Neįgaliųjų asmenų integracija į visuomenę yra vienas svarbiausių socialinės politikos uždavinių. Deja, statistika rodo, kad šioje srityje vis dar yra daug iššūkių. Apie tai, kokia situacija yra Lietuvoje ir Europoje, aptariama šiame straipsnyje.
Tarptautinis kontekstas ir Lietuvos požiūris
Daugiau kaip milijardas pasaulio gyventojų turi negalią ir beveik penktadalis jų, t. y., 110-190 mln., kasdien susiduria su didelėmis kliūtimis, - praneša Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), kartu su Pasaulio bankų grupe parengusi pirmąją Pasaulinę ataskaitą dėl negalios. Ataskaitoje pažymima, kad tik nedaugelis valstybių turi mechanizmus, leidžiančius patenkinti neįgaliųjų poreikius. Itin daug problemų išlieka neįgaliųjų stigmatizacijos ir diskriminacijos srityse.
Lietuva pasižymi itin neigiamu požiūriu į psichikos negalią turinčius asmenis ir jų integraciją į visuomenę, - atkreipia dėmesį VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“, viena iš LNF narių. 2010 m. Eurobarometro apklausa rodo, kad 52 proc. Lietuvos respondentų būtų sunku bendrauti su psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, kai bendras ES vidurkis tesiekia 22 proc.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto 2009-2010 m. Ataskaitoje dėl negalios akcentuojama, kad pagrindinis kiekvienos šalies tikslas neįgaliųjų integracijos srityje - tinkamas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas. 2010 m. gegužės mėn. Lietuva ratifikavo JT Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvų protokolą, įsipareigodama skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis.
Neįgaliųjų situacija Lietuvoje - bendri skaičiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2020 metais Lietuvoje gyveno 229 tūkst. žmonių su negalia, o tai sudarė apie 8 proc. visų šalies gyventojų. Didžioji jų dalis (67 proc.) buvo darbingo amžiaus. Negalia dažniausiai pripažįstama asmenims, sergantiems vidaus ligomis ir turintiems kitų sveikatos sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Statistika apie vaikų globos namus
Asmenys su regėjimo negalia sudaro 4 proc., klausos - 3 proc. visų asmenų su negalia. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.
Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo dinamika
Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Higienos instituto Psichikos sveikatos centras, atlikęs 2014-2023 m. duomenų analizę, nustatė, kad bendras psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje 2014-2023 m. „Šie duomenys padeda geriau suprasti ne tik pačią psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo dinamiką, bet ir visuomenės elgesį - kaip žmonės ieško pagalbos, kokių paslaugų jiems reikia, kokios grupės lieka pažeidžiamesnės.
Pasak Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovės Vitos Šulskytės-Janikūnės, „duomenys rodo ne tik augantį sutrikimų paplitimą, bet ir tai, kad gerėjant paslaugų prieinamumui vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos. Analizė rodo, kad vyresnio amžiaus asmenų grupė pasižymi aukščiausiais psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo rodikliais. Vertinant pagal visus sutrikimų pogrupius, moterims sutrikimų nustatoma vidutiniškai 1,5 karto dažniau nei vyrams.
2014-2023 m. daugiausia psichikos ir elgesio sutrikimų nustatyta 65 m. ir vyresnių asmenų grupėje - nustatytų sutrikimų per minimą laikotarpį šioje amžiaus grupėje padidėjo 1,6 karto. Kitoje amžiaus grupėje, apimančioje 45-64 m., taip pat fiksuotas augimas. Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai - jie sudaro 36 proc. visų atvejų. Antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 proc.), o trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 proc.). Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sudaro apie 9 proc.
Taip pat 2014-2023 m. 1,7 karto išaugo besikreipiančiųjų psichiatro pagalbos skaičius.
Taip pat skaitykite: Globos namų situacija Lietuvoje
Informacijos ir paslaugų prieinamumas
Lietuva 2010 metais ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją ir įsipareigojo užtikrinti, kad asmenys su negalia galėtų naudotis saviraiškos laisve ir laisve reikšti savo nuomonę, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas lygiai su kitais asmenimis, visomis pasirinktomis bendravimo priemonėmis. Vykdydama konvencijos įsipareigojimus, Vyriausybė patvirtino Neįgaliesiems tinkamos aplinkos visose gyvenimo srityse plėtros programą, kuri turės būti įgyvendinta iki 2030 metų.
Nors Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal elektroniniu būdu teikiamų viešųjų paslaugų skaičių, tačiau jų prieinamumas negalią turintiems žmonėms išlieka ribotas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaryta darbo grupė, išanalizavusi užsienio valstybių patirtį, iki šių metų pabaigos parengs ilgalaikes strategines gaires, kaip didinti informacijos prieinamumą negalią turintiems žmonėms pagal jų negalios pobūdį.
Labai svarbu identifikuoti trūkumus ir įdiegti interneto svetainių bei mobiliųjų programų ir jose pateikiamo turinio atitikimą lengvai suprantamos kalbos standartams. Informacija lengvai suprantama kalba labiausiai reikalinga daugiau nei 35 tūkst. intelekto negalią turinčių žmonių. Vis dėlto, Lietuvos negalios organizacijų forumo ir Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ duomenimis, informacijos prieinamumas gali būti aktualus daugiau nei 420 tūkst.
„Informacija žmonėms su negalia turi būti pateikta patogiai ir suprantamai, kad ja negalią turintys žmonės galėtų perskaityti ir suprasti. Deja, to pasigendame. Tiek skaitmeninė, tiek įprasto formato informacija daliai žmonių yra neprieinama, nes ji nepritaikyta skirtingą negalios tipą turinčių asmenų poreikiams. Tokiu būdu dalies žmonių komunikacijos poreikiai lieka nepatenkinti. Ribotas informacijos, ypač skaitmeninės, prieinamumas žmonėms su įvairiomis negaliomis yra ypatingai opi problema. Viešojoje erdvėje beveik nenaudojami lengvai suprantamos kalbos principai. Visa tai izoliuoja negalią turinčius žmones. Džiugu, kad šiuo klausimu matome Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lyderystę - naujai veikiančios darbo grupės išsikelti tikslai išties ambicingi.“
Įsidarbinimo iššūkiai ir užimtumo statistika
Dalyvavimas darbo rinkoje yra palyginus žemas, 29% čia buvo iki karantino, iki pandemijos tas procentas, lyginant netgi su europiniu, dabar vidutiniu procentu, kuris yra virš 40%, yra tikrai žemas. Ir žmonės su negalia iš tiesų nepasiekia tos darbo rinkos dėl daugelio priežasčių, dėl išsilavinimo, dėl švietimo sistemos neįtraukumo, dėl infrastruktūros, įvairių problemų, kad ir darbo vieta kartais nepasiekiama ir transporto.
Taip pat skaitykite: viskas apie nedarbingumą Lietuvoje
Socialinės įdarbinimo agentūros SOPA duomenimis, Lietuvoje yra apie 147 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, tačiau dirba tik trečdalis. „Trūksta tokių individualizuotų paslaugų žmonėms, palydint juos iki darbo rinkos, išsiaiškinant tuos trukdžius, tas kliūtis, kokios gali kilti darbo rinkoje, taip pat pagalbos darbdaviams, geriau suvokiant, pažįstant įvairias negalias ir sugalvojant, kaip darbo vietos gali būti pritaikytos“, - tikina agentūros direktorė J.
Jurgita Kuprytė -15 metų veikiančios VšĮ “SOPA” - socialinės įdarbinimo agentūros steigėja ir vadovė teigia, kad Lietuvoje labai nemažas skaičius tų, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, ir jie turi labai skirtingas individualias situacijas, ir nuo jų ir priklauso, kokie šansai įsidarbinti, nes labai priklauso ir nuo negalios, ir nuo asmens išsilavinimo, ir nuo patirties, ir panašiai.
Lietuvos negalios organizacijų forumas, kitos organizacijos teigia daugelį metų siekiantys pakeitimų Užimtumo įstatyme. „Mes jau tikrai kokį dešimtmetį, jeigu ne daugiau, užsiimam advokacija darbo rinkoje, susijusia su Užimtumo įstatymo keitimu ir stiprinimu, tai reiškia, kad Užimtumo įstatyme atsirastų labai aiškios priemonės ir programos įvairių negalių turintiems asmenims. Ir netgi bus svarstomas klausimas, ar apskritai palikti socialinėms įmonėms subsidijas darbo užmokesčiui.”
Apie motyvaciją, dėl kurios darbdaviai kreipiasi į būtent šią agentūrą, J.Kuprytė pasakoja: „Kartais tai yra noras užpildyti laisvas darbo vietas ir kaip alternatyva įprastam įprastam paieškos būdą. Lietuvoje nauja vyriausybė - kaip visada, keičiantis valdžioms atgija įvairios viltys ir stengiamasi priminti apie dalykus, kurie kartais laukia daugelį metų.“
Prekybos tinklo pavyzdys: Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė Vaida Kaikarienė sako, kad įmonė kasmet stengiasi integruoti žmones su negalia. „Turime ir biure nemažai darbuotojų, dirba ir komercijoje, dirba ir skambučių centre, turime ir logistikoje, vadybos padaliniuose. Žinoma, didžiausią skaičių negalią turinčių asmenų mes turime prekybos centruose, nes ten šiuo metu yra lengviau pritaikyti darbo vietas, darbo sąlygas, grafikus“, - teigia V.
Europos kontekstas - palyginimai ir iššūkiai
Visoje Europoje yra daugiau kaip 30 mln. aklųjų ir silpnaregių. Maždaug milijonas kurčiųjų gestų kalbos vartotojų ir 51 mln. klausos sutrikimų turinčių asmenų. ES yra maždaug septyni milijonai protinę negalią turinčių asmenų, visoje Europoje dirba tik apie 10 proc. autizmo spektro sutrikimų turinčių asmenų.
Europoje 50,6 proc. neįgaliųjų turi darbą (48,3 proc. moterų ir 53,3 proc. vyrų), palyginti su 74,8 proc. negalios neturinčių asmenų. Neproporcingai daug neįgaliųjų yra benamiai ir kyla didesnė rizika, kad neįgalieji taps.
Norai visada būna gražūs ir geri, tačiau neseniai ES mastu atlikta neįgaliųjų apklausa rodo, kad 96 proc. jų mano, jog galimybės patekti į atvirą darbo rinką yra nepakankamos arba jas reikia gerinti, tik 10 proc. Socialinės įdarbinimo agentūros SOPA duomenimis, Lietuvoje yra apie 147 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, tačiau dirba tik trečdalis.
Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas praėjusią savaitę pritarė neįgaliųjų dalyvavimo darbo rinkoje ataskaitai. Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Vilija Blinkevičiūtė, sako, kad europarlamentarai akcentuoja darbo vietų pritaikymą ir galimybę tą darbo vietą pasiekti, kalbėta ir apie sankcijas darbdaviams. Neįgalieji sako, kad iš jų sistemingai atimama „teisė dirbti“, o visoje Europos Sąjungoje darbdaviai dažnai mieliau moka baudą nei įdarbina žmones su negalia.
Rekomendacijos ir būtini žingsniai
Rekomenduojama, kad siekdamos šio tikslo valdžios institucijos ir jų plėtros partneriai sudarytų sąlygas neįgaliesiems naudotis visomis pagrindinėmis paslaugomis, investuotų į specifines jiems reikalingas programas ir paslaugas, priimtų nacionalinę negalios strategiją bei veiksmų planą.
Siekdamos efektyviai įgyvendinti Konvencijos nuostatas būtinas bendras visų suinteresuotų šalių - neįgaliųjų, atsakingų valdžios institucijų, savivaldos, vietos bendruomenių ir plačiosios visuomenės - darbas. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat ragina stiprinti žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje.
Š. m. birželio 10 d. LNF ne kartą yra pažymėjęs, kad siekiant kuo geriau patenkinti vis didėjančios visuomenės dalies - asmenų su negalia poreikius, užtikrinti visiems lygias teises ir galimybes, būtinas neįgaliųjų organizacijų ir valdžios institucijų dialogas. Taip pat reikalingi aukščiausio lygio sprendimai ir konkrečios strategijos bei programos, skirtos gerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę ir mažinti diskriminaciją.
Egzorcistas Sigitas: velnias apsėsti gali ir patį kunigą I PASIKALBĖKIM
Trumpa lentelė: pagrindiniai rodikliai (santrauka)
| Rodiklis | Reikšmė (Lietuva) |
|---|---|
| Žmonių su negalia (2020) | 229 tūkst. (~8% gyventojų) |
| Darbingo amžiaus dalis | 67% visų neįgaliųjų |
| Darbingo amžiaus žmonių su negalia, dirbančių | ~33% (SOPA: apie 147 tūkst. darbingo amžiaus, dirba trečdalis) |
| Dažniausi psichikos sutrikimų tipai (2014-2023) | Neuroziniai/stresiniai/nerimo (36%), organiniai (30%), nuotaikos (27%) |
| Augimas besikreipiančių psichiatro pagalbos | 1,7 karto (2014-2023) |
Šioje temoje svarbu vystyti ne tik statistikos rinkimą ir analizę, bet ir praktinius sprendimus: stiprinti paslaugų prieinamumą, kurti individualizuotas užimtumo programas, diegti lengvai suprantamos kalbos reikalavimus viešinant informaciją bei skatinti darbdavių iniciatyvas ir teisines priemones diskriminacijos mažinimui.