Visos Europos šalys vykdo sveikatos reformas. Lietuva nėra išimtis, ir šalies sveikatos politika formuojama pagal pasaulinius sveikatos politinius dokumentus, didžiausią dėmesį skiriant pirminės sveikatos priežiūros plėtrai ir decentralizacijai, pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimui, profilaktinių priemonių stiprinimui. Aptarsime sifilio diagnostikos ir ambulatorinio gydymo metodikas, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros sistemos pokyčius.
Sifilio odos bėrimas
Lietuvos Sveikatos Sistemos Reforma
LR sveikatos apsaugos reforma suplanuota remiantis PSO Liublianos chartija dėl sveikatos apsaugos reformos. Vadovaujantis pasauliniais sveikatos politikos dokumentais, kurių vienas pagrindinių yra "Sveikata visiems 2000", 1990 m. Lietuvoje buvo suformuotas vienas iš svarbiausių šalies sveikatos politikos dokumentų - Nacionalinė sveikatos koncepcija. Šio dokumento esmė yra aktyvi sveikatos politika ir strategija. Pirminės grandies sveikatos apsaugos plėtojimas - tai prioritetinė sveikatos apsaugos kryptis. Reformuojant sveikatos apsaugos tarnybų struktūrą, bei jų funkcionavimą prioritetinis finansavimas teikiamas pirminės grandies medicininės bazės stiprinimui, personalo kvalifikacijai gerinti bei jų suinteresuotumui efektyviai dirbti didinti, tam tikslui panaudojant ekonominius svertus.
1998 liepos mėn. patvirtintos Lietuvos sveikatos programos strategijos uždaviniai, kurių esmė - saugoti ir stiprinti žmogaus sveikatą nuo gimimo iki mirties, susiję su sveikatos sistemos reformos pereinamojo laikotarpio problemomis. Įgyvendinant Nacionalinę sveikatos koncepciją ir PSO doktriną "Sveikata visiems XXI amžiuje" ir siekiant sveikatos politiką perorientuoti į sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą visose sveikatos priežiūros grandyse, taip pat užtikrinti gyventojų dalyvavimą formuojant sveikatos politiką, buvo numatyti artimieji ir tolimieji sveikatos apsaugos reformos uždaviniai.
Prioritetai ir Uždaviniai
- Vykdant tolimesnį sveikatos priežiūros įstaigų valdymo decentralizavimą, išteklių racionalizavimą ir išlaidų optimizavimą, siekiant efektyviau naudoti lėšas bei gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, ambulatorinės pagalbos plėtra per bendrosios praktikos gydytojo instituciją, apylinkės terapeutų ir pediatrų bei specialistų perkvalifikavimas į bendrosios praktikos gydytojus, jų kabinetų steigimas bei grupinės praktikos diegimas, ypatingą dėmesį skiriant pirminės sveikatos priežiūrai kaimo vietovėse.
- Tolimieji Lietuvos sveikatos programos uždaviniai, įgyvendintini iki 2010 m.
- Lietuvos sveikatos programoje numatyta sveikatos reformos žingsnių monitoringas.
2001 m. patvirtinta LR Vyriausybės 2001-2004 metų programa ir jos įgyvendinimo priemonės, atsakingi vykdytojai ir įvykdymo terminai. Sveikatos apsaugos srityje numatyti pagrindiniai tikslai: vykdyti ligų prevenciją, sveikatos ugdymą, mažinti šalies gyventojų sveikatos lygio netolygumus; sustiprinti bendrosios praktikos gydytojo instituciją; užtikrinti, kad visiems pacientams būtų prieinama būtinoji medicinos pagalba; gerinti pirminę sveikatos priežiūrą, tobulinti sveikatos apsaugos finansavimą.
Taip pat skaitykite: Gydymas ir reabilitacija
2003 m. - pirminės sveikatos priežiūros plėtra. Siekta teikti daugiau ir įvairesnių paslaugų, gerinti jų kokybę, labiau rūpintis kaimo žmonių medicininiu aptarnavimu. 2004 m. programa, kurios įgyvendinimas pagerins pirminės sveikatos priežiūros kokybę, prieinamumą ir tinkamumą Lietuvos Respublikos gyventojams. 2004 m. tryliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 - 2008 m. programoje taip pat didelis dėmesys skiriamas pirminei sveikatos priežiūrai, programos nuostatos atitinka pasaulinius ir Lietuvos sveikatos politikos dokumentų nuostatas. Siekiama įvedant apmokėjimą ir už realiai suteiktas paslaugas. Daug dėmesio skirta pirminės sveikatos priežiūros infrastruktūros plėtrai kaimo vietovėse, finansiškai skatinti bendrosios praktikos gydytojus ten dirbti.
Lietuvos sveikatos programoje deklaruojama, kad ne mažiau, kaip 80 proc. sveikatos problemų turėtų būti sprendžiama pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Šis uždavinys keliamas bendrosios praktikos gydytojui, kaip "sveikatos priežiūros vartininko" funkcijos vykdytojui. Bendrosios praktikos gydytojas - tai tarsi paciento filtras, atrenkantis pacientus, kurių problemų negali išspręsti pagal savo kompetenciją, gydytojų specialistų konsultacijai.
Sifilio diagnozės paaiškinimas | Netreponeminis ir treponeminis
Ambulatorinių Paslaugų Kontrolė
Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo kontrolė atliekama vadovaujantis LR SAM 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 303. Tačiau jis moraliai pasenęs ir keistinas. Šiuose teisės aktuose pasigendama ambulatorinės konsultacijos aprašymo. Neįvardinta, kas priskiriama ambulatorinei antrinio ir tretinio lygio konsultacijai, kokius veiksmus/tyrimus turi atlikti šią paslaugą teikiantis specialistas. Iki dabar nėra patvirtintos siuntimų gydyti, konsultuoti tvarkos. Ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės duomenys teritorinei ligonių kasai pravers sudarant sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, nes padės įvertinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo poreikį, prieinamumą ir tinkamumą.
Pirminė Sveikatos Priežiūra
Lietuvos mokslininkai yra pakankamai išsamiai išanalizavę pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą. J. Kulik ir D. Šiaučiukaitė (2005) analizavo pirminę ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą ir jos perspektyvas. J. Kairys (2002) atliko Vilniaus miesto ambulatorinės sveikatos priežiūros modelio vertinimo tyrimą. G. Černiauskas, A. Dobravolskas, L. Murauskienė (2001) analizavo buvusią itin centralizuotą sveikatos priežiūros sistemą. I. Šienė, Ž. `uolienė, V. Kilius, E. Žilius (2004) nagrinėjo pacientų pasitikėjimą sveikatos priežiūra Lietuvoje.
Užsienio mokslininkai tokie kaip J. MacDonald, G.P. Davies, G. Hill (2001) analizavo pirminės sveikatos priežiūros sustiprinimo/įgyvendinimo problemas. R.B. Saltman, J. Figueras (1998) analizavo Europos sveikatos priežiūros reformos įgyvendinimo problemas. J. Marriott, A.L. Mable (2000) analizavo pirminės sveikatos priežiūros modelių efektyvumą. M. Sowney, O. Barr (2004) analizavo sveikatos priežiūros prieinamumą žmonėms, turintiems mokymosi negalią, kurie turi teises gauti pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas. Hans J. Schwanitz, Ulrike Riehl, Tanja Schlesinger, Meike Bock, Christoph Skudlik, (2003) atliko tyrimus apie efektyvų sveikatos mokymą tiek pirminėje, tiek antrinėje ir tretinėje ligų prevencijoje.
Taip pat skaitykite: Gydymas ir diagnostika
Statistika ir Tendencijos
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis iš viso Lietuvoje 2003 metais užregistruoti 14,7 mln. apsilankymų asmens sveikatos priežiūros įstaigose pas pirminio lygio gydytojus arba 4,3 apsilankymai vienam gyventojui ir 7,4 mln. apsilankymų pas antrinio, tretinio lygio gydytojus, arba 2,2 apsilankymai vienam Lietuvos statistiniam gyventojui. Tai liudija, kad Lietuvoje dar nepasiektas PSO rekomenduojamas 80 proc. problemų sprendimas pirminiame lygyje. Tik apie 60 proc. pacientų kontaktų su sveikatos priežiūros įstaigomis sudaro apsilankymai pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
Vilniaus apskrityje 2005 m. sutartis su TLK buvo sudariusios 62 pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Vilniaus apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plane buvo numatyta, kad 2005 metais tokių įstaigų bus 61. 2005m. Vilniaus apskrityje poliklinikiniame - ambulatoriniame priėmime buvo užregistruoti 6159,6 tūkst. apsilankymai, vienam gyventojui teko 7,3 apsilankymai. Vilniaus mieste ambulatoriniame priėmime buvo užregistruota 4537,1 tūkst. apsilankymai.
Siekiant, kad iki 70 proc. apskrities gyventojų aptarnautų bendrosios praktikos (šeimos) gydytojai (2002 m. jie aptarnavo 29,2 procento). Bendrosios praktikos gydytojų skaičius nuo 314 - 2002 m. išaugs iki 536- 599 - 2005 m.
Pasaulinės Tendencijos
Dabartinėse pasaulio sveikatos apsaugos sistemose vyrauja tendencija gerinti teikiamų paslaugų kokybę, nedidinant išlaidų. Sveikatos sistemos reformos Vidurio ir Rytų Europos šalyse vyksta nuo 1990 metų ir pagrindinis reformos aspektas yra finansavimo sistemos pertvarka. Įvairiose šalyse sveikatos priežiūros modeliai yra skirtingi, sveikatą apibūdinantys rodikliai taip pat skiriasi, bet visose šalyse atkreipiamas dėmesys, kad reikia stiprinti pirminės sveikatos priežiūros grandį.
Kaip teigia J. Marriott ir A.L. Mable (2000), pirminės asmens sveikatos priežiūros organizavimo principai pasaulyje įgyvendinami įvairiais būdais - tai priklauso nuo šalies resursų, tradicijų, visuomenės sveikatos ir demografinės situacijos. Daugelyje šalių šeimos medicinos (bendrosios praktikos) institucija yra centrinė pirminės sveikatos priežiūros sistemos ašis. Daugumoje šalių yra skirtingos sveikatos sistemos. Vienas iš būdų įvykdyti finansinę ir organizacinę sveikatos priežiūros reformą yra decentralizacija. Kai kuriose šalyse į decentralizaciją žiūrima kaip į pirminės sveikatos priežiūros ramstį. Šios stacionarų sektorius ženkliai įtakoja sprendimus. Todėl šiame procese labai svarbu stiprinti vietines bendruomenes ir skatinti jų dalyvavimą.
Taip pat skaitykite: Ambulatorinė diagnostika
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo ir valdymo reforma grindžiama nuostata, jog reikia atskirti paslaugų teikėją nuo pirkėjo. Dauguma Vidurio ir Rytų Europos valstybių įdiegė privalomojo sveikatos draudimo sistemas: Vengrija ir Estija nuo 1992 m., Čekijos Respublika - nuo 1993 m., Lietuva - 1997, Lenkija - 1999 m.
Apmokėjimo struktūra turi būti tokia, kad skatintų gydytojus dirbti efektyviai. Šiuo metu Europos regione naudojamos trys skirtingos išmokų PSP įstaigos gydytojams sistemos: apmokėjimas už atliktas paslaugas (angl. Fee-for-service), apmokėjimas pagal prisirašiusius gyventojus (angl. Taikant sistemą "Apmokėjimas už suteiktas paslaugas" (angl. Fee-for-service) gydytojui mokama už kiekvieną procedūrą.
Šiuo atveju už suteiktas paslaugas gydytojų darbo apmokėjimo sistema skatina skirti daugiau dėmesio gydymui, brangioms diagnostinėms technologijoms nei profilaktikai, nes tai yra pelningiau. Ši sistema neskatina profilaktinio darbo ar medicinos pagalbos nenutrūkstamumo, jei profilaktika nėra struktūrizuota kaip konkreti paslauga. Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau apmokamų apsilankymų, įvairūs tyrimai ir procedūros (Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžio "Lietuvos sveikatos reforma: dabartis ir ateitis" rezoliucija 2000 m. sausio 22d. Vilnius). Ši sistema taikoma JAV, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.
"Capitation" - tai pinigų kiekis, skirtas nustatytų sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų vienam pas BPG užsiregistravusiam pacientui per nustatytą laikotarpį, apmokėjimui. Paprastai taikomas užsiregistravusiems pacientams (prisirašiusiems) priklausomai nuo jų amžiaus grupės, numatant didesnį apmokėjimą mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus gyventojams. Gydytojai gaudami vien "Capitation" apmokėjimą...
Sveikatos priežiūros sistema
Finansavimo Sistemos Tipai
Pagal kontaktų su sveikatos priežiūros įstaigomis charakterį, I.M. `eiman išskiria du pagrindinius finansavimo sistemos tipus. Tai integracinis ir kontraktinis modeliai. Integracinio tipo sistemoje paslaugų pirkėjo, organizatoriaus ir teikėjo funkcijos susilieja. Šioje sistemoje pagrindinis vaidmuo paprastai tenka valstybei. Valdymo sistema - ypatingai centralizuota. Kontraktinė sistema remiasi nepriklausomumu tarp mokėtojo ir paslaugų teikėjo. Šios pusės ir gydymo įstaigos. Šis santykis pagrindas yra funkcijos tarp mokėtojo ir paslaugų teikėjo pasidalijimas. Čia galioja principas "pinigai paskui ligonį". Šiuo atveju šalis - organizacija, kuri tiesiogiai nedalyvauja gydymo įstaigos valdyme.
Ambulatorinių Įstaigų Privatizacija
Skirtingose šalyse skiriasi ambulatorinių įstaigų privatizacija. Čekijos Respublikoje ir Slovakijos Respublikoje iki 1995 metų buvo privatizuota apie 90 proc. ambulatorinių įstaigų.
Apmokėjimo Modeliai
Pirminės sveikatos priežiūros efektyvumas ir jos reformos sėkmė labai priklauso nuo pasirinkto apmokėjimo už paslaugas modelio.
Apmokėjimo Už Paslaugas Sistema
Taikant sistemą "Apmokėjimas už suteiktas paslaugas" (angl. Fee-for-service) gydytojui mokama už kiekvieną procedūrą. Šiuo atveju už suteiktas paslaugas gydytojų darbo apmokėjimo sistema skatina skirti daugiau dėmesio gydymui, brangioms diagnostinėms technologijoms nei profilaktikai, nes tai yra pelningiau. Ši sistema neskatina profilaktinio darbo ar medicinos pagalbos nenutrūkstamumo, jei profilaktika nėra struktūrizuota kaip konkreti paslauga. Kuo daugiau žmonių, tuo daugiau apmokamų apsilankymų, įvairūs tyrimai ir procedūros (Nacionalinės sveikatos tarybos posėdžio "Lietuvos sveikatos reforma: dabartis ir ateitis" rezoliucija 2000 m. sausio 22d. Vilnius). Ši sistema taikoma JAV, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.
Capitation Sistema
"Capitation" - tai pinigų kiekis, skirtas nustatytų sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų vienam pas BPG užsiregistravusiam pacientui per nustatytą laikotarpį, apmokėjimui. Paprastai taikomas užsiregistravusiems pacientams (prisirašiusiems) priklausomai nuo jų amžiaus grupės, numatant didesnį apmokėjimą mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus gyventojams. Gydytojai gaudami vien "Capitation" apmokėjimą...
tags: #sifilio #diagnostika #ir #ambulatorinio #gydymo #metodika