Skandinavijos šalys ilgą laiką laikomos pavyzdžiu socialinės ir sveikatos priežiūros srityse, o jų požiūris į reabilitaciją - holistinis, integruotas ir orientuotas į ilgalaikį paciento socialinį sugrįžimą. Šioje apžvalginėje medžiagoje pateikiami esminiai principai, gerosios praktikos elementai ir rekomendacijos, kaip Skandinavijos patirtis gali padėti stiprinti reabilitacijos praktiką Lietuvoje - tiek sveikatos sektoriuje, tiek socialinės reabilitacijos srityje, įskaitant įkalinimo įstaigų kontekstą.
Skandinavijos požiūris į reabilitaciją ir socialinę reintegraciją
Norvegija, likusios Skandinavijos šalys bei Estija ypatingą dėmesį skiria socialinei reabilitacijai. Ją vykdo specialų išsilavinimą bei paruošimą turintys socialiniai darbuotojai, kurių pagrindinis tikslas yra bendravimas su nuteistaisiais per formalius ir neformalius pokalbius, grupinius užsiėmimus bei paskaitas. Socialinės reabilitacijos įtraukimas į pamatinius kriminalinės sistemos principus siekia nusikaltusių nebausti, bet paruošti gyventi visuomenėje.
Vienas iš svarbiausių faktorių lemiančių aukšto pakartotinio nusikalstamumo nebuvimą yra nuteistųjų socialinės reabilitacija. Sėkmingas socialinės reabilitacijos vykdymas neapsiriboja vien įkalinimo įstaigomis, bet stipriai paliečia plačią visuomenę.
Rezultatai ir šių priemonių poveikis
Šiandieninėje Lietuvoje pakartotinis nusikalstamumas siekia 68 %. Tai reiškia, kad daugiau negu pusė nuteistųjų paleistų į laisvę pakartotinai įvykdo nusikaltimą bei grįžta į įkalinimo įstaigą. Tai iš tiesų labai aukštas skaičius ypatingai lyginant su Skandinavijos šalimis. Norvegijoje pakartotinio nusikalstamumo lygis tesiekia 20 %.
Tokia akivaizdi Skandinavijos šalių pažanga rodo, kad investicijos į socialinę reabilitaciją, specializuotų darbuotojų parengimą ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą duoda apčiuopiamų rezultatų - mažėja pakartotinis nusikalstamumas, gerėja socialinė reintegracija ir mažėja nusikalstamumo kaštai visuomenei.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Problemos ir trukdžiai Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvos įkalinimo įstaigose socialinio darbuotojo funkcijas turi atlikti taip vadinamas “būrio viršininkas”. Būrio viršininkas priklauso socialinės reabilitacijos skyriui, deja, socialinės reabilitacijos tikslų vykdyti negali, nes yra įpareigotas atlikti daugelį papildomų funkcijų, kurios yra labai svarbios nuteistiesiems, bet būrio viršininkui tikrai nepriklauso. Pinigų pavedimai, šluotų išdavimas, budėjimas valgykloje, užrašymas pas daktarą bei bausmės taikymas yra tik keletas užduočių, kurias kasdien vykdo būrio viršininkas.
Reikėtų pridurti, kad vidutiniškai būrio viršininkas prižiūri apie 100 nuteistųjų bei jo darbo krūvis nėra diferencijuojamas pagal nuteistųjų specifiką (yra žymiai lengviau prižiūrėti 100 dirbančių nuteistųjų negu ir 100 nuteistųjų įkalintų iki gyvos galvos). Tokiomis sąlygomis beveik neįmanoma vykdyti socialinės reabilitacijos programų - motyvacijos kėlimo pokalbių, grupinių užsiėmimų, paprastų individualių pokalbių.
Socialinės pagalbos nesuteikimas nėra vienintelė Lietuvos socialinės reabilitacijos problema. Tarp institucinio bendradarbiavimo trūkumas bei duomenų nepasidalinimas, visuomenės nepasitenkinimas ir elementarios infrastruktūros nebuvimas trukdo žmonėms pradėti naują gyvenimo skyrių. Vienas iš tokių trikdžių - lengvatų viešajam transportui nesuteikimas. Išėję į laisvę nuteistieji turi nuvažiuoti iki namų arba laikinos apsistojimo vietos, sutvarkyti dokumentus bei prašymus. Tie, kurie neturi papildomų lėšų praktiškai neturi už ką įsigyti važiavimo bilieto.
Projektinis sprendimas: dinaminė priežiūra ir infrastruktūros kūrimas
Mūsų projekto tikslas yra dvejopas. Pirma, mes siekiame pradėti DINAMINĖS PRIEŽIŪROS diegimą įkalinimo įstaigose, paruošiant detalų planą kaip tai reikėtų įgyvendinti, vykdant mokymus pareigūnams ir įkalinimo įstaigų vadovybei. Antra, norėdami pradėti būtinos infrastruktūros kūrimą bei mažinti atotrūkį tarp įkalinimo įstaigų ir visuomenės, sieksime nuteistiesiems suteikti lengvatas.
Project progress:
Taip pat skaitykite: Mokama reabilitacija
- 2016/10/12 Atlikta esamos socialinės reabilitacijos vykdymo analizė
- 2016/11/18 Atlikta gerosios užsienio praktikos analizė
- 2017/01/01 Suteiktos lengvatos nuteistiesiems išėjusiems iš įkalinimo įstaigos
- 2017/03/05 Sukurtas dinaminės priežiūros diegimo paketas
- 2017/03/10 Pristatyti darbo rezultatai baigiamajame renginyje
Reabilitacijos sveikatos priežiūros modeliai ir gydymo infrastruktūra
Skandinavijos praktikoje reabilitacija yra integruota į bendrą sveikatos priežiūros sistemą: nuo stacionarinės pagalbos iki ambulatorinių paslaugų ir ilgalaikės priežiūros. Lietuvoje Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje pradedamas I medicininės reabilitacijos etapas nuo pirmų gydymo dienų; pacientą konsultuoja fizinės medicinos reabilitacijos gydytojas. Įvertinus funkcinę būklę, gydytojas skiria: kineziterapiją, masažą, elektroterapiją ar inhaliacijas.
Medicininės reabilitacijos paslaugos atliekamos Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje arba palatose. Medicininės reabilitacijos centras šiuo metu atveria galimybes naudotis nauja fizioterapijos įranga. Pacientui sudaroma individuali reabilitacijos programa, kurią vykdo kvalifikuotų specialistų komanda: FMR gydytojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, masažuotojas, psichologė, socialinis darbuotojas.
Baseine kvalifikuoti kineziterapeutai praveda kineziterapijos užsiėmimus - mankštą vandenyje su hanteliais, plaukimo lazdomis, lentomis, galima pasinaudoti povandeninių, viršvandeninių srovių masažu, kaskadomis, galima plaukioti. Didžiojo baseino ilgis 20 m, plotis 7 m, gylis nuo 1,32 m iki 1,50 m. Mažojo baseino ilgis 4 m, plotis 7 m, gylis nuo 0,8 m. Mažajame baseine įrengtos vandens kaskados. Užsiėmimo baseine trukmė -1 valanda.
Nauja fizioterapijos aparatūra yra saugesnė, ergonomiškesnė, daugumoje įdiegtos kompiuterinės programos, todėl pacientai aptarnaujami greičiau. Druskų kambaryje apsilankyti naudinga ne tik suaugusiems, bet ir vaikams - tai saugi gydymo ir profilaktikos priemonė nuo peršalimo, kvėpavimo takų ar odos susirgimų.
Studijų ir kompetencijų ugdymas reabilitacijos specialistams
Išplėstinė reabilitacijos specialisto praktika - tai siekis gilinti studentų žinias apie naujausias sveikatinimo ir reabilitacijos mokslo aktualijas, diagnostikos, prevencijos ir reabilitacijos strategijas. Ugdyti studentų gebėjimus savarankiškai vykdyti mokslinius tyrimus, analizuoti bei interpretuoti jų rezultatus, taikyti rezultatus praktinėje veikloje.
Taip pat skaitykite: Kaip nuvykti nuo Palangos AS iki "Palangos Gintaro"?
Studijų forma: paskaitos (srautinės ir mažose grupėse), praktikos darbai, seminarai, savarankiškas darbas, užduočių parengimas ir pristatymas, grupinės ir individualios konsultacijos, praktinė ir teorinė klinikinių atvejų analizė ir pristatymas, mokslinės literatūros analizė. Vertinama kaupiamuoju balu. Kaupiamojo vertinimo sudėtinėmis dalimis vertinami tam tikri siekiami studijų rezultatai.
Studijų programos plane yra privalomieji dalykai, privalomieji (specializacijos) dalykai, pasirenkamieji dalykai bei magistro baigiamasis darbas. Bus studijuojami 3 privalomieji dalykai (18 kreditų), 8-10 privalomieji specializacijos dalykai (66 kreditai), pasirenkamieji dalykai (9 kreditai). Klinikiniai įgūdžiai bus ugdomi ir tobulinami praktinių užsiėmimų metu. Magistro baigiamajam darbui skirta 27 kreditų.
Specializacijos
- Išplėstinė kineziterapija
- Išplėstinė ergoterapija
- Klinikinė logopedija
Tokios programos padeda parengti specialistus, gebančius integruoti naujausius mokslo pasiekimus į kasdienę klinikinę praktiką ir dirbti tarpdisciplininėse komandose.
Klinikinė praktika ir skyrių veikla Lietuvoje
PRADINĖ REABILITACIJA STACIONARE: Ūmiu ligos periodu nuo pirmųjų gydymo dienų mūsų skyriuje pradedamas I medicininės reabilitacijos etapas. Pacientą konsultuoja fizinės medicinos reabilitacijos gydytojas. Įvertinus funkcinę būklę, gydytojas skiria: kineziterapiją, masažą, elektroterapiją ar inhaliacijas.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Daina Barzdienė (Antakalnio g. Nr.) ir personalas - kineziterapeutai, slaugytojos ir masažo specialistai - sudaro komandą, kuri vykdo individualias reabilitacijos programas. Personalas: Violeta Žurauskienė, Aušra Michnevičienė, Virginija Kuncevičienė, Birutė Baziliauskienė, Ieva Kosiakova, Natalija Gorbačevskaja, Povilas Voiciukas, Virginija Tamuliūnienė, Viktorija Builuk.
Neuroreabilitacijos skyriaus vadovas kuruoja reabilituojamus ligonius su žymiais biosocialinių funkcijų sutrikimais po galvos ir nugaros smegenų traumų ar operacijų, galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimų ar onkologinių ligų, degeneracinių nervų sistemos ligų, daugybinių kaulų lūžių, dubens ir kojų kaulų lūžių. Koordinuoja reabilitacijos specialistų komandos darbą.
Žmogiškieji ištekliai: trūkumai ir poreikiai
Vienam ligoninėje dirbančiam kineziterapeutui tenka 120 pacientų. Lietuvoje kineziterapeutų yra penkis kartus mažiau nei Skandinavijos šalyse, o jų poreikis vis didėja. Tai rodo, kad būtina plėtoti specialistų rengimą, gerinti darbo sąlygas ir didinti profesijos patrauklumą.
"Niekam ne paslaptis, kad esu sporto traumatologas. Taigi prisipažinsiu: nuolat apgailestavau, kad sportininkus tekdavo nukreipti į privačiai kineziterapijos paslaugas teikiančias įmones. Iki šiol ligoninė orientuodavosi tik į savus ligonius, jų poreikius." Tai pabrėžia poreikį stiprinti viešąsias reabilitacijos paslaugas ir jungti sporto mediciną su bendrąja reabilitacija.
Gerosios praktikos elementai, kuriuos verta pritaikyti Lietuvoje
- Parengti ir įdiegti specializuoto socialinio darbuotojo pareigybę įkalinimo įstaigose, kuri būtų skirta tik socialinei reabilitacijai vykdyti.
- Įvesti dinaminės priežiūros modelius ir mokymus pareigūnams bei vadovybei - paruoštas diegimo paketas jau egzistuoja ir gali būti pritaikytas.
- Užtikrinti tarpinstitucinį duomenų mainą ir koordinavimą tarp sveikatos, socialinės apsaugos ir teisingumo institucijų.
- Suteikti bazines infrastruktūros priemones, tokias kaip lengvatos viešajam transportui, dokumentų tvarkymo pagalba išėjus į laisvę.
- Investuoti į specialistų rengimą - išplėstines studijų programas (kineziterapija, ergoterapija, logopedija) ir praktinius kursus pagal Skandinavijos standartus.
Trumpa rekomendacijų santrauka įgyvendinimui
- Prioritetas - kurti specializuotas socialinės reabilitacijos pareigybes įkalinimo įstaigose.
- Diegti dinaminės priežiūros praktikas ir vykdyti nuoseklius mokymus.
- Plėtoti tarpdisciplinines reabilitacijos komandas su aiškiai apibrėžtomis funkcijomis.
- Užtikrinti patrauklias studijų programas ir praktikas, kurios ugdo klinikinius ir mokslinius gebėjimus.
- Spręsti infrastruktūros trūkumus, suteikiant praktinę pagalbą asmenims išeinantiems iš įkalinimo įstaigų.
Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad investicijos į socialinę reabilitaciją, specialistų rengimą ir aiškiai suformuotas praktikas duoda ilgalaikes socialines ir ekonomines naudas. Lietuvai perimant gerąją patirtį svarbu pritaikyti sprendimus prie vietinių realijų, užtikrinant tarpsektorinį bendradarbiavimą ir nuoseklų įgyvendinimą.
tags: #skandinaviska #reabilitacijos #praktika