turite atitikti nustatytus reikalavimus. Senatvės amžius automatiškai nesuteikia teisės gauti valstybinę pensiją; svarbūs tokie veiksniai kaip amžius, darbo stažas ir įmokos.
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie: yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Pensijos stažas ir pilna pensija
2026 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų ir 6 mėnesių socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų būtinasis stažas pasieks 35 metus. Pensijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmę ir įgytų pensijų apskaitos vienetų skaičių.
Pensijų dydžiai, indeksavimas ir biudžeto projektai
2026 metais vidutinė senatvės pensija siekia 750 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 810 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo.
Taip pat skaitykite: Savarankiškai dirbančių asmenų pensijų kaupimo taisyklės
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Nagrinėjant šį projektą, svarbu atkreipti dėmesį į planuojamus pensijų pokyčius ir jų indeksavimo koeficientus. Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų).
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia: „Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc.“
„Sodros“ biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius: pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m. Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Indeksavimas 2026-2027 metais ir realūs pokyčiai
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
Taip pat skaitykite: Motinystės išmokos ir priedas prie algos
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Pagal Finansų ministerijos prognozę, pensijos nuo kitų metų pradžios gali didėti apie 8,51 proc., tačiau tai nėra galutinis indeksavimo koeficientas ir gali keistis. Jei šis indeksavimo koeficientas būtų taikomas, vidutinė pensija galėtų išaugti iki apytiksliai 873,5 euro (kai dabartinė vidutinė pensija yra apie 805 eurų), tačiau kiekvienam žmogui pensijos pokytis priklausys nuo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų.
Pensijų įmokos: kas ir kiek moka?
Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis - 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo stažas ir alga
Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 3 procentų dalyvio pajamų, dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo.
Pensijų pasiskirstymas ir pajamų nelygybė
„Sodros“ duomenimis, pensijų pasiskirstymas yra labai nevienodas. Vos 250-270 eurų siekiančias pensijas gauna 22 asmenys, 270-290 eurų - 404 senjorai, 290-320 eurų - 4,6 tūkst. pensininkų, 320-350 eurų - per 16 tūkst. žmonių, 350-380 eurų - kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų, 380-410 eurų - 33,3 tūkst. asmenų, 410-450 eurų siekiančią pensiją gauna 44,5 tūkst. senjorų, 450-500 eurų - beveik 60 tūkst. pensininkų, 550-596,12 euro pensijas gauna apie 63 tūkst., 596-636 eurų dydžio senatvės pensijas gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.), 636-700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst.
Šiuo metu Lietuvoje yra 635,5 tūkst. pensijų gavėjų. Tik 1 469 asmenys gauna didesnes nei 2 tūkst. eurų pensijas; iš jų dauguma yra vyrai. Daugiausia tokių pensijų gavėjų gyvena Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse.
Gyvenimo pavyzdžiai: kaip pensija atsiliepia kasdieniame gyvenime
Virginija per mėnesį gauna 450 eurų senatvės pensiją. Moteris pasakojo, kad už šią sumą nieko papildomo nusipirkti negali - jos pakanka tik būtiniausiems dalykams. „Nieko negali sau leisti. Reikia ir maisto. Kartais tenka rinktis - valgyti ar susimokėti, ypač jei reikia daugiau vaistų. Net vaikai turi pridėti, kad galėčiau sumokėti mokesčius. Dirbau daug metų sunkiai, o pensija labai maža“, - pasakojo senjorė.
Ne vien Virginija, bet ir kiti Marijampolėje gyvenantys pensininkai svajoja apie didesnes, oresnes senatvės išmokas. Dalis gatvėse kalbintų senjorų norėtų gauti bent tūkstančio eurų pensiją. Panašūs pasakojimai atspindi, kodėl daug pensininkų dirba ir po pensijos, papildydami pajamas: beveik kiekviename turguje nesunku pastebėti vyresnius prekiautojus, daug jų dirba todėl, kad pensija nepakankama pragyvenimui.
Palyginimas su kitomis ES valstybėmis
Lyginti pensijas tarp skirtingų Europos Sąjungos valstybių nėra paprasta, nes šalys taiko skirtingas sistemas ir mokesčių modelius. „Jeigu lygintume su vidutiniu darbo užmokesčiu Lietuvoje, vidutinės senatvės pensijos ir atlyginimo santykis yra apie 47 procentus. Latvijoje vidutinė pensija šiek tiek mažesnė - apie 680 eurų, o Estijoje - didesnė, apie 840 eurų“, - sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2022 m. vidutinė pensija Europos Sąjungoje (ES) buvo daugiau nei 16 tūkst. eurų per metus arba maždaug 1 345 eurai per mėnesį. Didžiausias pensijas gauna pensininkai Liuksemburge, Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje. Tuo metu Lietuvoje vidutinė pensija turint būtinąjį stažą šiuo metu siekia apie 805,3 euro, o jo neturint - 471 eurą. Išlaidos senatvės pensijoms Lietuvoje pernai siekė 7,3 proc. BVP, o ES vidurkis buvo apie 12,9 proc. BVP.
Pensijų sistemos problemos ir siūlomi sprendimai
Mažos pensijos ir, palyginti su Vakarų valstybėmis, žema pensijų pakeitimo norma - opios ilgalaikės Lietuvos struktūrinės problemos, antrina Šiaulių banko vyr. ekonomistė I. Genytė-Pikčienė. Žemas pensijas senjorai gauna dėl įvairių priežasčių, kai kurios jų - struktūrinės. I. Genytės-Pikčienės aiškinimu, Lietuvoje pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija. Lietuvoje savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, o pirmoji pakopa finansuojama per mažai.
Valdžios sektoriaus biudžeto dalis, skiriama senatvės pensijoms, palyginti su BVP, yra trečia mažiausia Europos Sąjungoje. Patį senatvės pensijų pasiskirstymą lemia ir tokie dalykai kaip Lietuvos praeičiai būdingi šešėliniai procesai: „Darbas šešėlyje, atlyginimų vokeliuose paplitimas ir pan.“ Valstybės kontrolė pastebėjo, kad Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai buvo daugiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, užtikrinant asmeniui artimas iki pensijos buvusioms gyvenimo sąlygas.
Daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir demografinėms duobėms. Pensijų sistemos daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius. „Matome, kad antra pensijų pakopa keičiasi, o trečia pakopa kaip alternatyva stiprėja. Vis dėlto to nepakaks - lieka klausimas, kokia kryptimi Lietuva judės toliau“, - teigė „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ko tikėtis iš Lietuviškos pensijos? Sodros Sistema
Išskirtiniai atvejai: didžiausios pensijos
„Sodros“ kovo mėn. duomenimis, 87 žmonės Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. Šių žmonių vidutinis bendras darbo stažas - 55,9 metų. Daugiau nei 2000 eurų per mėnesį pensiją gauna apie pusantro tūkstančio senjorų, o jų vidutinis darbo stažas siekia 48 metus. Pensijos, viršijančios 3000 eurų, dar retesnės - jas gauna apie 30 gyventojų, kurių vidutinis darbo stažas yra 53 metai.
„Jeigu imtume pačias didžiausias Lietuvoje mokamas pensijas, tai dešimties didžiausių pensijų vidurkis jau viršija 3000 eurų - siekia apie 3600 eurų. Tokiais atvejais žmonės būna sukaupę daugiau nei 60 metų darbo stažo“, - teigė M. Kozič. Iš dešimties didžiausias pensijas gaunančių gyventojų septyni buvo nusprendę išeiti į pensiją vėliau, todėl jų išmokos padidėjo.
„Už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Jei žmogus atideda maksimalų laikotarpį - penkerius metus - pensija gali padidėti net 40 procentų“, - aiškino M. Kozič.
Pensijos persikėlus į Lietuvą: tarptautiniai aspektai
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV.
Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje. Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Ką rodo statistika ir kokios prognozės?
Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, per pastaruosius 20 metų realios (atskaičius infliaciją) gyventojų pajamos iš socialinių išmokų vienam gyventojui padidėjo 212,1 proc., o tai viršija 191,4 proc. Tačiau pajamų nelygybės kontekste tai ypač svarbu, nes bendras darbo užmokesčio lygis dažnai yra žymiai didesnis nei pajamos iš valstybės.
Pavyzdžiui, vidutinė neto pensija 2024 m. balandį Lietuvoje siekė 480 eurų, tuo tarpu vidutinis neto darbo užmokestis 2024 m. pirmąjį ketvirtį buvo apie 1,300 eurų, t. y. vidutinė pensija atitiko tik 37 proc. Apie 44 proc. šalies senjorų gauna mažesnę nei vidutinę pensiją (mažiau nei 500 eurų), tuo tarpu darbingo amžiaus asmenų, gaunančių mažesnes nei vidutines pajamas, yra apie 43 proc. Atkreipiant dėmesį į tai, kad vidutinė pensija yra daugiau nei dvigubai mažesnė už vidutines darbo užmokesčio pajamas, galime teigti, kad mūsų senjorams yra žymiai sudėtingiau užsitikrinti orų pragyvenimo lygį, ypač turint omenyje augančias pagrindines išlaidas (būstui, maistui), kurios suvalgo didelę socialiai jautresnių segmentų biudžeto dalį.
Pensijų ateitis ir piliečių galimybės
Pasak premjerės Ingos Ruginienės, artimiausiais metais pensijų sistema nebus tobulinama. Apie pokyčius bus galima kalbėti 2028 metais, kai pasibaigs dvejų metų laikotarpis, per kurį gyventojai gali atsiimti antrojoje pakopoje sukauptas lėšas. Norint sustiprinti pensijų sistemos patikimumą, svarbu didinti kaupimo mechanizmus, skatinti trečiąją pakopą ir gerinti ryšį tarp sumokėtų įmokų bei išmokų, taip išlaikant dalyvių motyvaciją.
Keletas praktinių patarimų gyventojams
- Patikrinkite savo pensijos sąskaitą ir stažą „Sodroje“ bei naudokitės pensinio amžiaus skaičiuokle.
- Apsvarstykite papildomą kaupimą (trečioji pakopa) arba savanoriškas įmokas į savo pensijos sąskaitą.
- Sekite indeksavimo ir biudžeto projektus, nes jie tiesiogiai veikia jūsų pensijos dydį.
- Jei dirbote keliose šalyse, išsiaiškinkite teises į užsienio pensijas ir tarptautines sutartis.
Trumpa lentelė: pagrindiniai rodikliai (pagal pateiktus duomenis)
| Rodiklis | Vertė |
|---|---|
| 2026 m. vidutinė pensija | 750 EUR |
| 2026 m. vidutinė pensija su būtinuoju stažu | 810 EUR |
| Pensijų indeksavimo koef. 2026 m. | 1,0987 (9,87%) |
| Sodros biudžeto išlaidos pensijoms (siūloma) | ~6,155 mlrd. EUR (77,8%) |
| Pensijų įmoka (dalyvis) | 3% pajamų |
| Pensijų įmoka (valstybė už dalyvį) | 1,5% vid. bruto darbo užmokesčio |
Pensijų dydis Lietuvoje - aktuali tema, nuolat sulaukianti dėmesio tiek iš politikų, tiek iš pačių gyventojų. Nors indeksavimai ir biudžeto sprendimai leidžia kilti vidutinei pensijai, esminės problemos - pajamų nelygybė, mažos biudžeto išlaidos pensijoms ir struktūriniai trūkumai - reikalauja ilgalaikių sprendimų ir daugiapakopės pensijų sistemos stiprinimo.