Pastaruoju metu daug diskutuojama apie interneto grėsmes, kurios kenkia mūsų visų gerovei. Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniais tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas).
Socialinių tinklų statistika ir naudojimo tendencijos Lietuvoje
Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus naudojosi internetu kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs buvo 45-54 metų amžiaus vartotojai (apie 85 proc.). Apie 75 proc. lietuvių naudoja internetą ryšiams palaikyti, informacijos apie prekes ir paslaugas ieškoti (62 proc.), naujienoms skaityti (72 proc.) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc.). Vienas tyrimas nustatė, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia nuo 10 iki 200 kartų per dieną, o vieno kontakto trukmė gali siekti nuo 10 iki 250 sekundžių.
Skandalų priežastys socialiniuose tinkluose
Kūriniai idealizuoto „aš“ įvaizdžio ir emocinės problemos
Atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokius, kokie realybėje nėra. Viskas tam, kad įrodyti, jog jų gyvenimas pilnas nuotykių ir teigiamų emocijų, nors dažnai tai neatspindi tiesos. Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai kaip kaltė, pavydas, pyktis ir nepasitenkinimas. Laikui bėgant kyla nusivylimas savimi dėl to, kad neatitinkame savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo įvaizdžio.
Paauglių pažeidžiamumas ir rizikingas elgesys
Paauglystėje intensyviai vyksta asmens tapatumo paieškos, todėl paaugliai neretai susiduria su emociniais prieštaravimais ir polinkiu į kraštutinumus. Paauglių elgesys internete tampa vis rizikingesnis - jie dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, lankosi smurtinio ir seksualinio turinio svetainėse, populiarėja elektroninės patyčios. Paaugliai, kurių santykiai su šeima ir bendraamžiais nėra stiprūs, dažniau ieško bendravimo galimybių internete, kas neigiamai veikia jų socialinį gyvenimą ir psichinę sveikatą.
Dezinformacija ir politinė manipuliacija
Socialiniuose tinkluose gausu informacijos, kuri gali būti suplanuota kaip manipuliacija. Politikos kampanijos ar pandemijos metu plintančios sąmokslo teorijos dažnai siekia skaldyti visuomenę. Propaganda ne visada meluoja, bet naudoja emocinės manipuliacijos priemones ir atrenka faktus, kurie palaiko tam tikrus naratyvus. Socialiniai tinklai tampa pagrindine platforma klaidinančiai informacijai skleisti, o įvairios interesų grupės šiuos kanalus naudoja viešajai nuomonei formuoti.
Taip pat skaitykite: Patarimai dėl socialinių tinklų strategijos
Technologinės priemonės ir manipuliacijos taktika
Yra sukurtos sudėtingos skaitmeninės infrastruktūros, kurios leidžia manipuliuoti socialinių tinklų turiniu. Pavyzdžiui, tam tikri politiniai veikėjai naudoja tinklus, kur įtraukti botai ir administruojamos grupės, skleidžiančios informaciją, kuri tampa itin matoma dėl algoritmų. Tokios sistemos ne tik palaiko informaciją, bet ir ją sustiprina, dėl ko naratyvai plačiai paplitę ir įtakoja auditoriją.
Socialinių tinklų poveikis psichinei ir emocinei sveikatai
Lyginimasis ir savivertės kritimas
Psichologas Paulius Rakštikas pabrėžia, kad lyginimasis su kitais yra natūralus žmogaus elgesys, tačiau socialiniai tinklai keičia šį procesą, nes oras prieš mus - visas pasaulis, o ne artimųjų ratas. Tai sukelia nepasitenkinimą, vidinį spaudimą ir gali priversti gyventi ne savo, o primestą gyvenimą. Perteklinis lyginimasis kenkia savivertei ir pasitikėjimui savimi, gali sukelti motyvacijos praradimą, depresines būsenas bei net finansinius sunkumus.
Priklausomybė socialiniams tinklams
Socialiniai tinklai yra kurti taip, kad skatintų vartotojus sugrįžti ir praleisti juose daug laiko, o algoritmo veiksmai ir patiktukų sistema veikia kaip dopaminas smegenyse. Priklausomybė nuo socialinių tinklų kol kas nėra oficiali psichikos sutrikimų diagnozė, tačiau daug tyrimų rodo neigiamą jų poveikį sveikatai. Suaugusieji ir paaugliai, ypač merginos, dažnai tampa jos aukomis, patirdami nerimą, depresiją, mokymosi ir socialinių santykių problemas. Ypač pažeidžiami yra paaugliai nuo 10 iki 14 metų, kurie dar negali kritiškai vertinti socialinės medijos turinio.
Lyčių stereotipai socialiniuose tinkluose
Lietuvoje socialiniuose tinkluose vyrauja lyčių stereotipai, kurie iškreipia merginų ir vaikinų vaidmenis bei elgesį. Merginos dažnai vaizduojamos seksualiai patraukliomis ir priklausančiomis namų aplinkai, o vaikinams priskiriami sportas, automobilių tematika bei drąsa. Tokie stereotipai gali prisidėti prie smurtinės kultūros ir žalingų santykių modelių, skatindami nelygybę bei kultūrinius konfliktus.
Kaip mažinti socialinių tinklų žalą?
Individualūs sprendimai
Ekspertai rekomenduoja naudoti socialinius tinklus sąmoningai ir riboti jų naudojimo laiką. Reikėtų stebėti, kiek laiko praleidžiama prie ekrano, ir susidaryti realius, bet ne griežtus ribojimus. Svarbu suprasti savo emocijas ir ypač atkreipti dėmesį į turinį, kuris kelia pavydą ar nepasitenkinimą. Verta atsisakyti sekamų paskyrų, kurios neigiamai veikia savivertę bei koreguoti turinio algoritmus.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Švietimas ir valstybės vaidmuo
Valstybės gali skatinti medijų raštingumo ugdymą mokyklose, remti nepriklausomą žurnalistiką ir skatinti socialinių tinklų platformų atsakomybę už dezinformacijos kontrolę. Taip pat svarbu kurti technologinius įrankius, leidžiančius stebėti ir mažinti kritinės informacijos manipuliacijas. Kartu būtinas koordinuotas tarpvalstybinių institucijų ir teisėsaugos darbas, siekiant riboti propagandą ir neautentiško turinio plitimą.
Ieva Vasionytė. Kaip socialiniai tinkai veikia psichologinę sveikatą?
Geri santykiai ir sąmoningumas
Geri santykiai su šeima ir draugais gali apsaugoti nuo socialiniuose tinkluose kylančių grėsmių. Šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiantis rizikingą elgesį internete. Sąmoningas požiūris į socialinių tinklų naudojimą padeda išvengti priklausomybės ir neigiamos įtakos emocinei gerovei.
Socialinių tinklų skandalų psichologinės ir socialinės pasekmės
Ilgalaikis socialinių tinklų naudojimas, ypač tais atvejais, kai jie pakeičia realybę ar kenkia savivertei, gali sukelti rimtas psichikos sveikatos problemas. Tarp jų - nerimas, depresija, savižudybės rizika. Nepatvirtinta informacija, priekabiavimas, seksualinis išnaudojimas ir patyčios internete ypač pavojingos vaikams ir paaugliams. Tokios problemos gali virsti visuotinėmis jaunimo psichikos sveikatos krizėmis, kurias būtina spręsti tiek instituciniu, tiek bendruomenių lygiu.
Apibendrinant, socialiniai tinklai - tai galinga priemonė, galinti tiek jungti žmones, tiek kelti didžiulių iššūkių socialinei ir psichinei sveikatai. Svarbu išmokti jas naudoti atsakingai, būti kritiškiems informacijos vartotojams ir turėti stiprią paramą realiame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Kaip logotipas veikia socialiniuose tinkluose?
tags: #skandalai #socialiniuose #tinkluose