Kasmet auga integruotų globos, priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis vyresnio amžiaus gyventojams. Siekiame atliepti individualius vyresnių žmonių poreikius, nesvarbu kur jie begyventų - mieste, rajono centre ar kaime, ar kur norėtų gauti paslaugas - savo namuose, dienos centre ar įstaigose su apgyvendinimu. Svarbiausia, kad sunkumus patiriantys gyventojai nedvejotų kreiptis, o savivaldybių teikiamos paslaugos pasiektų ir būtų kuo arčiau tų, kuriems pagalba labiausiai reikalinga“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje šalyje gyveno 557 tūkst. (20 proc.) 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 20 proc. (2021 m. pradžioje) ir sudaro penktadalį visų šalies gyventojų. Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. visų gyventojų bus vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad šimtui 15-64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.
Ką apima socialinės paslaugos senyvo amžiaus žmonėms
Visos socialinių paslaugų rūšys ir jų turinys apibrėžti SADM ministro įsakymu patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge. Socialinės paslaugos - tai informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, transporto organizavimas, maitinimo, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas, sociokultūrinės paslaugos bendruomenės ar dienos centre. Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.).
Socialinių paslaugų kataloge apibrėžtos ir kitos paslaugos: socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir atkūrimas; intensyvi krizių įveikimo pagalba, psichosocialinė pagalba; laikinas atokvėpis - pagalba artimajam, kuris namuose prižiūri kartu gyvenantį senyvo amžiaus asmenį (iki 720 val./metus); dienos socialinė globa ar integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val./d. iki 7 k./sav.); dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (virš 3 val./d. iki 5 d./sav.); trumpalaikė socialinė globa socialinės globos įstaigoje (iki 6 mėn. per metus); ilgalaikė socialinė globa grupinio (iki 10 asmenų) gyvenimo namuose; ilgalaikė socialinė globa socialinės globos namuose.
Socialinės globos formos pagal trukmę ir vietą
Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į dienos, trumpalaikę ir ilgalaikę. Dienos socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Trumpalaikei socialinei globai priskiriamos paslaugos, kurios suteikiamos senyvo amžiaus asmeniui, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, kai jo šeimos nariai, globėjai ar rūpintojai laikinai ar darbo savaitėje negali juo pasirūpinti - tai vadinamos 'atokvėpio' paslaugos. Ilgalaikei socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba; ši paslauga gali būti teikiama neterminuotai stacionariose socialinės globos įstaigose.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apžvalga senjorams
Dienos ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos gali būti teikiamos tiek asmens namuose, tiek socialinių paslaugų įstaigose. Stacionarios globos įstaigos skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Savarankiaukesniems senyvo amžiaus asmenims dienos socialinė globa gali būti teikiama nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose: laikino gyvenimo namuose, dienos socialinės globos namuose, savarankiško gyvenimo namuose, socialinės priežiūros centruose, bendruomeninėse įstaigose.
Trumpalaikės socialinės globos pavyzdys - paslaugų sudėtis ir trukmė
Trumpalaikė socialinė globa - tai visuma paslaugų, kuriomis senyvo amžiaus asmenims teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba asmens namuose arba institucijose, kai šeimos nariai, globėjai dėl tam tikrų priežasčių laikinai ar darbo savaitę negali prižiūrėti senų žmonių, kuriems reikalinga priežiūra. Paslaugos sudėtis: informavimas; konsultavimas; tarpininkavimas; atstovavimas; apgyvendinimas; maitinimo organizavimas; asmeninės higienos paslaugų organizavimas; psichologinė-psichoterapinė pagalba rengiantis, prausiantis; kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas; darbinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas; laisvalaikio organizavimas; sveikatos priežiūros paslaugos.
Paslaugos teikimo trukmė: ne mažiau kaip 8 val. per parą, iki 1 mėn. asmens namuose. Ne mažiau kaip 12 val. per parą, iki 6 mėn. per metus institucijoje.
Kas organizuoja paslaugų teikimą ir kaip nustatomas poreikis
Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, pagal juos prognozuoja, planuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę.
Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Kompleksiškai įvertinamas asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto išvadas apie asmens būklę ir problemas.
Taip pat skaitykite: Senyvo amžiaus žmonių gerovė
Kokios socialinės paslaugos patenkintų pageidaujančio senjoro poreikius, nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinės paslaugos teikiamos pagal asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus vienišas asmuo gali gauti pagalbą ar dienos socialinę globą savo namuose, tačiau tokias paslaugas taip pat gali gauti su artimaisiais gyvenantis senyvo amžiaus asmuo ar asmuo su negalia, jei darbo dienomis artimieji negali juo pasirūpinti arba jiems reikalingas atokvėpis.
Kai reikalinga stacionarinė globa
Tik tada, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, o dienos metu teikiamų paslaugų senjorui nepakanka, jam skiriama socialinė globa stacionarioje socialinės globos įstaigoje. Stacionariose globos įstaigose gyventojams yra teikiamos įvairios paslaugos: socialinės, psichologinės, kultūrinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei ugdymo ir kitos paslaugos. Šios sąlygos turi užtikrinti globos reikalingiems žmonėms kiek įmanoma kokybiškesnį gyvenimą, skatinant jų sugebėjimus pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje.
Kur kreiptis dėl paslaugų ir paslaugų skyrimo terminai
Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto, skyrimo asmuo ar jo globėjas gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą nurodytą įstaigą. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga - prašymą galima teikti per SPIS sistemą. Yra galimybė pateikti prašymą ir savo namuose, atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys asmens prašymą savo mobiliajame įrenginyje. Taip pat yra galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei.
Žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros skyrimo priimamas ne ilgiau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.
Kainos ir mokėjimo tvarka už socialines paslaugas
Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Asmuo arba šeima už socialines paslaugas negali mokėti daugiau nei teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydis.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama senjorams: problemos
Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra 258 eurus. Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
Jei asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė - 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst. eurų, tai yra 50 eurų. Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą.
Reikalavimai įstaigoms ir personalui
Socialinės globos įstaigų veikla ir infrastruktūra reglamentuojama teisės aktais, kuriuose nustatomi reikalavimai pastatams, patalpoms, inventoriui, personalo kvalifikacijai ir saugai. Dienos socialinės globos centrai turi būti pritaikyti įvairių poreikių asmenims: užtikrintos poilsio ir aktyvios veiklos erdvės, patalpos pritaikytos judėjimo techninės pagalbos priemonėms, relaksacinės erdvės, sensoriniai kambariai, specialios priemonės Alzheimerio liga sergantiems asmenims.
Personalui keliami reikalavimai apima gebėjimą dirbti su psichikos bei elgesio sutrikimų turinčiais asmenimis, agresijos ir konfliktų valdymo, deeskalacijos metodų taikymo įgūdžius. Patalpos turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta saugi aplinka: langai su nedūžtančiais stiklais, patalpos su minkštomis sienomis, pagalbos mygtukai arba mobilieji pagalbos iškvietimo įrenginiai. Taip pat numatomi reikalavimai regos negalią turintiems asmenims - kontrastinės juostos laiptų pakopoms, kontrastingos durys, pažymėtos stiklinės durys ir pan.
Problemos ir tobulinimo kryptys
Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos: trūksta personalo sudėties bei kvalifikacijos, darbo organizavimo, fizinės aplinkos pritaikymo, teisinio socialinės globos paslaugų reglamentavimo pilnumo. Ilgalaikės globos poreikio didėjimas ir siekiant kokybiškesnio paslaugų teikimo, būtina tobulinti socialinės globos įstaigų veiklą.
Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, būtina atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose įtvirtintas nuostatas: pagyvenę žmonės turi teisę į pastogę, priežiūrą, globą bei gydymą, visokeriopai gerbti jų orumą, pasirinkimus ir teisę spręsti apie teikiamos priežiūros kokybę. Europos socialinėje chartijoje ir Madrido veiksmo plane akcentuojama, kad vyriausybės turi užtikrinti, jog pagyvenę žmonės gautų socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas laiku ir pagal poreikį.
Tyrimai ir vertinimas
Analizuojant senyvo amžiaus asmens globos įstaigų veiklos organizavimo specifiką, tiriami personalo sudėtis, kvalifikacija ir darbo organizavimo trūkumai, fizinės paslaugų teikimo aplinka bei teisinio reglamentavimo netobulumas. Tyrimas gali apimti interviu su ekspertais (valstybinio, savivaldybių, parapijinio ir nevyriausybinio sektoriaus vadovais) siekiant atskleisti įstaigų veiklos organizavimo problemas ir pateikti tobulinimo galimybes.
Apibendrinant - kokie veiksniai lemia veiklos kokybę
- aiški valstybinė ir savivaldybių atsakomybė už paslaugų planavimą ir kokybę;
- individualus asmens poreikių vertinimas ir kompleksinis įvertinimas;
- profesionalus ir pakankamas personalas, nuolatinis jų tobulinimas;
- infrastruktūros pritaikymas žmonėms su įvairiomis negaliomis;
- įvairių paslaugų - nuo bendrųjų iki specialiųjų - derinimas ir prieinamumas laiku;
- aiški mokėjimų tvarka ir socialinių paslaugų kompensacijų sistema.
| Paslaugos rūšis | Pagrindinis tikslas | Trukmė / pobūdis |
|---|---|---|
| Bendrosios socialinės paslaugos | Informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas | Nemokamos, ilgalaikės arba periodinės |
| Pagalba į namus | Kasdienės pagalbos užtikrinimas | Iki 10 val./sav., dažnai nemokama smulkesnėms grupėms |
| Dienos socialinė globa | Kompleksinė priežiūra dienos metu | Iki 10 val./d., iki 7 k./sav. |
| Trumpalaikė socialinė globa | Laikinas atokvėpis artimiesiems, intensyvi priežiūra | Iki 6 mėn. institucijoje, arba laikini buvimai namuose |
| Ilgalaikė socialinė globa | Visapusiška nuolatinė priežiūra | Stacionarios įstaigos, neterminuota |
Senyvo amžiaus žmogaus socialinė globa yra neatskiriama bendros socialinės apsaugos sistemos dalis, specialioji socialinė paslauga, kuri teikiama tuomet, kai asmeniui bendrosios paslaugos nepakanka arba jos yra neveiksmingos. Atsižvelgiant į visuomenės senėjimą ir didėjantį paslaugų poreikį, būtina toliau tobulinti paslaugų prieinamumą, kokybę, personalo kompetenciją ir infrastruktūros pritaikymą, siekiant užtikrinti pagyvenusių žmonių orumą, saugumą ir galimybę gyventi savo namuose kuo ilgiau.