Europos socialinis tyrimas (angl. European Social Survey, ESS) yra mokslininkų inicijuota ir kas dvejus metus atliekama tarptautinė apklausa apie skirtingų šalių gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgseną. Ją organizuoja Centrinė mokslinė grupė, kuriai vadovauja Prof. Rory Fitzgerald iš Londono Sičio universiteto (Jungtinė Karalystė), kartu su septyniais instituciniais partneriais: Barselonos Pompeu Fabra universitetas, Ispanija; Centerdata, Nyderlandai; IPP-CSIC - Institute of Public Goods and Policies, Ispanija; Esekso universitetas, Jungtinė Karalystė; Leibnico socialinių mokslų institutas (GESIS), Vokietija; Sikt, Norvegija; Utrechto universitetas, Nyderlandai.
EST istorijos pradžia yra 1995 m., kai Europos mokslo fondas įgyvendino palyginamąjį projektą „Požiūriai į valdžią“. Jis siekė tirti Europos gyventojų nuomones apie skirtingų šalių valdžią. Šis tyrimas suteikė vertingų rezultatų, tačiau jame buvo pastebėtos didelės duomenų apie socialines ir politines orientacijas skirtingose šalyse spragos. Nors dauguma nacionalinių apklausų buvo vykdomos remiantis aukštais metodologiniais standartais, bet visos jos skyrėsi klausimų formuluotėmis ir metodologija, o tai darė palyginimą itin sudėtingą.
Kad šis socialinių tyrimų Babelio bokštas būtų suvaldytas ir atsirado Europos socialinio tyrimo iniciatyva. Oficialiai EST įkurtas 2001 m. birželį ir nuo tada bent vienoje bangoje jau dalyvavo net 37 Europos (ir ne tik) šalys. Lietuva į EST įsijungė 2008 m. EST už inovacijas tarpkultūriniuose apklausų tyrimuose 2005 m. apdovanotas Europos Sąjungos Dekarto prizu ir iki šiol yra kokybiškiausias socialinis tyrimas Europoje.
Pagrindiniai EST tikslai ir reikšmė šeimos tyrimuose
EST, matuodamas ir vertindamas skirtingus gyventojų požiūrius, įsitikinimus ir elgsenos modelius daugiau nei trisdešimtyje valstybių, siekia šių tikslų: apklausos būdu rinkti duomenis apie Europos socialinės struktūros, gyvenimo sąlygų ir nuostatų kaitą ir pateikti įžvalgas apie tai, kaip kinta Europos socialinis, politinis ir vertybinis paveikslas; įgyvendinti aukštus standartus atitinkančią tarptautinių socialinių tyrimų metodologiją - pirmiausia klausimynų kūrimo ir testavimo, atrankų sudarymo, duomenų rinkimo, paklaidų mažinimo ir klausimų patikimumo užtikrinimo srityse; skatinti ir rengti Europos socialinių mokslų tyrėjų lyginamųjų tyrimų ir duomenų analizės mokymus; didinti duomenų apie socialinius pokyčius matomumą ir prieinamumą mokslininkams, politikos formuotojams ir visai visuomenei; sudaryti galimybę naudoti patikimus nacionalinės pažangos rodiklius, pagrįstus piliečių požiūriu į pagrindinius savo visuomenių aspektus.
Šalyse, kuriose nėra sukurtų duomenų infrastruktūrų, EST yra ypač reikšmingas ir nacionaliniu požiūriu, ir lyginant Europos valstybes tarpusavyje, nes pritraukia tūkstančius vartotojų iš visos Europos. EST yra sukūręs specialų duomenų analizės įgūdžių mokymo įrankį EduNet, kad suinteresuotosios šalys būtų pajėgios naudoti kiekybinius duomenis. Svarbu pažymėti, kad nekomerciniais tikslais EST duomenis galima gauti nemokamai (prisiregistravus juos galima atsisiųsti iš oficialios svetainės).
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
EST Lietuvoje: dalyvavimas, vykdytojai ir temos
Lietuva į EST įsitraukė nuo 4-osios bangos ir iki 2022 m. Lietuvoje buvo atliktos jau 7 tyrimo bangos: ESS4 (2008/09), ESS5 (2010/11), ESS7 (2014/15), ESS8 (2016/17), ESS9 (2018/19), ESS10 (2020-22), ESS11 (2023/24).
EST 2008 - 2017 metais Lietuvoje vykdė Kauno technologijos universitetas (nacionalinis tyrimo koordinatorius buvo dr. Vaidas Morkevičius). Nuo 2019 m. EST vykdančioji institucija Lietuvoje yra Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Nacionalinio koordinatoriaus pareigas 2019-2021 m. užėmė Socialinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Aurelija Stelmokienė, o nuo 2021 m. - Sociologijos katedros dėstytojas ir mokslininkas dr. Apolonijus Žilys. EST EMTIK Lietuvos nacionalinis atstovas yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Daugumą lauko tyrimų (gyventojų apklausų) Lietuvoje įgyvendino UAB „Baltijos tyrimai“. EST 9 ir 10 bangos lauko tyrimus atliko UAB „RAIT“.
EST tyrime analizuojamos žmonių nuostatos, įsitikinimai ir elgsena skirtingose Europos šalyse. Tyrimo temos apima socialinės nelygybės sveikatos srityje klausimus, lyčių aspektus, vertybes ir elgsenos pokyčius, kas yra svarbu ir šeimos socialinių tyrimų kontekste.
Metodologija: atrankos, duomenų rinkimas ir CAPI
EST reprezentatyvios imtys apima visų tyrime dalyvaujančių šalių namų ūkių gyventojus nuo 15 metų ir vyresnius nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos. EST apklausa Lietuvoje įgyvendinama tiesioginio interviu būdu kas 2 metus.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"
9-oje bangoje pirmąsyk taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu. Šioje bangoje buvo naudotas apklausų agentūros susiprogramuotas el. klausimynas. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 9-oje bangoje surinkta galutinė 1835 respondentų imtis.
10-oje bangoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdoma tiesiogiai bendraujant su respondentu (angl. face to face), duomenis fiksuojant planšetiniu arba nešiojamu kompiuteriu. Pirmą kartą duomenys buvo renkami su CenterData sukurtu ir administruojamu integruotu įrankiu (suite survey tool), t.y. el. klausimynu ir lauko darbų stebėsenos įrankių bendru paketu. Klausimynai respondentams buvo pateikiami lietuvių arba rusų kalbomis. Lietuvoje 10-oje bangoje surinkta galutinė 1659 respondentų imtis.
11-oji tyrimo banga vykdyta daugelyje Europos šalių, taikant griežčiausias apklausų atlikimo metodikas. Lietuvoje tyrimas vykdytas laikantis tikimybinės atrankos sudarymo principų (pritaikyta daugiapakopė atranka pagal LR teritorinį suskirstymą), iš atrinktų 3818 namų ūkių apklausti 1365 gyventojai, kurie buvo 15 m. ar vyresni, pasiektas 41 proc. atsako dažnis.
Tiesioginio interviu metu respondentai atsakinėjo į nuolatinio pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje tyrimo bangoje, ir į du vienuoliktojoje bangoje įtrauktus kintančius klausimų blokus „Socialinės nelygybės sveikatos srityje“ (pastarasis yra dalinis 7-osios bangos modulio pakartojimas) ir „Lytis šiuolaikinėje Europoje“. Siekiant užtikrinti standartizuotą duomenų rinkimą ir jų patikimumą, vienuoliktojoje bangoje Lietuvoje taikytas CAPI metodas - apklausa vykdyta tiesiogiai bendraujant su respondentu ir apklausėjui duomenis fiksuojant planšetiniu kompiuteriu.
Klausimynų vertimas ir adaptacija
Klausimynų pagrindas yra bazinio (nuolatinio) ir besikeičiančių klausimyno modulių anglų kalba vertimas, tačiau juose yra ir atskiroms šalims būdingų klausimų, pavyzdžiui, į skirtingų šalių klausimynus įtraukti skirtingi (arba adaptuoti, kad atspindėtų nacionalinį kontekstą) partijų, išpažįstamų religijų, išsimokslinimo ir šeiminės padėties atsakymų variantai.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis
Metodologiniai mokymai „Apklausose naudojamų instrumentų vertimo ypatumai“ buvo rengiami Lietuvoje, kuriuose buvo pristatyta, kaip verčiamas EST klausimynas bei pateikti praktiniai patarimai, kaip išversti tekstą taip, kad jis reikštų būtent tai, ką sumanė jo autoriai.
Duomenų prieiga, analizė ir mokymai
Tyrimo duomenų rinkiniai, šiuo metu apimantys daugiau nei 425 000 interviu (iš kurių daugiau nei 10 000 atlikti Lietuvoje). Svarbiausių EST rezultatų serijoje iškiliausi savo sričių ekspertai supažindina su aktualiausiomis Europos visuomenių problemomis. Ši serija neapsiriboja tik paprastu duomenų pateikimu - remiamasi teorija ir išsamia moksline analize.
EST yra sukūręs specialų duomenų analizės įgūdžių mokymo įrankį EduNet, kad suinteresuotosios šalys būtų pajėgios naudoti kiekybinius duomenis. Viešinant EST vykdymą ir jo rezultatus Lietuvoje rengiami metodologiniai seminarai ir mokymai: nuo SPSS duomenų analizės (koreliacija, vidurkių palyginimai, tiesinė regresija, MANOVA) iki aptarimų apie klausimynų kokybę ir lauko darbų stebėseną.
2020 m. vyko nuotoliniai metodologiniai mokymai „Mokomės duomenų analizės SPSS programa su ESS: koreliacija ir skirtumai tarp grupių (vidurkių palyginimas)“; „Mokomės duomenų analizės SPSS programa su ESS: tiesinė regresinė analizė ir daugiamatė dispersinė analizė (MANOVA)“; „Europos statistikos diena su EST“, kurių metu dalyviai buvo supažindinti su EST metodologija ir EST duomenų paruošimu analizei. Mokymuose demonstravimo įrankiai apėmė EST statistinės analizės įrankį (ESS Cumulative Data Wizard) ir SPSS programą.
EST duomenų vartotojai ir prieinamumas
EST duomenų vartotojai yra studentai, mokslininkai ir tyrėjai, privatūs asmenys, organizacijos, valdžios atstovai, privačių įmonių atstovai ir kt. Remiantis 2024 m. lapkričio mėn. duomenimis, registruotų EST duomenų vartotojų visame pasaulyje buvo 243814. Lietuvoje 2024 m. lapkričio mėn. fiksuoti 1884 registruoti duomenų vartotojai, iš kurių didžiąją dalį sudarė studentai (78 proc.). Remiantis VDU CRIS 2025 m. sausio mėn. duomenimis, jau buvo fiksuotos 288 EST 11 bangos peržiūros bei 79 atsisiuntimai.
Viešinimas, renginiai ir tarpdisciplininis poveikis
Viešinant EST vykdymą ir jo rezultatus buvo surengta gausybė renginių Lietuvoje: seminarų, metodologinių mokymų, apskrito stalo diskusijų, „EST piknikų“ ir nuotolinių viktorinų. 2012 m. vyko seminaras-diskusija „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“, 2015 m. tarptautinis metodologinis seminaras „Measuring Europeans' Attitudes with the European Social Survey“, 2019 m. metodologiniai renginiai ir apskrito stalo diskusijos Kauno rajone, 2020-2021 m. nuotoliniai mokymai ir konferencijos apie metodologinius socialinių mokslų tyrimų iššūkius COVID-19 pandemijos laikotarpiu ir klausimynų vertimo ypatumus.
EST duomenų pagrindu parengti moksliniai pranešimai Lietuvoje aptarė temas nuo socialinės paramos ir vienišumo iki politinių nuostatų ir psichologinės gerovės determinantų. Renginiai ir mokymai prisidėjo prie tarpdisciplininio dialogo tarp sociologijos, edukologijos, teisės, psichologijos ir kitų mokslų sričių.
EST ir šeimos tyrimai: praktiniai panaudojimo pavyzdžiai
EST duomenys leidžia analizuoti šeimos socialinius aspektus, pavyzdžiui, šeimos vertybes, nuostatas dėl lyčių vaidmenų, šeimos sudarymo motyvus ir sveikatos nelygybę šeimos lygmenyje. Palyginamoji perspektyva, kurią suteikia EST, leidžia identifikuoti nacionalinius ypatumus, ilgesnio laikotarpio tendencijas ir tarptautinius skirtumus.
EST tyrimų rezultatai gali būti panaudoti kuriant šeimos politiką, sveikatos prevencijos programas, socialinio darbo priemones ir švietimo iniciatyvas, nes tyrimai suteikia patikimus nacionalinės pažangos rodiklius, pagrįstus piliečių požiūriu į pagrindinius savo visuomenių aspektus.
Metodologiniai iššūkiai ir aktualijos
EST konfrontuoja įprastus tarptautinių apklausų iššūkius: klausimų vertimo ir adaptacijos poreikį, vienodų metodologinių procedūrų užtikrinimą, reprezentatyvių imčių sudarymą įvairiuose nacionaliniuose kontekstuose, atsako dažnio išsaugojimą. Vertinant šeimos tematiką, svarbu atsižvelgti į kultūrinius skirtumus, definicijų neatitikimus (pvz., šeimos sampratos) ir sezoninius ar demografinius pokyčius.
EST specialistai palaiko aukštus metodologinius reikalavimus: klausimynų kūrimą ir testavimą, atrankų sudarymą, duomenų rinkimą, paklaidų mažinimą ir klausimų patikimumo užtikrinimą. Lietuvoje buvo rengti specialūs mokymai ir seminarai, skirti gerinti tyrimų kokybę ir pristatyti užsienio ekspertų įžvalgas.
Duomenų kokybė ir prieigos įrankiai
Siekiant užtikrinti EST duomenų prieinamumą ir kokybę, naudojami tokie įrankiai kaip CenterData „suite survey tool“, NESSTAR, ESS Cumulative Data Wizard ir EduNet mokymo platforma. Panaudojamos technologijos (pvz., CAPI) padeda sumažinti duomenų įvedimo klaidas, greitinti duomenų apdorojimą ir užtikrinti lauko darbų stebėseną.
| Elementas | Praktinė reikšmė šeimos tyrimuose |
|---|---|
| Reprezentatyvios imtys (15+) | Leidžia analizuoti šeimos struktūras ir nuostatas platesniame amžiaus diapazone |
| CAPI metodas | Didesnis duomenų kokybės užtikrinimas ir mažesnės įvedimo klaidos |
| Klausimynų moduliai | Galimybė analizuoti konkrečias temas (pvz., socialinė nelygybė sveikatos srityje) |
| Vertimo praktika | Užtikrina klausimų semantinės prasmės išsaugojimą skirtinguose kontekstuose |
| Atviros duomenų prieigos įrankiai | Skatina mokslinę analizę ir politikos formavimą remiantis duomenimis |
Perspektyvos ir nauji tarptautiniai tyrimai
EST lieka kertiniu tarptautinių socialinių tyrimų tinklo elementu, teikiančiu patikimus ilgalaikius duomenis apie visuomenės pokyčius. Nauji tarptautiniai tyrimai, tokie kaip EBPO socialinių ir emocinių įgūdžių tyrimas (SSES), yra papildoma priemonė suprasti jaunų žmonių socialinius ir emocinius aspektus bei jų santykį su šeimos kontekstu. SSES tyrimas Lietuvoje vyks 2026 m. ir padės geriau suprasti 15-mečių elgseną, jų socialinių tinklų naudojimą ir pasirengimą karjerai.
Tarpdisciplininis požiūris į socialinių mokslų metodologiją, integruojant filosofijos, sociologijos, psichologijos ir edukologijos žinias, padeda gilinti analizę šeimos tyrimuose, atkreipiant dėmesį į kūrybinio mąstymo būdus, argumentologiją ir pseudomokslo atpažinimą.
Akcentai šeimos socialinių tyrimų praktikai
- Naudoti standartizuotus klausimynus ir griežtas atrankos procedūras siekiant palyginamumo.
- Užtikrinti profesionalų vertimą ir kultūrinę adaptaciją, kad klausimai būtų semantiškai tikslūs.
- Pritaikyti CAPI ir kitus elektroninius įrankius duomenų kokybei gerinti.
- Organizuoti mokymus ir seminarus analitiniams gebėjimams stiprinti (SPSS, MANOVA, regresija).
- Panaudoti EST duomenis kuriant šeimos politikos rekomendacijas ir socialines programas.
EST Lietuvoje parodė, kad tarptautinės apklausos gali būti sėkmingai integruotos į nacionalinę tyrimų infrastruktūrą ir tapti vertingu šaltiniu šeimos socialiniams tyrimams, politikos formavimui bei akademiniam darbui.
tags: #seimos #socialinis #tyrimas