Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai. Nors visuomenės sąmoningumas šiuo klausimu didėja, statistikos duomenys rodo, kad psichikos ligų paplitimas šalyje išlieka reikšminga problema.
Bendrosios tendencijos ir skaičiai
Psichikos ir elgesio sutrikimus patiriančių asmenų skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims) buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas. Tačiau tikėtina, kad tikrasis šių sutrikimų mastas yra didesnis, praneša Higienos institutas.
Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais nuo 2016 m. iki 2022 m. padidėjo 28 proc. Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais kasmet didėjo nuo 93,9 asmenų, kuriems nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas iš 1000 Lietuvos gyventojų, 2016 m. Didžiausia dalis turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų asmenų nustatyta 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje.
Amžiaus ir demografiniai skirtumai
Analizė rodo, kad vyresnio amžiaus asmenų grupė pasižymi aukščiausiais psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo rodikliais. 2014-2023 m. daugiausia psichikos ir elgesio sutrikimų nustatyta 65 m. ir vyresnių asmenų grupėje - nustatytų sutrikimų per minimą laikotarpį šioje amžiaus grupėje padidėjo 1,6 karto. Bendras Lietuvos standartizuoto ligotumo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų rodiklis - 83,0 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkantys 1 tūkst.
Jų ligotumo rodiklis augo nuo 172,6 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų (2016 m.) iki 265,7 asmenų. Tai yra didžiausias rodiklio augimas tarp skirtingų amžiaus grupių 2016-2022 m.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros poreikiai Lietuvos ilgalaikės globos įstaigose
Moterų ir vyrų skirtumai
Vertinant pagal visus sutrikimų pogrupius, moterims sutrikimų nustatoma vidutiniškai 1,5 karto dažniau nei vyrams. Statistiniai duomenys rodo, kad moterų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimų srityje yra didesnis nei vyrų: 2022 m. moterų, kurioms nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, buvo 145,9 iš 1 tūkst., vyrų - 91 iš 1 tūkst.
„Psichikos sveikata - vis daugiau dėmesio sulaukianti tema. Pasak Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovės Vitos Šulskytės-Janikūnės, duomenys rodo ne tik augantį sutrikimų paplitimą, bet ir tai, kad gerėjant paslaugų prieinamumui vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos.“
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius teigia, kad skaičiai atspindi tik pačią ledkalnio viršūnę - į statistiką neįeina daugelis privačių psichologų, psichiatrų. Tai reiškia, kad kas trečias ar kas ketvirtas žmogus susiduria su ta situacija, kai jau reikėtų specialistų pagalbos.
Populiariausi sutrikimų tipai
Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai - jie sudaro 36 proc. visų atvejų. Antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 proc.), o trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 proc.). Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sudaro apie 9 proc.
Kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. Pernai tokią diagnozę išgirdo 65 879 žmonės. „Eurostat“, remdamasi išplėstiniais interviu su Europos Sąjungos gyventojais, pernai pateikė skaičiavimus rodančius, kad chroniška depresija serga 7,2 proc. ES gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuva yra vos žemiau Bendrijos vidurkio ‒ 7 proc.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Apsilankymai pas psichiatrus ir paslaugų prieinamumas
Apsilankymų pas psichiatrus skaičius nuosekliai didėjo iki 2019 m., registruoti 36 apsilankymai, tenkantys 100 gyventojų, tačiau 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos pradėti taikyti ribojimai turėjo neigiamą įtaką šiai tendencijai - net ir ėmus teikti nuotolines paslaugas, apsilankymų skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, buvo mažesnis. 2020 m. teko 33 apsilankymai 100 gyventojų. 2021 m. bendras apsilankymų skaičius vėl ėmė didėti, tačiau suteiktų nenuotolinių paslaugų skaičius išliko toks, koks buvo 2004-2007 m.: 21 apsilankymas, tenkantis 100 gyventojų.
2022 m. dėl pandemijos sumažėjo profilaktinių apsilankymų pas psichiatrus (vaikų - iki 17 proc., suaugusiųjų - iki 15 proc.). Taip pat 2014-2023 m. 1,7 karto išaugo besikreipiančiųjų psichiatro pagalbos skaičius.
Regioniniai skirtumai
2016-2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais pagal gyvenamąją vietovę beveik nesiskyrė. 2022 m. mieste registruota 118 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. Skirtumų labiau pastebima analizuojant standartizuotą ligotumą pagal savivaldybes. Didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai 2021 m. buvo Akmenės r. (136,8 asmenys iš 1 tūkst.) ir Plungės r. (130,8 asmenų iš 1 tūkst.). Mažiausi - Utenos r. (55 asmenys iš 1 tūkst.), Visagino (57,7) ir Lazdijų r. (59,5).
Mirtingumas ir savižudybės
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų didėjo nuo 2,7 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų (2022 m., išankstiniai duomenys). Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių jau daug metų yra didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau pažanga šioje srityje matoma: 2001 m. nusižudė 44 iš 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2022 m. (išankstiniais duomenimis) 19 iš 100 tūkst.
Nerimą kelią kasmet augantis mirtingumas nuo psichikos sutrikimų. Tai ne tik demencija. Jis kamuoja vis jaunesnius. „Tai yra būtent dėl mūsų skaitmeninio amžiaus, nepaprastai didelio informacijos kiekio“, - teigė M. Marcinkevičius.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Stigma ir visuomenės nuostatos
Stigma - neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. 2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje. Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje.
Higienos instituto atlikto tyrimo duomenimis, stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones pasižymėjo 1 iš 10 respondentų. Vilniaus Geštalto instituto vadovė Brigita Kaleckaitė pastebi, kad situacija Lietuvoje kinta - prieš 10-15 metų žmonės iš viso nedrįso prabilti apie psichinę būklę. Dabar apie tai kalbama gerokai drąsiau, gerokai daugiau yra ir pagalbos.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Psichikos sutrikimų atsiradimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, kurie paprastai suskirstomi į biologinius, psichologinius ir aplinkos veiksnius. Genetika: psichikos sveikatos sutrikimai gali būti paveldimi. Socialinė izoliacija arba atskirtis: žmonės, kurie patiria socialinę izoliaciją, diskriminaciją arba marginalizaciją, gali būti labiau linkę į psichikos sutrikimus.
Finansinės ar socialinės problemos: skurdas, didelė socialinė nelygybė arba ekstremalios gyvenimo sąlygos taip pat gali didinti psichikos sutrikimų riziką. Narkotinių medžiagų vartojimas: alkoholio, narkotikų ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti psichikos sveikatos problemas arba pabloginti esamas būkles.
Psichikos sveikatos sunkumai gali pasireikšti prislėgta nuotaika, menkesniu gebėjimu susikaupti, miego ar valgymo režimo pokyčiais, dažna nuotaikų kaita, nerimu, energijos stoka, košmarais ir kitais nemaloniais potyriais.
Jaunimo problemos ir priklausomybės
Medikus labiausiai neramina tai, kad vis daugiau jaunų žmonių iki 35 metų vartoja sintetinius narkotikus. „Tokie atvejai, kada žmogus penktadienį dar dirbo ir bendravo su šeima ir taip toliau, sekmadienį mums jį atveža visiškoje psichozėje ir niekas nesupranta, kas atsitiko“, - sakė M. Marcinkevičius.
Depresija ir alkoholizmas yra labai susiję. „Depresija gali būti be alkoholizmo, bet alkoholizmo be depresijos man neteko matyti. Savižudybės be depresijos beveik nebūna. Depresija ‒ pagrindinė savižudybių priežastis, o depresija ir alkoholizmas - labai pavojinga kombinacija.“
DEPRESIJA – PAKALBĖKIME
Mitai ir kliūtys kreiptis pagalbos
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius pastebi, kad nors žmonių požiūris į psichiatriją ir gydymą po truputį kinta, mitų vis dar neatsikratėme. „Mitų visuomenėje daug, ir to yra dvi istorinės priežastys. Pirma - iš tiesų psichiatrija ilgą laiką buvo gana atsilikusi medicinos sritis. Daugelis ligų gydytos jau šimtmečiais, gana efektyvi ir chirurgija, ir terapinis gydymas. Pirmieji psichiką veikiantys psichotropiniai vaistai atsirado tik apie 1953-1956 metus - praeito amžiaus viduryje.“
Pašnekovas paaiškina, kad dėl gana vėlai atsiradusio medikamentinio gydymo psichiatrijos ligos visame pasaulyje vis dar stigmatizuojamos, o filmuose matomi kraupoki psichiatrinių ligonių vaizdai žmonių sąmonėje taip pat nekelia teigiamų emocijų. Be to, posovietinėse šalyse psichiatrija buvo gana ribota. „Per 30 nepriklausomybės metų mes senų senovėje palikome tą sistemą ir dėl tų pačių darbų daugumai profesijų jokių apribojimų nėra, negalima vairuoti tik su psichozėm, o su nerimu, valgymo sutrikimais, depresija - kuo puikiausiai.“
Dažnas mitas - kad žmogus, kreipęsis pagalbos, bus „pažymėtas“ ir patirs rimtų apribojimų, tačiau daugeliu atvejų tokie ribojimai nebėra tokie, kokie buvo praeityje.
Gydymas, reabilitacija ir pagalba
Pagalba žmonėms, sergantiems psichikos ligomis, yra kompleksinė ir turėtų apimti įvairias paslaugas, skirtas tiek fizinės bei emocinės būklės gerinimui, tiek socialinei integracijai ir gyvenimo kokybės užtikrinimui. Ergoterapija ir reabilitacinės programos padeda asmenims atgauti arba išvystyti būtinus įgūdžius savarankiškam gyvenimui, įskaitant prisitaikymą prie darbo rinkos.
Ergoterapeutas gali padėti asmenims mokytis ar atkurti pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, asmeninę higieną, maisto ruošimą, buities tvarkymą ir finansų valdymą. Darbo įgūdžių ir užimtumo konsultavimas: siekiant padėti asmenims integruotis ar reintegruotis į darbo rinką, ergoterapeutas gali dirbti su klientais, padedant jiems išsiaiškinti jų profesinius interesus, stiprybes ir galimas kliūtis.
Streso valdymo ir atsipalaidavimo įgūdžiai, laiko planavimas ir organizavimas, hobių ir laisvalaikio veiklos skatinimas bei aplinkos pritaikymas - tai tik dalis veiklų, kurias gali taikyti ergoterapeutas, padedantis gerinti funkcionalumą, savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.
„Jeigu manote, kad sergate depresija, pirmiausia verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris vėliau gali nukreipti pas psichiatrą. Svarbu nedelsti ir laiku kreiptis pagalbos į specialistus.“
„Teoriškai psichoterapija yra kompensuojama paslauga. Tačiau numatytas paslaugos įkainis toks, kad praktiškai už jį niekas nesiima dirbti. Todėl tikra psichoterapija, be atskirų išimčių, dabar prieinama tik privačiose įstaigose. Dar vienas iššūkis - gydymui atspari depresija.“
Prevencijos ir sprendimų kryptys
Didėjantis ligotumas rodo poreikį stiprinti prevencijos ir gydymo priemones. Prevencijos programos: investuoti į ankstyvosios prevencijos programas, skirtas vaikams ir paaugliams, siekiant ugdyti emocinę kompetenciją ir atsparumą stresui. Sveikatos apsaugos ministerija pripažįsta, kad situacija sudėtinga.
Sąmoningumo didinimas: organizuoti visuomenės informavimo kampanijas, siekiant mažinti stigmą ir skatinti žmones kreiptis pagalbos. Prieinamumo gerinimas: užtikrinti, kad psichikos sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties. Specialistų rengimas: skatinti psichikos sveikatos specialistų rengimą ir pritraukti juos dirbti regionuose, kuriuose jaučiamas specialistų trūkumas.
Darbo aplinkos gerinimas: įmonėms diegti perdegimo prevencijos programas, mažinti darbo krūvius ir skatinti sveiką darbo ir poilsio balansą. „Vienas iš planų, intencijų, ypač pasiteisino kitose šalyse, tokie ambasadoriai įmonėse, kurie būtent organizacijų viduje irgi galėtų pasakoti apie savo patirtis ir padėti pasipasakoti ir atviriau kalbėti“, - teigė I.
Ką daryti, jei jaučiatės blogai
Jeigu įtariate, kad jūs ar jūsų artimasis gali sirgti depresija, ar norite daugiau sužinoti apie šią ligą, kaip ji gydoma, kaip su ja galima gyventi ir kovoti - apsilankykite tinklalapyje iveikdepresija.lt. Jeigu jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą ar registruodamiesi konsultacijai.
„Jei žmogus nori pasveikti, maždaug po poros savaičių pasiekiamas didelis savijautos pagerėjimas, jis jau gali grįžti į darbą, užsiimti kasdiene veikla. Maždaug po mėnesio žmogus būna beveik atsistatęs. Tiesa, gydymas tęsiamas ir po to.“
B. Kaleckaitė pataria stebėti save ir artimuosius. O turėti problemų, patirti krizių nėra nenormalu. „Žmonės negali būti antžmogiai, tiesiog reikia mokytis spręsti problemas, o ne bandyti nuo jų bėgti.“ M. Marcinkevičius antrina, kad žmogus turi savęs paklausti: ar esu patenkintas savo gyvenimu, darbu? Svarbu nesistengti gyventi kažkieno primesto gyvenimo.
Iššūkiai
- Didėjantis ligotumas: psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas didėja, o tai rodo poreikį stiprinti prevencijos ir gydymo priemones.
- Stigma: visuomenėje vis dar gajos stigmos, susijusios su psichikos ligomis, trukdo žmonėms kreiptis pagalbos ir integruotis į visuomenę.
- Prieinamumas: nors pagalbos prieinamumas didėja, vis dar yra regionų, kuriuose trūksta psichikos sveikatos specialistų ir paslaugų.
- Jaunų žmonių problemos: augantis sintetinių narkotikų vartojimas tarp jaunų žmonių kelia didelį susirūpinimą ir reikalauja specialių prevencijos programų.
- Perdegimas darbe: daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų patiria perdegimą darbe, o tai neigiamai veikia psichikos sveikatą ir produktyvumą.
Trumpa praktinė lentelė: dažniausi sutrikimai ir jų dalis
| Sutrikimų tipas | Dalies procentas |
|---|---|
| Neuroziniai, stresiniai, su nerimu susiję | 36 % |
| Organiniai ir simptominiai | 30 % |
| Nuotaikos sutrikimai (įskaitant depresiją) | 27 % |
| Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų | 9 % |
tags: #sergamumas #psichikos #ligomis #lietuvoje