Skyrybos yra sudėtingas procesas, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Tėvai, kurie ruošiasi skirtis, arba nusprendė gyventi atskirai, vienas iš pagrindinių rūpesčių gali būti, kuris iš tėvų įgis vaiko globos teisę. Šiame straipsnyje aptarsime, su kuo dažniausiai lieka vaikas, kaip formuojama globa ir bendras auklėjimas, ką reiškia 50/50 modelis, kaip nustatomas alimentų dydis ir kokie dokumentai reikalingi sprendžiant su vaikais susijusius klausimus.
Kur gyvens vaikas: prioritetas - vaiko interesai
Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, visada vadovaujamasi prioritetiniais vaiko interesais. Teismas sprendžia, kuris iš tėvų turės pagrindinę globą, remdamasis vaiko geriausiais interesais. Tai reiškia, kad teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, tėvų gebėjimą patenkinti šiuos poreikius ir kitus veiksnius.
Teisėjas atsižvelgia ne tik į buities tyrimo aktą, tarnybos išvadą, tačiau gali ir pats asmeniškai pasikalbėti su vaiku, dalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistui bei psichologui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas atvyksta į namus ir surašo buities tyrimo aktą, kuriame aprašomi ne tik materialūs aspektai, bet kartais ir vaiko apklausos rezultatai - tarnybos specialistas gali paklausti vaiko, su kuriuo iš tėvų vaikas norėtų likti gyventi bei tai užfiksuoti akte.
Jeigu situacija yra sudėtingesnė, pavyzdžiui, vaikas keičia savo nuomonę arba įtariamas poveikis iš tėvų, byloje gali būti skiriama vaiko psichologinė ekspertizė. Vaiko amžius, brandos lygis ir jo pageidavimai (jei vaikas pakankamai brandus juos išreikšti) taip pat yra svarbūs veiksniai.
Galimos formos: vienašalė globa ir bendra globa
Jei globa teismo sprendimu yra skiriama vienam iš tėvų, jis/ji įgyja išskirtinę fizinę ir teisinę bendro vaiko globą. Tėvas, kuriam yra priteista vaiko globa, dažniausiai turi daugiau galimybių daryti sprendimus, kaip auklėti vaiką, nes turi galimybę kontroliuoti ir priimti sprendimus dėl kasdieninių vaiko reikalų. Tokia galimybė yra įprasta tokiu atveju, kai tėvai gyvena atskirai, dažnai nebendrauja, nesutaria, arba vienas iš tėvų yra laikomas netinkamu auklėti vaiką.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa Lietuvoje
Bendras auklėjimas, kita vertus, tai, kai abu tėvai dalijasi sprendimų priėmimo atsakomybę už vaiką. Bendra globa reiškia, kad teismo sprendimu globa paskirta abiems tėvams po lygiai. Tai gali būti sunku tiek vaikams, tiek tėvams, derinant laiką, ir gyvenimo logistiką. Bendras tėvų auklėjimas nereikalauja laiko dalybų po lygiai, t.y. 50/50 laiko pas vieną ar kitą tėvą. Bendro auklėjimo principas yra laikomas naudingiausiu vaikui.
Daugiau fiksuojama atvejų, kad tėvai renkasi bendrą abiejų tėvų vaiko priežiūrą, vietoj to, kad vienas iš tėvų kovotų dėl priteistos vaiko globos. Gali teismas priteisti ir bendrą globą, jei tėvai gražiai sutaria dėl priimamų sprendimų vaiko atžvilgiu. Dažniausiai tokie sprendimai įgyvendinami teisminės mediacijos pagalba, kai teismui tenka tvirtinti tik tėvų bendru sutarimu sudarytą skyrybų ir vaiko priežiūros sutartį.
50/50 modelis: mitai ir realybė
50/50 bendravimo tvarka yra tokia, kai vaikas praleidžia lygiai tiek pat laiko su abiem tėvais. Tai gali būti, pavyzdžiui, vieną savaitę su vienu tėvu, kitą savaitę - su kitu. Psichologai argumentuoja, jog vaikui yra daug geriau, kai abu tėvai daug prisideda prie vaiko auklėjimo ir dalyvavimo jo gyvenime. Porų psichologas Mykolas Truncė teigia, kad pastaruoju metu vien Lietuvoje kiekvienais metais be vieno iš tėvų po skyrybų auga net 6400 vaikų.
Vis dėlto esant ginčui tarp tėvų, teismai labai retai tenkina prašymą nustatyti 50/50 bendravimo su vaiku tvarką, nes prioritetą teikia vaiko gyvenamosios vietos pastovumui ir stabilumui, o ne vienodo bendravimo laiko suteikimo abiems tėvams. Įprastai laikomasi nuomonės, kad vienos ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas geriau atitinka vaiko interesus. Ir tokioje situacijoje vis dar dažniau priimamas sprendimas, kad vaikas turėtų augti su mama.
Teisinėje praktikoje maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku principas dažniausiai yra įgyvendinamas suteikiant teisę jam praleisti su vaiku ar vaikais du savaitgalius per mėnesį (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro arba prailgintais savaitgaliais), taip pat - viena ar dviem dienomis per savaitę be nakvynės bei puse visų vaiko atostogų laiko.
Taip pat skaitykite: Asmeninė nuosavybė skyrybų atveju
Praktiniai aspektai: laikas, logistikos ir vaiko amžius
Mažamečiams ypatingai sunku gali būti keliauti iš vienų namų į kitus, kai vaikui reikalingas stabilumas. Specialistai rekomenduoja, kad 3-5 metų vaikai be mamos nebūtų ilgiau nei 1 naktį iš eilės. Tik vėlesniame amžiuje šį laiką galima ilginti. Be to, reikia atsižvelgti į vaiko užimtumą, mokyklos tvarkaraštį, papildomas veiklas ir sveikatos poreikius.
Dažniausiai, kai šeima renkasi bendro auklėjimo galimybę, tai reiškia, kad tėvai su vaiku praleidžia beveik vienodai laiko. Kartu su vaiku praleidžiant daugiau laiko reiškia, kad abu tėvai dalinasi ir su vaiko išlaidomis susijusį finansinį krūvį.
Išlaikymas (alimentai): formos ir principai
Abi tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo susituokę, ar ne, ir ar gyvena kartu. Skyrium gyvenantis tėvas (ar motina) privalo mokėti alimentus vaikui. Pareiga mokėti alimentus atsiranda nuo vaiko gimimo ir tęsiasi iki jo pilnametystės (18 metų) arba ilgiau, jei vaikas mokosi pagal dieninės studijų programą (iki 24 metų) ir jam reikalinga parama.
Konkretaus alimentų dydžio įstatymai griežtai nenustato. Jis priklauso nuo vaiko būtinųjų poreikių (maistas, apranga, būstas, sveikata, ugdymas, laisvalaikis) ir abiejų tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje dažnai orientuojamasi, kad minimalus išlaikymas vienam vaikui turėtų būti ne mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai.
Išlaikymas gali būti mokamas periodinėmis išmokomis (dažniausiai kas mėnesį), vienkartine pinigine išmoka, turtu arba mišriu būdu. Vaikams skiriamo išlaikymo dydis gali būti keičiamas teismo tvarka atsižvelgiant į pasikeitusius vaikų poreikius ar tėvų finansinę padėtį.
Taip pat skaitykite: Kas atsitinka su globa skyrybų metu?
Taikūs susitarimai ir mediacija
Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu, sudarant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kas sudaro maždaug 95 proc. visų santuokos nutraukimo bylų, tokiais atvejais paprastai jau yra sutarta dėl vaikų gyvenamosios vietos. Tėvų gebėjimas susitarti dėl su vaikais susijusių klausimų rodo jų brandą ir atsakomybę. Taikūs susitarimai mažiau traumuoja vaikus, leidžia išsaugoti pagarbius tėvų santykius, sutaupo laiko ir pinigų, kurie būtų išleisti teisminiams ginčams.
Prieš kreipiantis į teismą dėl šeimos ginčų, dažnai yra privaloma mediacijos procedūra. Jei taikiai susitarti nepavyksta, ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ar bendravimo tvarkos sprendžia teismas. Teismo procesas gali būti ilgesnis ir brangesnis, tačiau kartais tai yra vienintelė išeitis, kai viena iš šalių elgiasi nesąžiningai ar neįmanoma rasti kompromiso.
Praktiniai dokumentai ir procedūros
Norint pradėti spręsti su vaikais susijusius klausimus po išsiskyrimo (net jei nebuvote susituokę), reikės šių pagrindinių dokumentų:
- vaiko (-ų) gimimo liudijimas (-ai);
- jūsų asmens tapatybės dokumentas;
- kito tėvo (motinos) asmens duomenys ir kontaktinė informacija;
- duomenys apie jūsų ir kito tėvo gaunamas pajamas ir turtą (pvz., darbo užmokesčio pažymos, banko išrašai);
- informacija apie vaiko poreikius ir išlaidas (pvz., išlaidos darželiui/mokyklai, būreliams, sveikatos priežiūrai);
- ankstesni susitarimai ar teismo sprendimai, susiję su vaiku (jei yra).
Tikslų dokumentų sąrašą aptarsime konsultacijos metu, įvertinę jūsų individualią situaciją. Draugų patarimai, pavyzdžiai internete negali prilygti individualiai skyrybų teisininko konsultacijai, padėsiančiai tiksliai suderinti skyrybų sąlygas.
Vaiko globa: laikinė ir nuolatinė globa, globėjo pareigos
Globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas. Vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Laikinoji globa paprastai skiriama tada, kai vaikui skubiai reikalinga skirti globėją, o dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo sprendžia teismas.
Vaiko laikinoji globa nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi. Asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa, vadinamas globėju.
Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais ar giminaičiais, jeigu jie to pageidauja; rūpintis vaiko laisvalaikiu; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui.
Kas gali tapti globėju ir procedūra
Vaiko globėju gali tapti asmuo, sulaukęs 21 metų amžiaus. Pageidaujantis vaiką globoti jo artimas giminaitis globėju gali tapti sulaukęs 18 metų. Asmenys, norintys tapti globėjais, turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių. Vaiko teisių apsaugos skyrius per 30 kalendorinių dienų išnagrinėja pateiktus dokumentus, ištiria buities ir gyvenimo sąlygas ir priima pirminės atrankos sprendimą.
Jei sprendimas teigiamas, per 6 mėn. (išskyrus artimuosius giminaičius) organizuojamas pasirengimas globoti ir parengiama išvada apie vaiko būsimo globėjo pasirengimą globoti. Po dokumentų pateikimo Vaiko teisių apsaugos skyrius surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą ir, jei būtina, organizuoja pasirengimą globoti.
Psichologiniai aspektai: vaikų jausmai ir tėvų atsakomybė
Vaikai dėl skyrybų traumą patiria visuomet - jie išgyvena atstūmimo, nereikalingumo, nesaugumo jausmus, jaučia gėdą, kaltę, menkavertiškumą, baimę, pyktį. Santykių specialisto teigimu, vienas svarbiausių dalykų vaikams, kai jie auga dvejuose namuose, yra užimtumas. Svarbu išmokyti vaikus valdyti stresą ir pykčio priepuolius.
Be to, abiem tėvams - ypač tėčiui - reikia blaiviai įsivertinti, kokius vaikų užimtumo ir ugdymo aspektus jie išmano, o kurių - ne. Taip pat tėvams būtina sutarti dėl vienodų taisyklių, kurios vaikams galioja ir mamos, ir tėčio namuose.
Praktinės rekomendacijos tėvams
- Stenkitės taikiai susitarti: tai mažiau traumuoja vaikus ir sutaupo resursus.
- Pasitelkite mediatorių, jei pokalbiai stringa.
- Dėmesys vaiko geriausiems interesams: planuokite laiką ir taisykles pagal vaiko amžių bei poreikius.
- Dokumentuokite susitarimus raštu ir, jei įmanoma, tvirtinkite teisme - teismo patvirtintas susitarimas įgyja vykdomojo dokumento galią.
- Stebėkite galimybę keisti išlaikymo dydį, jei pasikeičia tėvų finansinė padėtis ar vaiko poreikiai.
- Jei reikia, pasitarkite su šeimos teisės specialistu, kuris padės suderinti skyrybų sąlygas, ypač kai lieka kreditoriniai įsipareigojimai ar tarptautiniai aspektai.
Ar galite kreiptis į teismą be teisininko?
Taip, prašymą teismui galite teikti ir patys. Tačiau draugų patarimai ar pavyzdžiai internete negali prilygti individualiai skyrybų teisininko konsultacijai, padėsiančiai tiksliai suderinti sąlygas. Jei taikiai sutariate dėl visko, susitarimą galima įforminti notarine sutartimi arba patvirtinti teisme.
Dažnai užduodami praktiniai klausimai
- Ar alimentus galima reikalauti atgaline data? - Paprastai ne, nebent buvo priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo, kuris nebuvo vykdomas.
- Ar vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama vėliau? - Taip, tai gali būti keičiama, jei pasikeičia aplinkybės ir tai atitinka vaiko interesus.
- Ar galiu išvykti gyventi į kitą miestą ar šalį su vaiku? - Jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su Jumis, išvykti į kitą miestą paprastai galite, bet privalote užtikrinti kito tėvo teisę bendrauti. Išvykimui užsienin reikalingas kito tėvo sutikimas arba teismo leidimas.
Pastaba apie emocinį aspektą
Santykiai yra labai sudėtingas dalykas, o jei jie prieina pabaigą - situacija gali tapti dar sudėtingesnė. Kartais norėdami būti „tuo geresniu tėvu“ buvę sutuoktiniai ima varžytis dėl vaiko meilės. Dėmesio ir švelnumo vaiko išsiskyrimą patyrusiam vaikui niekada nebus per daug. Tačiau tai neturėtų virsti noru bet kokia kaina įsiteigti vaikui.
Apibendrinimas
Vaiko globa ir bendras auklėjimas po skyrybų remiasi vaiko geriausiais interesais. Tai gali būti tiek vieno iš tėvų globa, tiek bendras sprendimų priėmimas, priklausomai nuo šeimos aplinkybių, vaiko amžiaus, tėvų bendradarbiavimo galimybių ir materialinių sąlygų. Taikūs susitarimai ir mediacija dažnai yra geriausias sprendimas vaikams, o teismas įsikiša, kai susitarimo pasiekti nepavyksta.