Lietuvoje sveikatos draudimas yra dviejų rūšių: valstybinis privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir privatūs draudimai. Abi rūšys suteikia teisę naudotis valstybine, savivaldybių ir privačia sveikatos priežiūra. Tačiau neturint PSD, visas sveikatos priežiūros išlaidas turėsite padengti patys. Šiame straipsnyje apžvelgiama, kas gali būti apdraustas PSD, kaip veikia įmokos ir kada verta rinktis privatų draudimą, ypač atsižvelgiant į pensinio amžiaus gyventojų poreikius.
Kas gali būti apdraustas PSD
Nepriklausomai nuo pilietybės, nemokamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje gali gauti visi PSD apdrausti gyventojai: Lietuvoje nuolat gyvenantys užsieniečiai; laikiną leidimą gyventi turintys užsieniečiai (ir jų vaikai), kurie dirba Lietuvoje arba vykdo individualią veiklą; asmenys, gaunantys pensijas pagal tarptautines sutartis; nelydimi nepilnamečiai; perkelti asmenys; užsieniečiai, kuriems Lietuvoje suteikta papildoma apsauga; Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių specialistų iš trečiųjų šalių šeimų nariai įtraukti į Lietuvos sveikatos draudimo sistemą.
Jei esate trečiųjų šalių pilietis, jūsų dalyvavimas PSD sistemoje priklausys nuo to, ar turite leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje. PSD draudimas galios tik tuo atveju, jei reguliariai mokėsite įmokas. Jei turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, prievolė mokėti PSD įmokas taikoma nuo pirmos leidimo galiojimo dienos. Jei nedirbate ir nesate draudžiami valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti patys kiekvieną mėnesį. Jei neteksite darbo ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, PSD įmokas už jus mokės valstybė.
Jei turite leidimą laikinai gyventi ir dirbate Lietuvoje, jūsų darbdavys automatiškai įtrauks jus (ir jūsų vaikus) į PSD sistemą. Įmokos bus išskaičiuojamos iš jūsų atlyginimo. Jeigu išdirbęs Lietuvoje ne mažiau kaip šešis mėnesius tapsite bedarbiu ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, jūsų PSD įmokos bus apmokamos valstybės lėšomis. Jei dirbate savarankiškai, įmokas turėsite mokėti savarankiškai. Jei esate sutuoktinis ar registruotas partneris, atvykęs pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris dirba Lietuvoje arba dirbo ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, arba Lietuvos pilietį ir nedirbate arba nesate draudžiamas valstybės lėšomis, jums taip pat atsiranda prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas.
Savarankiškai besidraudžiantys asmenys kas mėnesį turi mokėti 6,98 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio PSD įmokas. 2026 m. minimali mėnesinė PSD įmoka yra 80,48 EUR. Išsamią informaciją apie įmokų mokėjimą rasite čia. Taip pat svarbu pasitikrinti, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, galite čia.
Taip pat skaitykite: PSD dirbantiems pensininkams
ESD kortelė ir kitos galimybės neturint PSD
Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) išduodama nemokamai teritorinės ligonių kasos. Su ESDK galite nemokamai gauti skubią mediciną pagalbą ir gydymą ligoninėje. Norint nemokamai apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigose rutininės apžiūros ar planinių procedūrų tikslais, būtina PSD.
Kitos galimybės neturint PSD: Jei atvykstate su nacionaline viza (D), PSD draudimas netaikomas. Ne ES šalių studentai, neturintys darbo ir nevykdantys savarankiškos veiklos, nėra draudžiami valstybės lėšomis ir negali savarankiškai mokėti PSD įmokų. Jei negalite dalyvauti PSD sistemoje, turite kelias galimybes: įsigykite privatų sveikatos draudimą, pvz., BTA, Ergo, Gjensidige, IF, Lietuvos draudimas arba Seesam; savarankiškai apmokėkite kiekvieną apsilankymą pas gydytoją ir kitas paslaugas.
Privatus sveikatos draudimas
Privatūs sveikatos draudimai Lietuvoje kainuoja nuo 50 iki 150 EUR per metus, priklausomai nuo poliso. Su privačiu draudimu dažnai tenka mokėti už paslaugas savarankiškai ir vėliau prašyti kompensacijos iš draudimo bendrovės, nebent polise numatyta kitaip. Gydytojo konsultacija Lietuvoje dažniausiai kainuoja 20-100 EUR, hospitalizavimo išlaidos priklauso nuo laikotarpio, procedūrų ir palatos tipo. Lietuvoje galioja PSD, o apdraustiesiems valstybė garantuoja nemokamą veiklą valstybės įstaigose bei privačiose įstaigose, sudariusių sutartis su LVS. Neturint PSD neapdraustieji turi už visas paslaugas mokėti patys.
Kuriuos pasirinkti draudimus pensininkams? Pasirinkus privatų draudimą, galima rinktis pageidaujamą valstybės ar privataus gydymo įstaigą ir gauti greitą kokybišką paslaugą. ERGO pavyzdžiui teikia galimybes pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją, kas suteikia daugiau ramybės. Svarbu atsiminti, kad privatūs draudimai dažnai taiko tam tikras išmokas po paslaugų suteikimo, o detales reikia tiksliai pasitikrinti polise.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos pensininkams - ką žinoti
Valstybės lėšomis PSD draudžiami pensininkai, kurie nedirba ir neturi kitų pajamų. Individualios veiklos pažyma leidžia pensininkams savarankiškai dirbti ir mokėti PSD įmokas tik už faktiškai vykdytą veiklą, o jei esate draustas valstybės lėšomis, PSD įmokos gali būti nurodytos kaip galiojančios tam tikromis sąlygomis. Jei senatvės pensijos amžius per metus pasieks tam tikrą ribą, laikomasi skaičiavimo principų pagal metinės stažo taisykles. Taip pat svarbu patikrinti išsamesnes taisykles dėl stažo, nes kai kuriems asmenims gali būti taikomos išimtys, pvz., iki 2017 m. gruodžio 31 d. sukauptas 30 metų stažas.
Taip pat skaitykite: Pensininko pajamos iš nuomos: ar reikia mokėti mokesčius?
Dirbant pagal individualią veiklą ar verslo liudijimą pensininkams taikomos mokestinės lengvatos: pavyzdžiui, jei asmuo yra draustas valstybės lėšomis, PSD įmokų mokėti nereikia už tam tikras sąlygas. VSD įmokos gali būti savanoriškai mokamos, siekiant įgyti papildomą stažą ir didesnę pensiją ateityje. Pensijų dydžio pokytį lemia įmokų apimtis - didesnės įmokos gali preskaičiuoti didesnę pensiją ateityje. Tačiau VSD įmokos mokamos tik už faktiškai vykdytas dienas, o PSD įmokos laikomos už metų laikotarpį, todėl svarbu planuoti mokėjimus.
Populiariausios veiklos sritys vyresnio amžiaus žmonėms: amatai (siuvimas, mezgimas, medžio dirbiniai), smulkus remontas, sodininkystė, daržininkystė, rankdarbiai ir kūryba, prekyba mugėse arba internetu, buhalterija, konsaltingas paslaugos. Individualios veiklos pažyma leidžia pradėti dirbti paprastai, be daug biurokratijos, o teisinės, finansinės ir praktinės gairės pateikiamos kartu su dėstytojo Martyno Endrijaičiaus įžvalgomis.
Kaip pradėti individualią veiklą pensijoje
- Įvertinkite savo stipriąsias puses ir nuspręskite, kuri veikla tiktų jūsų patirčiai ir interesams.
- Pasirinkite veiklos formą: individuali veikla pagal pažymą ar verslo liudijimas. Verslo liudijimas dažnai tinka sezoninėms paslaugoms ar prekybai mugėse, o pažyma suteikia daugiau lankstumo.
- Patikrinkite papildomus leidimus ar licencijas (higienos pasas, maisto tvarkymo pažymėjimas ir kt.).
- Nustatykite mokesčius ir lengvatas. Jei esate draustas valstybės lėšomis, PSD įmokos tam tikrais atvejais gali būti netaikomos; VSD įmokos gali būti savanoriškos ir prisidėti prie būsimų pensijų stažo. Nesuteikiama PSD įmokų - įvertinkite galimybes per perspektyvą.
- Pasirūpinkite finansų apskaita: naudokite įrankius, pvz., Sąskaita123 ar panašias sistemas, kurios padeda kurti sąskaitas, sekti pajamas ir išlaidas, ir pasiruošti mokesčių deklaravimui.
- Povilioti reklama ir klientų paieška. Net ir nedidelė reklama socialiniuose tinkluose ar vietos bendruomenės grupėse gali pritraukti užsakymų.
Ką reikėtų žinoti apie deklaravimą ir įsitraukimą į užsienio šalių sistemas
Jei gyvenate Lietuvoje ir planuojate ilgalaikai išvykti ar dirbti kitoje šalyje, svarbu deklaruoti savo gyvenamąją vietą, ypač kai išvykstama ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui. Taip užtikrinama teisinga socialinė apsauga ir teisinė padėtis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Taip pat skaitykite: Viskas apie žvejybos leidimų kainas senjorams
tags: #ar #reikia #moketi #psd #pensininkui