Socialinių problemų turinčių šeimų padėtis Lietuvoje

Šiais laikais diskusijos apie socialinę atskirtį ir jos mažinimą yra labai svarbios. Įvairūs autoriai skirtingai apibūdina socialinės atskirties reikšmę. Kai kurie iš jų teigia, kad socialinė atskirtis ir skurdas yra tas pats dalykas, o kiti į šį terminą linkę įtraukti ir socialinius, psichologinius bei politinius aspektus, kai skurdui suteikiama paprasto pinigų trūkumo reikšmė. Nuomonės skiriasi apibūdinant socialinę atskirtį.

Socialinė atskirtis galėtų būti daugelio žmonių grupių atskyrimas dėl tam tikrų veiksnių, kurie sukelia socialinę atskirtį, tokių kaip mažos pajamos, nedarbas, išsilavinimo stoka, psichologiniai veiksniai, tokie kaip nenoras dalyvauti politiniame ir kultūriniame gyvenime. Kita vertus, skirtingose šalyse skiriamas dėmesys skirtingiems socialinės atskirties aspektams.

Šio darbo tikslas - parodyti socialinės atskirties svarbą, analizuoti literatūrą, kritiškai įvertinti ir palyginti lietuvių ir užsienio autorių tyrimus bei metodologijas socialinės atskirties kryptimi. Šiame straipsnyje analizuojami pagrindiniai socialinės atskirties klausimai, socialinės atskirties reikšmė ir aprašoma kai kuri metodologija, kaip išmatuoti socialinę atskirtį iš daugelio vokiečių, olandų, anglų, ispanų autorių darbų. Be to, nustatyti pagrindiniai socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje ir išmatuotas bendras socialinės atskirties rodiklis. Šis darbas rodo svarbią bendro socialinės atskirties rodiklio priklausomybę nuo BVP vienam gyventojui ir išlaidų socialinei apsaugai.

Šeimos stiprinimui Lietuvoje reikalingos ir praktinės priemonės, ir aiški valstybės nuostata dėl to, kas yra šeima. Pagal įvairias apklausas daugiau nei 75 procentai piliečių aiškiai sutaria, jog šeimą sudaro tik vyras ir moteris, o jai sudaryti reikalinga santuoka arba vaikai.

Šeimos esamai būklei pagerinti būtina imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama trijų svarbiausių tikslų: 1) apginti prigimtinę šeimos sampratą; 2) sugrąžinti vaikus tėvams, t. y.

Taip pat skaitykite: Poveikis Lietuvoje: socialinės rizikos šeimos ir alkoholio vartojimas

• Konstitucija numato teisę riboti viešuosius susirinkimus, kurie prieštarauja visuomenės sveikatai ir dorovei.
• Priešintis privalomam tėvystės / motinystės atostogų trukmės padalijimui tarp tėvo ir motinos.
• Geriausios sąlygos vaikams augti sudaromos tada, kai jie gali kuo daugiau laiko praleisti su savo tėvais ir kasdien iš jų mokytis.
• Siekti, kad darbdaviams, sudarantiems nepilnamečių, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikų turintiems darbuotojams galimybę bent vieną dieną per savaitę dirbti iš namų, būtų taikomos mokestinės paskatos.
• Šeimos, kurios pačios prisiima atsakomybę ugdyti savo vaikus jų formavimuisi svarbiausiu laiku - iki 7 metų - negali būti valstybės vertinamos blogiau, nei tos, kurios nusprendžia jų ugdymą perduoti ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Valstybės interesas yra sudaryti galimybes vaikams kuo ilgiau augti su tėvais.
• grąžinti vaiko teisių apsaugos sistemos kaip šeimoms padedančios, o ne jas kontroliuojančios institucijos sampratą, visiškai atšaukiant Dovilės Šakalienės ir Mykolo Majausko inicijuotą vaiko teisių sistemos pertvarką ir panaikinant centralizuotą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
• Lietuvoje išaugus raidos ir socializacijos problemų turinčių vaikų skaičiui, didėja ir socialinių pedagogų bei kitų ugdymo procesui padedančių specialistų poreikis. Tuo pačiu metu vis labiau ideologizuojamos visos su psichologija susijusių specialistų studijos, o „naująja dvasia“ parengti socialiniai pedagogai laiko savo teise ir pareiga kištis į vertybinį vaikų auklėjimą.
• Tėvai, konsultuojami sveikatos sistemos darbuotojų, turi priimti svarbiausius sprendimus dėl vaikų sveikatos ir fizinės gerovės užtikrinimo. Tėvai priims jų vaikams geriausiai tinkančius sprendimus, jei jiems bus teikiama objektyvi, naujausiomis mokslo žiniomis pagrįsta informacija ir bus objektyviai atsakoma į visus jiems kylančius klausimus.
• Šeima, augindama vaikus, dirba ne tik savo, bet ir visos visuomenės labui, todėl yra teisinga atitinkamai sumažinti jai tenkančią mokestinę naštą.
• Ilgalaikis valstybės ekonominės politikos tikslas yra užtikrinti, kad pajamų už kokybiškai atliekamą kvalifikuotą darbą turi pakakti šeimai išlaikyti.
• Šeima, turinti savo pastogę, yra stabilesnė ir laimingesnė, o vaikams sudaromos geresnės sąlygos augti. Todėl imsimės priemonių, padėsiančių visoms to norinčioms šeimoms turėti nuosavą būstą, o ne jį nuomotis. Vaikus auginančioms šeimoms turi būti sudarytos sąlygos turėti tikrus namus, o ne gyventi beveidžiuose masinės statybos daugiabučiuose.

Socialinės rizikos šeimos sampratą mokslinėje bei kitoje literatūroje skirtingi mokslininkai šiek tiek skirtingai interpretuoja. Joms būdingas dvejopas akcentavimas. Remiantis E. Masiliauskienės, V. Griauskutės (2010) atliktais tyrinėjimas, vienuose dokumentuose identifikuojami negatyvūs tėvų elgsenos ypatumai, o kituose  negatyvios tėvų elgsenos pasekmės tokiose šeimose gyvenantiems vaikams.

Taigi, bendruoju atveju socialinės rizikos šeimą galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje auga vaiks iki 18 m. Socialinės rizikos šeima  tai šeima, pasižyminti sutrikusiu bendradarbiavimu ir emociniu bendravimu, negatyvia aplinka, kuri neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokio pobūdžio šeimos negeba tenkinti vaiko emocinis ir fizinis poreikis, be to, bendravimo būdas šiose šeimose ženkliai apriboja vaiko galimybes išreikšti savo poreikius ir jausmus.

Anot G. Kondrotaitės ir T. I. Šiuo, nepilnos šeimos. Šiau, kaip teigia S. E. Masiliauskienės ir V. apribojamos vaiks galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime, dvasiaškai augti ir tobulėti. Taigi socialinės rizikos šeimą būtų galima apibūdinti kaip šeimą, kurioje tėvai dėl savo negatyvios elgsenos arba ekonominis, socialinis veiksnis neatlieka arba netikslingai atlieka šeimos statutui pavestą socialinį vaidmenį bei funkcijas.

Šia tėvų negatyvaus ar neadekvataus elgesio pasekmes, kurios sąlygoja nepakankamą vaiks socializaciją bei ugdymąsi. Šis vaiks poreikiai yra nepatenkinami arba patenkinami nepakankamai, dažnai tokie vaikai susiduria su įvairiomis socialinėmis, fizinėmis, psichologinėmis problemomis. Šis, sąlygojusis tam tikros šeimos priskyrimą socialinės rizikos grupei, identifikavimo.

Analizuojant socialinės rizikos šeims ypatumus, svarbu išsiaiškinti tokis šeims atsiradimo priežastis bei galimus js mažinimo būdus. Kaip teigiama Vaiko gerovės plėtros 2013 2020 m. Daugelis ašis šeims gyvena itin skurdžiomis sąlygomis. Anot E. Masiliauskienės ir V. Šios šeimos naris išgyvenimo strategijos, susijusios su js požiūriu į krizinę situaciją.

Taip pat skaitykite: Vaikai Rizikos Šeimose

Tokiose šeimose, pasak autoris, vaikai tampa socialiai labiau pažeidžiami dėl neužtikrintos socialinės kultūrinės aplinkos, pozityvis tarpusavio santykis šeimoje trūkumo, nepriežiūros, netinkamo ar net negatyvaus elgesio. Šis susiformuoja vaiks elgsenos, emocinės, taip pat mokymosi bei bendravimo su bendraamžiais problemos. J. inskienės ir G. Kondrotaitės (2006) teigia, kad socialinės rizikos šeimoms ypatingai sudėtinga auklėti paaugliško amžiaus vaikus, kadangi šio amžiaus tarpsnis yra labiausiai problematiškas. Kaip akcentuoja autoriai, vieną socialinės rizikos šeimą gali paveikti abiejų paminėtų grupių socialinės rizikos faktoriai.

Remiantis J. inskienės ir G. Kondrotaitės 2006 m. gegužės mėn. atliktu interviu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiks ir jaunimo skyriaus vedėja A. kalbant apie socialinis paslaugs teikimo išplėtojimą Lietuvoje, dažniausiai yra apsiribojama tik finansinės pagalbos suteikimu ir jos naudojimo kontroliavimu. Šis konsultavimo, mokymo ir kt. paslaugas socialinės rizikos šeimoms bei js vaikams. Socialinis paslaugs teikėjams dažnai tenka atlikti socialinius vaidmenis, kuriuos privalėtų tėvai arba globėjai.

Šioms šeimoms šios paslaugos yra sunkiai prieinamos. Šis, kodėl šeima yra priskiriama socialinės rizikos grupei. Aptariant socialinės rizikos paplitimą svarbu pažymėti, kad, kaip teigia G. Kondrotaitė ir T. Butvilas (2007), j/ dažnai sąlygoja tokie atvejai, kuomet vaikas, patyręs stresą, yra linkęs patirti ir daugel/ kitų stresinis situacijs. Dalis mokslininks laikosi nuomonės, kad skurdas tiesiogiai nesąlygoja vaiko neigiamo rezultato.

Aptariant socialinės rizikos šeims potencialą Lietuvoje matyti, kad probleminės šeimos dažniausiai gyvena esant ganėtinai didesniam skurdui (}alimienė, 2004). Kita vertus, vaikai, gyvenantys esant didesnės (sąlyginai) sociodemografinės rizikos sąlygomis, yra labiau linkę patirti neigiamas emocines bei elgesio problemas bei mokymosi sunkumus mokykloje nei tokiomis sąlygomis negyvenantys bendraamžiai: tokie vaikai dažniau gauna blogesnius pažymius mokykloje, yra linkę mažiau įsipareigoti ir pan. I. Lelikėgienė ir A. Juodeikaitė (2005) teigia, kad rizikos grupei priskiriamus vaikus charakterizuoja du esminiai aspektai  šis vaiks elgesys skiriasi nuo visuomenei priimtų norms ir dėl šios priežasties jie patiria nuolatinę krizę.

Remiantis G. Kondrotaite ir T. vaiko vystimąsi, moralinį ir probleminį elgesį, nesėkmes mokykloje, prastą psichinę sveikatą, kitaip tariant, vaiko socializaciją. Tokios rizikos įtampos dažnai susijusios su žemu šeimos socioekonominiu statusu, žemu tėvų išsilavinimu, ribotomis įsidarbinimo galimybėmis ir kt. žemas tėvų išsilavinimas ir skurdas (Kondrotaitė, 2006). Kaip teigia R. Šikštė (2006), vaikai, patiriantys bent kelis šis rizikos veiksnis, jau gali būti įtraukti į aukšto lygio sociodemografinės rizikos grupę.

Taip pat skaitykite: Priežastys, dėl kurių šeima tampa rizikos šeima

Įsteigus šalies seniūnijose daugiau socialinis darbuotojs etats, situacija socialinis problems šeimose atžvilgiu pagerėtų akivaizdžiai. Šis. Anot E. Masiliauskienės ir V. Griauskutės (2010), vaikui augant šeimoje svarbiausia yra ne biologinė prigimtis, bet aplinka, kurioje vaikas auga. Šioje aplinkoje, kurioje dominuoja rizika vaiko asmenybei tapti asocialia. Vyraujant tokiai aplinkai vaikui formuojasi klaidingas požiūris tiek į save, tiek į j/ supantį pasaulį  tuomet vaikai stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, nepasitikėti aplinkiniais. Socialinės rizikos šeimose augantys patiria daugybę išbandyms  skurdas, smurtas, nepriežiūra, negatyvus psichologinis klimatas.

Taigi a šeimos priskyrimą socialinės rizikos grupei sąlygoja įvairkės socialiniai, ekonominiai, kultūriniai veiksniai  tai gali būti menkas šeimos aprūpinimas, bendrs interess tarp šeimos naris nebuvimas, skirtingos tėvų pažiūros įvairiais gyvenimo klausimais, tėvų psichologinės, psichosocialinės problemos ir kt. Dažnose situacijose šie veiksniai yra tarpusavyje susiję, sąlygoja vienas kito poveikį šeimos gerovei arba naujs negatyvis veiksnis atsiradimą. Tokiu būdu yra sąlygojamos įvairaus pobūdžio problemos socialinės rizikos šeimose  skurdas, alkoholizmas, narkotinės ar psichotropinės medžiags vartojimas, smurtas, depresija, diskriminacija šeimoje bei visuomenėje, vaiks mokyklos nelankymo, bėgimo iš nams, įsitra...

Temos aktualumas

Šiais laikais socialinės rizikos šeimos  tai aktualus ir neišvengiamas valstybės rūpestis, kuris reikalauja neatidėliotins sprendimo būds. Pastaraisiais metais tokios šeimos dažniausiai gyvena iš valstybės mokamų pašalpų (2012 m.  221 922 socialinės pašalpos gavėjs), uždarbiauja nelegaliais būdais (kontrabanda, neoficialūs darbai) arba nedirba apskritai, aiškindami tai tuo, kad mokamas atlyginimas yra mažas. 2011 m. 18 m. ir vyresnis asmens skurdo rizikos lygį pagrinde sudarė bedarbiai (53,1%), neaktyvūs (29,1%), senatvės pensininkai (14,8%), dirbantieji (10,1%). Dėmesio centre atsiranda vaikai, kurie gyvena nepalankioje aplinkoje  socialinės rizikos šeimose. ius sudaro 4 proc. iaus. is rodiklis nekinta jau 4 metus, tad tai tik dar kartą patvirtina šios problemos aktualumą. Rizikos šeimose augantys vaikai reikalauja išskirtinio dėmesio, todėl situacijai pataisyti įsteigiami dienos centrai, kuris viena iš funkcijs yra vaiks poreikis tenkinimo galimybės  js veikla itin aktuali, stengiantis socialinės rizikos šeims vaikams sukurti pilnavertį gyvenimą. Tokius centrus 2011 m. lankė 8 013 vaiks, priskirtins socialinės rizikos grupei. Pagrindinė vaiks dienos centrs veikla yra socialinės vaiks atskirties mažinimas bei vaiks kelio patekimui į globos namus užkirtimas, kompleksinė (socialinė, psichologinė, pedagoginė) pagalba vaikui ir šeimai  ši veikla yra tiesiogiai susijusi su socialinės rizikos šeims vaiks poreikiais.

Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus gimstamumas Lietuvoje sumažėjo 3,6 proc. is sumažėjimą atitinkamai 8,5 proc. bei 16,4 proc. iuo metu daugiausia socialinės rizikos šeims yra Kauno, Vilniaus bei Klaipėdos apskrityse. Socialines paslaugas dienos centruose 2012 m. gavo 6 873 vaikai  14,2 proc. mažiau nei 2011 m. bei net 18,1 proc. mažiau nei 2010 m.

Mokslinės literatūros atžvilgiu tema yra populiari  ji įvairiais aspektais nagrinėjama tiek Lietuvos, tiek užsienio autoris tarpe. S. Stoltz, M. Londen ir kt. (2013) daug dėmesio skyrė ryšio tarp vaiko agresyvaus elgesio ir jo lyties bei agresyvaus elgesio poveikio vaiko socializacijos sėkmei tyrimams. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad agresyvus elgesys dažniausiai pasitaiko berniuks tarpe, ir, js agresyvus elgesys labiau nei mergaitėms, neigiamai sąlygoja js socializaciją. A. Crowley, S. Jeon (2013) tyrė vaiks dienos centrs teikiams paslaugs atitikimą js licencijose numatytiems reikalavimams bei kitiems teisės aktams, orientuojantis į vaiks fizinę sveikatą bei saugumą. V. Gudžinskienė ir A. Railienė (2012) nagrinėjo vaiks dienos centrs darbuotojs socialinius įgūdžius bei karjeros kompetencijas. ia ir dabar , t. y. aktualizuojamas socialinis įgūdžis ugdymas, bet jis sąmoningai nesiejamas su ugdymu karjerai, t. y. M. Wadsby (2012) gilinosi į motins psichosocialines krizes, js galimus padarinius, tokius kaip alkoholio, narkotiks vartojimas, bei js įtaka vaikams. V Gudžinskienė ir R. iose šeimose, patiriamus psichologinius, socialinius bei mokymosi sunkumus. B. Littlechild (2008) aktualizavo į vaikus orientuoto socialinio darbo vertinimo poreikį. Autoriaus nuomone, yra būtina tirti ir analizuoti socialinės pagalbos vaikui rezultatą, o pati socialinio darbo rizika turi būti mažinama įvairiais būdais. L. Dromantienė ir R. ios situacijos atžvilgiu. B. Kairienė (2006) tyrinėjo agresyvaus tėvs elgesio su savo vaikais koregavimo galimybes, akcentuodama pedagogs indėlį šiose situacijose. ius dalykus. G. ius įtakos socialinės įtampos raiška. S. Mikulionienė (2005) bei L. }alimienė (2004) analizavo socialinės atskirties reiškinį šalies visuomenėje, nagrinėjo sritis, kuriose ši sąvoka gali būti taikoma, analizavo įvairias socialines grupes, socialinės atskirties problemas bei integracijos galimybes tam tikros grupės atžvilgiu. A. Juodaitytė (1996) tyrė socializacijos aspektus vaikystėje, Z. Bajorikėnas (2004)  šeimos vaidmenį vaiko socializacijos procese, tėvs švietimo šiuo atžvilgiu problematiką. M. Black, H. Raymond ir kt. (2002) tyrims sritis  vaiks nepriežiūra socialinės rizikos šeimose, autoris objektas buvo ikimokyklinio amžiaus vaikai kaimo vietovėse. Pasitelkdama užsienio šalis patirtį B. Palavinskienė (2001) analizavo smurto šeimoje prevencijos galimybes. J. G. is alkoholiks šeimose problemas. S. T. Azar, D. A. Wolfe (1995) analizavo tėvystės teisis nutraukimo atvejus. S. W. P. R. Powers (1997) tyrė socialinis darbuotojs darbo įgūdžius bei darbo metodus ir teorijas.

Mokslinė problema/probleminiai klausimai. ios problemos, js įtaka vaiks socializacijai ir integracijai bei vaiks dienos centrs vaidmuo, kaip vienas iš šis problems sprendims būds. iau vaiks dienos centrs veikla, kaip šia socialinės rizikos šeims kilusis vaiks socialinis problems prevencinė priemonė šalyje yra nagrinėjama fragmentiškai, o šis vaiks poreikis tenkinimo galimybės minėtose įstaigose apskritai nėra tirtos.

Kyla klausimas, kaip patys vaiks dienos centro darbuotojai bei savanoriai vertina socialinės rizikos šeims vaiks poreikis patenkinimo lygį js dienos centre? Koks yra šiems vaikams teikiams paslaugs poreikis bei potencialas? Su kokiais sunkumais vaiks dienos centro darbuotojai bei savanoriai susiduria dirbdami su socialinės rizikos šeims vaikais bei kaip tai lemia vaiks poreikis patenkinimo lygį? Remiantis vaiks dienos centro darbuotojs bei savanoris patirtimi, šiame darbe siekiama išnagrinėti šio pobūdžio įstaigs galimybes tenkinti socialinėse rizikos šeims vaiks poreikius. Tyrimo metu stengiamasi įsigilinti į socialinės rizikos šeims vaiks poreikius, js tenkinimą, atkreipti dėmesį į vaiks dienos centrs darbo principus bei js naudą. Tyrimo hipotezė  tikėtina, kad vaiks dienos centre socialinės rizikos šeims vaiks poreikiai yra patenkinami. Darbo objektas  socialinės rizikos šeims vaiks poreikis tenkinimas vaiks dienos centre.

Darbo metodai. Teoriniai. Su tyrimo problema susijusios mokslinės bei kitos literatūros, teisės akts analizė, sintezė ir apibendrinimas. Empiriniai. Anketinė apklausa  sudaryta anketa, kuria naudojantis buvo siekiama surinkti informaciją apie socialinės rizikos šeims vaiks poreikis tenkinimo galimybes vaiks dienos centre. Duomens analizės metodai. Programos Windows Microsoft Exel ir SPSS. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados, rekomendacijos, santraukos lietuvis bei angls kalbomis, literatūros sąrašas, 1 priedas.

Pradedant nagrinėti socialinės rizikos šeims vaiks poreikis tenkinimo galimybes, tikslinga išsiaiškinti esmines socialinės rizikos šeims charakteristikas. Anot E. Masiliauskienės ir V. Griauskutės (2010), esminį vaidmenį vaiko asmenyb augime turi šeima, nes būtent joje yra suvokiami socialiniai vaidmenys, yra įgyjama reikalings žinis ir įgūdžis, būtins vaiko adaptacijai ir integracijai visuomenėje. Pasak autoris, šeima taip pat ugdo vaiko savivartės jausmą, didina pasitikėjimą savimi, plėtoja kūrybinį potencialą, socialinį aktyvumą. ios, kaip sėkmingai šeima atlieka savo funkcijas, ir kokiu būdu js neatlikdamos jos rizikuoja tapti socialiai pažeidžiamomis (Kabašinskaitė, 1999).

Apibendrinant galima teigti, kad socialinės rizikos šeimos Lietuvoje yra aktuali problema, kuri reikalauja nuolatinio dėmesio ir kompleksinių sprendimų. Svarbu ne tik teikti finansinę pagalbą, bet ir užtikrinti psichologinę, socialinę paramą, švietimą bei ugdymą. Vaikų dienos centrai atlieka svarbų vaidmenį tenkinant socialinės rizikos šeimų vaikų poreikius ir mažinant socialinę atskirtį.

Svarbiausi socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje:

Rodiklis	Apibūdinimas
Ilgalaikio nedarbo lygis	Procentas darbingų asmenų, kurie ilgą laiką negali susirasti darbo.
Bedarbių asmenų skaičius	Bendras bedarbių skaičius šalyje.
Vidutinės vartojimo pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį	Vidutinės pajamos, kurias namų ūkis gali skirti vartojimui per mėnesį.
Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susiduriančiuose su būsto problemomis, dalis	Procentas gyventojų, kurie susiduria su būsto trūkumu arba prasta būsto kokybe.
Socialinės pašalpas gaunančių asmenų skaičius	Bendras asmenų, gaunančių socialinę pašalpą, skaičius.
Skurdo rizikos lygis	Procentas gyventojų, kurių pajamos yra žemiau skurdo ribos.
Namų ūkių, turinčių interneto prieigą, dalis	Procentas namų ūkių, kurie turi prieigą prie interneto.
Darbingo amžiaus asmenys, pripažinti neįgaliaisiais	Asmenų, kurie dėl sveikatos problemų negali pilnai dalyvauti darbo rinkoje, skaičius.
Teismo nuteistųjų asmenų skaičius	Bendras teismo nuteistųjų asmenų skaičius.
18-24 m. jaunimo, kuris neturi vidurinio išsilavinimo ir nesimoko, dalis	Procentas jaunų žmonių, kurie neįgyja vidurinio išsilavinimo ir nesimoko.
Mokymosi visą gyvenimą lygis tarp 25-64 m. amžiaus gyventojų	Procentas suaugusių gyventojų, kurie dalyvauja mokymosi visą gyvenimą programose.

tags: #seimu #turinciu #socialiniu #problemu #lietuvoje #vis