Dirbtinė plaučių ventiliacija - tai procesas, kurio metu orą į plaučius tiekia prietaisas, kuris pagerina ar visiškai pakeičia paties paciento kvėpavimą.
Dirbtinė plaučių ventiliacija atliekama ūminį kvėpavimo nepakankamumą turintiems pacientams intensyviosios terapijos skyriuje, kad būtų užtikrinta optimali kraujo apykaita.
Invazinės ir neinvazinės ventiliacijos samprata
DPV arba invazinė ventiliacija apibūdina ventiliaciją, kuri atliekama per invazinius dirbtinius kvėpavimo takus.
Šiame standarte sąvoka invaziniai dirbtiniai kvėpavimo takai - endotrachėjinis vamzdelis (ETV) arba tracheostominis vamzdelis.
Endotrachėjinis vamzdelis gali būti įkištas per nosį ar per burną.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
ETV įkišamas be chirurginės intervencijos.
Tracheostomija gali būti naudojama nuo pat pradžių siekiant užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą ir ventiliavimo pagalbą, kai yra viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimas, pavyzdžiui, esant veido traumai, nudegimams, ryklės navikams ar epiglotitui.
Tracheostominis vamzdelis per trachėjos kaklinės dalies priekinę sieną įkišamas chirurginiu būdu, kad būtų išvengta gerklų sužalojimo ir palengvintų bronchų turinio išsiurbimą.
Neinvazinė ventiliacija apima visus būdus, padedančius žmogui kvėpuoti nenaudojant ETV ar tracheostomijos.
Neinvazinės ventiliacijos režimai ir jų paskirtis
Nenutrūkstama teigiamo kvėpavimo takų slėgio ventiliacija (angl. Countinous Positive Airway Pressure, CPAP) - žr. CPAP yra naudojama spontaniškai kvėpuojantiems pacientams ir dirbtiniam teigiamam slėgiui palaikyti, pasibaigus pasyviam iškvėpimui.
Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"
Naujagimiams CPAP gali būti atliekama nazofaringinės intubacijos būdu, kai prijungiama prie mechaninio ventiliacijos prietaiso, skirto naujagimiams, ar tinkamai pritaikyto daugiafunkcinio ventiliacijos prietaiso nustatyto CPAP režimu.
Dviejų lygių teigiamo kvėpavimo takų slėgio ventiliacija (angl. Bi-level Positive Airway Pressure, BiPAP) - žr. Tiek įkvėpimo, tiek iškvėpimo slėgis, palaiko paciento pastangas kvėpuoti.
BiPAP veikia dviem būdais. Pirmasis - nenutrūkstama teigiamo kvėpavimo takų slėgio ventiliacija (CPAP) arba pastovaus slėgio palaikymas. Antrasis - spontaniškas būdas, kai reaguodamas į paciento pastangas kvėpuoti aparatas persijungia į įkvėpimo ir į iškvėpimo režimus.
Intermituojantis teigiamo slėgio kvėpavimas (angl. Intermituojanti teigiamo slėgio ventiliacija (angl. Neinvazinė ventiliacija, naudojant kaukę (angl. Neinvazinė slėgio ventiliacija (angl. Noninvasive Pressure Ventilation, NIPV) - žr. Šios kvėpavimo palaikymo formos visų pirma naudojamos vaistų paskyrimams aerozolio pavidalu arba gydant ankstyvą kvėpavimo nepakankamumą ar atelektazes.
Gydymo kursai yra protarpiniai, dažniausiai trunka nuo 10 iki 20 minučių, nuo keturių iki šešių kartų per dieną.
Taip pat skaitykite: Specialiosios chirurginės procedūros
Intermituojanti būtinoji ventiliacija (angl. Sinchroninė intermituojanti būtinoji ventiliacija (angl. Synchronised Intermittent Ventilation, SIMV) - žr. Naudojant šiuos ventiliavimo būdus, pacientų kvėpavimo dažnis ir tūris nustatomas ventiliatoriuje, t. y. kontroliuojamas mechaniškai.
Kontroliuojama mechaninė ventiliacija visada skiriama per ETV ar tracheostomiją, t. y.
Endotrachėjinis vamzdelis vs. nosinė intubacija
Įkišti per nosį geriau tada, kai siekiama išvengti kaklo hiperekstenzijos, pavyzdžiui, esant kaklo traumoms arba kai numatoma operacija burnos srityje.
Tačiau per nosies vamzdelius sunkiau išsiurbti turinį iš trachėjos, nes jie dažniausiai yra siauresni ir ilgesni už burnos vamzdelius.
Tracheostoma ir ilgalaikė ventiliacija
Kai ilgai ventiliuojama ar kai numatoma ilgalaikė ventiliacija, tracheostominis vamzdelis per trachėjos kaklinės dalies priekinę sieną įkišamas chirurginiu būdu, kad būtų išvengta gerklų sužalojimo ir palengvintų bronchų turinio išsiurbimą.
Pacientams su tracheostoma dažniausiai įkišamas tracheostominis vamzdelis, kad tracheostoma būtų atvira ir prie to vamzdelio būtų galima pajungti mechaninės ventiliacijos prietaisą.
Trachėjinis vamzdelis, naudojamas tracheostomijai, gali būti neištraukiamas nutraukus dirbtinę plaučių ventiliaciją keletą dienų, kad būtų užtikrintas pilnavertis kvėpavimas arba plaučių valymas.
Kai kuriomis aplinkybėmis (pvz., nervų-raumenų ligos) trachėjinis vamzdelis gali būti paliktas savo vietoje neribotam laikui po dirbtinės plaučių ventiliacijos nutraukimo.
Ventiliacijos trukmės skaičiavimas ir kodavimas
Kvėpavimo palaikymo trukmė turi būti skaičiuojama nuo intubacijos laiko(žr. DVP skaičiavimo trukmė).
Pacientams, kuriems dirbtinė plaučių ventiliacija buvo pradėta per ETV, o po to atliekama per tracheostomą, pradėkite skaičiuoti trukmę nuo intubacijos laiko.
Pacientams, kuriems hospitalizavimo metu jau taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, trukmę pradėkite skaičiuoti nuo hospitalizavimo laiko.
a. Kai gydymui naudojamos tiek DPV, tiek NIV (netinka atpratinimui - žr. „d“ pastabą žemiau), kiekvieną tipą koduokite atskirai.
b. To paties tipo (invazinis arba neinvazinis) ventiliacijos laikotarpiai, sekantys vienas paskui kitą ir naudojami gydymui (netinka atpratinimui - žr. „d“ pastabą žemiau), koduojant turėtų būti sudedami kartu.
c. laikotarpis iki 1 val. tarp nutraukimo ir kvėpavimo palaikymo atnaujinimo turėtų būti įskaičiuotas į trukmę, t.y. kvėpavimo takų įrenginių (vamzdelių ir kaukių) nuėmimas ir skubus pakeitimas turi būti įskaičiuojamas į trukmę, t. y. reikia tęsti trukmės skaičiavimą (taip pat žr. d. Atpratinimas nuo ventiliacijos metodo (pvz., CPAP, IMV) atskirai nekoduojamas.
Atpratinimas įtrauktas į kvėpavimo palaikymo taikymo pacientui trukmės skaičiavimą. Gali būti keletas bandymų atpratinti pacientą nuo ventiliavimo.
Kvėpavimo palaikymas, atliekamas pacientui chirurginės operacijos metu, yra siejamas su anestezija, kuri laikoma kaip neatsiejama chirurginės procedūros dalis. Pacientui gali būti taikoma ventiliacija kelias valandas po operacijos, kol atsigaus.
Slaugos poreikiai intensyviosios terapijos skyriuje
Tyrimo rezultatai ir išvados.
Tenkinant intensyviosios terapijos skyriuje gydomų pacientų, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, slaugos poreikius, ypač svarbu užtikrinti su kvėpavimo gyvybine veikla, centrinės venos kateterio priežiūra, asmens švarinimosi gyvybine veikla, maitinimosi gyvybine veikla, kūno temperatūros reguliavimu, pragulų profilaktikos ir priežiūros vykdymu susijusius poreikius.
Intensyviosios terapijos skyriuje gydomų pacientų slaugos ypatumai kyla dėl to, kad šie pacientai apibrėžiami kaip kritinių būklių pacientai, kuriems reikalingas nuolatinis monitoravimas stebint gyvybines organizmo funkcijas.
Praktiniai slaugos aspektai
- Užtikrinti su kvėpavimo gyvybine veikla susijusius poreikius.
- Centinės venos kateterio priežiūra.
- Asmens švarinimosi gyvybinės veiklos įvertinimas ir palaikymas.
- Maitinimosi gyvybinės veiklos organizavimas.
- Kūno temperatūros reguliavimas.
- Pragulų profilaktika ir priežiūra.
Intensyviosios terapijos skyriaus slaugytojai turi gebėti valdyti įvairius ventiliacijos režimus (CPAP, BiPAP, NIPV, SIMV), užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą per ETV ar tracheostomą, tinkamai prižiūrėti tracheostominius vamzdelius bei koreguoti priežiūros planus priklausomai nuo ventiliacijos trukmės ir perėjimų tarp metodų.
How to put a trach tube back in
Pastabos dėl dokumentacijos ir perdavimo tarp skyrių
Paciento su dirbtine plaučių ventiliacija išrašymu, mirties nustatymu ar perkėlimu (taip pat žr. Intubacija gali būti atlikta ir nesiejant jos su dirbtine plaučių ventiliacija, kai reikia užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą.
Kai perkeliamas ventiliuojamas (per ETV ar tracheostomą) pacientas, abi - tiek siunčianti ligoninė, tiek priimanti - priskiria atitinkamų DPV valandų kodą.
Jei pacientas su tracheostoma, tuomet ši būklė turi būti koduojama toje ligoninėje, kurioje tracheostoma buvo atlikta.
tags: #slauga #atliekant #dpv #intensyviosios #terapijos #skyriuje