Vaikai su individualiais poreikiais yra daugiau priklausomi nuo kitų asmenų pagalbos, ypač šeimos narių. Todėl valstybė turi suteikti pagalbą vaikams su individualiais poreikiais ir jų šeimoms. Valstybė turi užtikrinti, kad vaikai su individualiais poreikiais būtų kuo daugiau įtraukiami į visuomenę. Tam gali būti reikalinga specializuota pagalba, pvz., švietimo programų pritakymo vaikams su individualiais poreikiais, asistento pagalbos, veiklų dienos centruose.
Vaikai su sunkia negalia globos įstaigose turėtų gyventi tik išimtiniais atvejais, kai to reikia geriausiems vaiko interesams užtikrinti. Valstybė turi suteikti pagalbą ir išmokas šeimoms, kurios augina vaiką su individualiais poreikiais, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai vystantis, saugant vaiko sveikatą bei vaikui mokantis. Šeimos, auginančios vaikus su individualiais poreikiais, gali gauti pagalbą, kurią užtikrina nacionalinis teisinis reglamentavimas.
svarbu Žmogaus teisės neįtvirtina konkrečios pagalbos, kurią valstybė yra įpareigota suteikti. Tačiau valstybės teikiama pagalba turėtų užtikrinti vaiko su negalia pagrindinius poreikius ir suteikti galimybę šeimoms bei vaikams dalyvauti visuomenėje. Kad vaikas galėtų gauti pagalbą, jam turi būti nustatyta negalia (neįgalumas). Valstybės pagalba garantuojama nepaisant negalios pobūdžio. Negalia nustatoma vadovaujantis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu, tam reikalingos specialios medicinos ir kitos žinios.
Pastaba: Vaikams su indvidualiais poreikiais bei jų šeimoms prieinama pagalba gali keistis. Kovo 9 d. Vilniuje surengta akcija su tūkstančiais kėdžių su kortelėmis, kuriose surašytos medicininės vaikų su negalia diagnozės. Dalyviai reikalauja, kad Lietuvoje būtų sukurta pagalbos sistema kiekvienam vaikui, įskaitant iššūkius susijusius su skyrybomis, patyčiomis ar šeimos sudėtingomis situacijomis. Delegatai siūlo pereiti prie kokybinio vertinimo ir koordinuoto finansavimo, įtraukiant kiekvieną vaiką į paslaugų lygius ir atvejo vadybininko įtraukimą.
Negalią turintiems vaikams pagal esamą modelį dažniausiai suteikiamos socialinės išmokos, tačiau reikia užtikrinti individualizuotų paslaugų teikimą ir jų finansinį pagrindimą. Daugumai šeimų teikiama šalpos neįgalumo pensija ar tikslinės kompensacijos, kurios gali būti įskaitomos į bendrąsias pajamas. Taip pat gali būti teikiamos lengvatos viešajame transporte, transporto išlaidų kompensacijos ir kompensacijos už technines pagalbos priemones.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų būsto pritaikymo galimybės Lietuvoje
- Pašalpa už neįgalumą: dydis priklauso nuo vaiko būklės ir priežiūros poreikio.
- Priežiūros (slaugos) išmoka: skiriama nuolatinei priežiūrai, kai to reikia.
- Transporto išlaidų kompensacija: skiriama vaikui, turinčiam ribotą mobilumą.
- Techninės pagalbos priemonės: vežimėliai, klausos aparatūros ir kt. įsigijimas ar nuoma.
- Mokyklos pagalba: mokyklinių reikmenų įsigijimas ir dalinis transporto kompensavimas.
- Vienkartinės ir periodinės paslaugos: socialinės paramos priemonės gali būti tarpusavyje derinamos.
Teigiama, kad universali išmoka vaikui (vaiko pinigai) mokama nepriklausomai nuo šeimos pajamų, o papildoma išmoka mokiniams taip pat nepriklauso nuo pajamų. Tačiau kai kurios paramos priemonės vertina šeimos pajamas ar gauna kitų išmokų apjungimą. Rekomenduojama kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl individualios situacijos įvertinimo ir galimų išmokų sąlygų.
Praktiniai paslaugų modeliai ir pagalbos teikimo trumparegiai
Siekiant užtikrinti paslaugų teikimą, būtina skirti kiekvienam vaikui atvejo vadybininką. Paslaugos turi būti personalizuotos: įvertinus vaiko situaciją ir aplinką, tos paslaugos pritaikomos jo poreikiams. Kol kas neįgalumo paslaugos dažnai teikiamos neindividualizuotai, o teisės aktų siūlomas modelis su dviejų lygių slaugos ir dviejų lygių priežiūros poreikiais gali būti ydinga. Perėjimas iš institucinės globos į paslaugas bendruomenėje dar reikalauja kryptingų veiksmų valstybės lėšų įsipareigojimams ir vadybos procesų pokyčių.
A. Stančikienės teigimu, pagal dabartinę sistemą neįgalumo ir šalpos pensijas dažnai gauna suaugęs teisėtas neįgalaus vaiko atstovas, dažniausiai mama. Daugumai motinų, auginančių vaiką su sunkia arba vidutine negalia, mažėja galimybė dirbti, nes tenka skirti laiką globai. Pažymima, kad socialiniai darbuotojai dažnai nesikreipia į šeimą ir nėra įtraukti į kasdieninę situaciją, todėl modeliai, paremiantys tik institucinę pagalbą, neatitinka realybės.
Skiriant paramą vaikams, svarbu įvertinti bendrąją situaciją: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomas modelis su dviejų lygių slaugos ir dviejų lygių priežiūros specialiaisiais poreikiais, kuris skiria tikslines išmokas, įtraukti socialinius darbuotojus į vertinimą, gali būti ydinga. Deklaruojant paslaugų plėtrą ir kompleksiškumą, būtina pereiti prie kokybiškesnio rezultatų vertinimo ir koordinuoto finansavimo naudojimo. Taip pat reikia sukurti modelį, kuriame vaiko poreikių lygių vertinimas ir paslaugų teikimas grindžiamas konkrečiais įsipareigojimais iš valstybės ir savivaldybių pusės.
Praktiniai pavyzdžiai: būsto pritaikymas vaikams su sunkia negalia
Būsto pritaikymas yra vienas iš kertinių momentų gerinant gyvenimo kokybę ir savarankiškumą. Įprastai kreipimasis dėl būsto pritaikymo vyksta per savivaldybės socialinius paramos skyrius. Maksimali vienam būstui skiriama lėšų suma gali būti apie 6000 eurų, o jei reikia specialios technikos, papildomai skiriama apie 6600 eurų. Būsto pritaikymo darbai gali būti organizuojami savivaldybės arba pačių pareiškėjų. Taip pat gali būti kompensuojama sensorinių priemonių įsigijimo išlaidų dalis iki 2000 eurų.
Taip pat skaitykite: Būsto pritaikymo neįgaliesiems sistema ir tvarka
Prieš teikiant paraišką būtina pateikti vaiko negalios pažymėjimo kopiją, pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, šeimos gydytojo siuntimą ir kitus reikiamus dokumentus. Komisija nustato pritaikymo poreikį, atsižvelgdama į vaiko poreikius ir gyvenamąją aplinką. Būstas turi būti nuolatinė deklaruota ir faktinė vaiko vieta. Kreiptis galima kartą per penkerius metus, o maksimali pritaikymo lėšų suma gali būti 6000 eurų, o keltuvui papildoma 6600 eurų suma.
Šeimos gali įsirengti kai kurias paslaugas ir įrenginius savarankiškai, tačiau sutartis turi būti pasirašyta dėl savarankiško pritaikymo. Daugiau informacijos galima rasti atmintinėje „Sensorinių priemonių kompensavimas šeimoms auginančioms vaikus su sunkia negalia“ ir kitose institucijose. Jei pritaikymo poreikiai atsiranda dideli, gali būti teikiama pagalba į namus, dienos socialinė globa ar integrali pagalba.
Socialinės paslaugos ir parama kasdieniam gyvenimui
Socialinės paslaugos teikiamos savivaldybėje ar jos paskirtose įstaigose ir gali būti prevencinės, informacinės, tarpininkavimo ar specialios. Pavyzdžiui, kai reikia saugaus važiavimo į gydymo įstaigas, organizuojamas transportas. Taip pat teikiama pagalba maistu, drabužiais ir kt. Dienos socialinė globa teikiama dienos metu, o integrali pagalba asmens namuose apima slaugos ir socialinių paslaugų derinimą namuose, konsultuojant ir palaikant šeimą. Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globa teikiama asmenims, praradusiems savarankiškumą, užtikrinant jų poreikius per ilgą laiką arba trumpą laiką.
Dienos socialinė globa gali būti teikiama iki 25 valandų per savaitę, o esant sunkesniems poreikiams - iki 40 valandų ar net iki 70 valandų per savaitę, priklausomai nuo vaiko specialiųjų poreikių. Taip pat teikiama dienos centras, kur vaikai gali ugdytis ir socializuotis. Integrali pagalba teikiama mobiliomis komandomis kartu su ambulatorinėmis slaugos paslaugomis, teikiamomis namuose. Tokios paslaugos gali būti teikiamos ikimokyklinėje įstaigoje vaikams su negalia.
Šeimos, auginančios vaikus su sunkia negalia, gali stiprinti socialinį saugumą, pritaikydamos būstą ir aplinką, įrenginiais pritaikytais prie vaiko poreikių: transporto priemonėmis, pritaikymo įrenginiais, specialiais baldais, sanitariniais įrenginiais ir kt. Taip pat gali būti įrengiamos sensorinės priemonės, kurios padeda užtikrinti vaiko saugumą ir komfortą namuose.
Taip pat skaitykite: Parama socialiniam būstui
Paplūdimyje – apsimetėliai su švyturėliais: Palangos gelbėtojai iškvietė policiją
Reikšmingos įžvalgos apie išmokas ir teisę gauti paramą
Nors išmokos ir lengvatos sukuria finansinį pagrindą, reikia suprasti, kad ne visos išmokos yra susijusios su pajamų vertinimu. Tikslinės kompensacijos dažnai nėra priklausomos nuo šeimos pajamų, tačiau kai kurios išmokos gali būti įskaičiuojamos į bendras pajamas, kas gali paveikti teisę į kitas kompensacijas. Universali vaiko išmoka bei papildoma išmoka mokiniams gali būti teikiamos nepriklausomai nuo pajamų, tačiau kai kurioms priemonėms pajamos gali turėti įtakos. Todėl svarbu kreiptis į savivaldybę dėl individualios situacijos įvertinimo.
Be to, ligos išmoka slaugant sergantį šeimos narį gali būti skiriama tiems, kurie prisitaiko prie socialinių draudimų reikalavimų. Taip pat galima gauti nedarbo išmoką slaugant negalią turinčius asmenis, tačiau tai priklauso nuo įregistravimo UŽT ir turimo stažo. Ligos išmokos dydžiai kinta priklausomai nuo laikotarpio ir išdirbito atlyginimo, tad tikslios sumos gali būti patikrinamos Sodros skaičiuoklėje.
Trumpa suvestinė: kas svarbiausia šeimoms auginančioms vaikus su sunkia negalia
- Teisinis pagrindas ir individualūs poreikiai - vaiko negalia turi būti nustatyta, o paslaugos turi būti pritaikytos konkretiems poreikiams.
- Atvejo vadybininkas - kiekvienam vaikui turi būti skiriamas specialistas, koordinuojantis paslaugas.
- Būsto pritaikymas - svarbus veiksnys, kurį tiria savivaldybės komisija; gali būti skiriamos lėšos ir kompensacijos.
- Socialinės paslaugos į namus ir dienos globa - rūpinimasis savarankiškumo skatinimu ir šeimos apkrovos sumažinimu.
- Finansinis palaikymas - išmokos, kompensacijos ir lengvatos, sujungtos arba atskiros, priklausomai nuo situacijos.
- Informacija ir prieiga - svarbu kreiptis į savivaldybės skyrius dėl galimų išmokų, kompensacijų ir jų sąlygų.
tags: #seios #bustas #neuztirkina #neigalaus #vaiko #poreiku