„Tikiuosi, atleisite man, kad esant tokiai situacijai nusprendžiau nekeliauti ir pas jus neatvykau“, - į klausytojus kreipėsi žymiojo britų fiziko S. Anglų žurnalistė, novelistė, filantropė ir mokslo populiarintoja geriausiai žinoma kaip knygų vaikams autorė, o žymiausias jos sukurtas herojus - berniukas Džordžas, patyręs daugybę nuotykių keliaudamas po Saulės sistemą ar ieškodamas kosminių lobių.
„Užaugau neįprastoje šeimoje, - nuotolinę kalbą Vilniuje vykusios konferencijos svečiams pradėjo ji. - Mano tėvas, visų mylimas ir gerbiamas mokslininkas S. Hawkingas gimė 1942 metų sausio 8-ąją. Tądien buvo minimos 300-osios astronomo Galileo Galilei mirties metinės. Rodos, tokia data mano tėvui turėjo būti lemtinga, tačiau jis pats šios dienos nesureikšmino ir visuomet sakydavo, kad tą pačią dieną yra gimę daugybė vaikų. Ir nors viename iš mokyklos įrašų buvo pastaba, kad jis nieko gyvenime nepasieks, tėtis nuo paauglystės degė aistra moksliui“, - pasakojo L.
21-erių S. Hawkingui buvo diagnozuota motorinius neuronus pažeidžianti liga - šoninė ameotrofinė sklerozė. „Jam tai buvo tamsus ir liūdesio persmelktas laikas, kai iš tiesų rodėsi, jog nieko nenuveiks. Tačiau jis sutiko mano mamą, įsimylėjo ir nusprendė susituokti. Jis buvo įsitikinęs, kad kaip vedęs vyras turi susirasti darbą, o tam reikia apsiginti daktaro disertaciją.
Tiesa, moteris prisiminė, kad kai ji buvo vaikas (kiek daugiau nei prieš keturis dešimtmečius), vargu ar Kembridžo gatvėse buvo galima pamatyti tokią sunkią negalią kaip jos tėčio turinčių žmonių, savarankiškai leidžiančių laiką su vaikais. „Mano tėtis turėjo elektrinį vežimėlį ir mėgo juo važinėti dideliu greičiu kur panorėjęs. Jis buvo savarankiškas, nepriklausomas, pats priimdavo sprendimus ir turėjo darbą. Taigi mano tėvai eidavo visur, kur tik užsinorėdavo, ir stengėsi gyventi kiek įmanoma normaliau.
Duodama interviu užsienio žiniasklaidai moteris ne kartą pasakojo, kaip ją erzindavo aplinkinių žvilgsniai ir nuolatinis spoksojimas. „Tėčiui tai niekada nerūpėjo. Jis norėjo daryti viską, ką ir kiti žmonės: eiti į kavines, leisti laiką su šeima ir pan. Kadangi turėjo didelę negalią, jam buvo svarbu, kad ir kiti neįgalūs žmonės suprastų, jog tai ne kliūtis, kad jie gali keliauti kur nori ir gali daug nuveikti.
Taip pat skaitykite: Pagalba socialinės rizikos šeimoms
„Jei kada nors ir abejojau, kad mano vaikystė buvo neįprasta, Holivude sukurtas filmas „Visko teorija“ visas abejones išsklaidė. Tai labai gražus filmas, paremtas mamos prisiminimais ir atskleidęs mūsų šeimos gyvenimą. S. Hawkingas gyveno 50 metų ilgiau, nei jam prognozavo gydytojai. Jis mirė 2018-ųjų kovo 14 dieną.
„Tądien minimos fiziko Alberto Einsteino gimimo metinės. Netrukus po tėvo mirties duotame interviu L. Hawking pasakojo paskutines jo gyvenimo dienas praleidusi drauge, o tą dieną, kai jis mirė, vadino viena liūdniausių gyvenime. Vis dėlto L. Hawking net ir apie liūdnus dalykus moka kalbėti su šypsena: „Iš pradžių negalėjau patikėti, kad tėvo nebėra. Atrodė, kad girdžiu jo balsą, namuose pilna jo nuotraukų, rodos, jaučiau jo buvimą šalia. Ir nors jis stengėsi gyventi kuo įprasčiau, moteris BBC yra pasakojusi, kad tėtis jai prasitarė neretai jausdavęsis vienišas.
Ką reiškia būti legendinės asmenybės dukra? L. „Paradoksalu, tačiau tau tavo gyvenimas atrodo normalus. Tik pabandžiusi pažvelgti iš šono, ką leido padaryti juosta „Visko teorija“, suprantu, kad jis buvo labai neįprastas. Viena vertus, buvome paprasta šeima, kuri kartu gamino maistą, kūrė planus, stengėsi susidoroti su kasdieniais rūpesčiais.
Laidai „Good Morning Britain“ moteris yra pasakojusi, kad S. Hawkingas jai visuomet pirmiausia buvo tėtis: „Būdama paauglė pagalvodavau ir netgi esu jam rėžusi: „Ką tu išmanai?“ Juk kas nors turėjo jam taip pasakyti. Tiesa, skaitydama kalbą L. Hawking neužsiminė apie gyvenimo skyrių, kuris buvo išties skausmingas. Pirmas smūgis, ištikęs jos šeimą, - tėvų skyrybos ir antros tėvo vestuvės su slauge Elaine Mason. Lucy su „The Guardian“ yra pasidalijusi įtarimais, kad naujoji žmona smurtavo prieš jos tėvą, tačiau pats S.
Stephenas Williamas Hawkingas gimė 1942 m. Oksfordo universitete jis studijavo kosmologiją, tačiau studijos jam buvo nuobodžios. Dar prieš įgydamas daktaro laipsnį jis susituokė su pirmąja žmona Jane Wilson. Mokslininko būklė nuolat blogėjo, tačiau 8 dešimtmetyje jis paskelbė pagrindines savo astrofizikos teorijas. 1988 m., praėjus 3 metams, kai visiškai prarado galimybę kalbėti, jis išleido „Trumpą laiko istoriją“, tapusią viena labiausiai skaitomų mokslo populiarinimo knygų pasaulyje - jos tiražas pasiekė 10 mln. Vėliau Hawkingas parašė dar kelias mokslo populiarinimo knygas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos šeimų parama
Pasklidus žiniai apie S. Hawkingo mirtį, mokslininkai iš viso pasaulio reiškė užuojautą ir vadino jį įkvėpimo šaltiniu. Amerikiečių astrofizikas Neilas deGrasse'as Tysonas tviteryje išreiškė užuojautą, palygindamas S. Hawkingo mirtį su kosmologija. „Jam išėjus liko intelektinis vakuumas. Bet jis nėra tuščias. Galvokit apie tai kaip apie vakuuminės energijos rūšį, persmelkiančią kosminio laiko terpę, kuri nepaklūsta matavimui“, - sakė mokslininkas.
NASA tviteryje irgi paskelbė panegiriką S. Hawkingui; šiame socialiniame tinkle NASA pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matomas besišypsantis mokslininkas, pakilęs nesvarumo skrydžiui Kennedy kosmoso centre Floridoje. Jo mirtis nuliūdino net ir garsenybes, kurios paprastai nesiejamos su astrofizikos subtilybėmis. Amerikiečių dainininkė Katy Perry sakė, kad „mano širdyje (atsivėrė) didžiulė juodoji skylė“.
Žemės gyvybė pavojuje - vienas iš dažnų Hawkingo perspėjimų. „Galvoju, kad žmonija neturi ateities, jei nekeliaus į kosmosą, - sakė jis. - Manau, kad Žemės gyvybei gresia vis didesnis pavojus būti sunaikintai katastrofos, tokios kaip staigus pasaulinis atšilimas, branduolinis karas, koks nors genų inžinerijos būdu sukurtas virusas ar kiti pavojai.“ Neseniai jis sakė, kad dirbtinis intelektas gali padėti kovoti su ligomis ir skurdu, bet tuo pačiu perspėjo dėl šių technologijų potencialių pavojų.
„Trumpai tariant, dirbtinio intelekto sukūrimo sėkmė galėtų būti didžiausias mūsų civilizacijos istorijos įvykis. Drauge su privalumais dirbtinis intelektas taip pat atneš pavojų, tokių kaip galingi autonominiai ginklai ar nauji būdai saujelei engti daugumą“, - 2016 metais per naujo dirbtinio intelekto tyrimų centro Kembridžo universitete atidarymą sakė S. Hawkingas.
Kaip atkreipia dėmesį „Wired“, kaip mokslininkas Hawkingas nemažai klydo. Kurį laiką jis manė, kad juodosios skylės sunaikina informaciją, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai neįmanoma. Vis dėlto Hawkingas įžymybe tapo ne tik dėl to - ne mažiau svarbu tai, kad jis tapo kovos su neįveikiama liga simboliu ir turėjo puikų humoro jausmą. Kitas veiksnys, dėl kurio Hawkingas buvo laukiamas svečias televizijos laidose ir tapo filmų bei serialų personažu, yra jo humoras.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Įrodydamas, kad kelionės laiku neegzistuoja, mokslininkas buvo surengęs vakarėlį keliautojams laiku, tačiau apie jį pranešė tik jam pasibaigus. 2014 m. komikas Johnas Oliveris savo laidoje Hawkingo paklausė, ar egzistuoja paralelinė visata, kurioje jis yra protingesnis už žymųjį fiziką. „Taip, - atsakė Hawkingas ir vos šyptelėjo.
Interview Stephen Hawking with a human interpreter
Ilgą laiką profesoriui S. Hawkingui buvo diagnozuota amiotropinė lateralinė sklerozė - 1964-aisiais, kai S. Hawkingui tebuvo 22 metai, jam buvo diagnozuota sunki motorinių neuronų liga, prikausčiusi jį prie neįgaliųjų vežimėlio. Gydytojai prognozavo, kad S. Hawkingas gyvens tik kelerius metus, bet jis atsilaikė gerokai ilgiau. „Jo drąsa ir atkaklumas bei ypatingi gabumai ir humoro jausmas įkvėpdavo žmones visame pasaulyje“, - sakė jo šeimos nariai.
„Mano lūkesčiai buvo sumažinti iki nulio, kai buvau 21 m. „Mano tikslas paprastas: visiškai suprasti Visatą, kodėl ji yra, kokia yra, ir kodėl ji apskritai egzistuoja“, - kartą pasakė S. Hawkingas. Dauguma jo darbų buvo susiję su pastangomis suderinti reliatyvumą - erdvės ir laiko prigimtį - su kvantine teorija, aiškinančia, kaip veikia smulkiausios Visatos dalelės, ir tokiu būdu išsiaiškinti, kaip susikūrė mūsų Visata ir kokie dėsniai ją valdo.
Savo populiariausioje knygoje „A Brief History of Time“ („Trumpa laiko istorija“) profesorius S. Hawkingas iškėlė galimybę fizikams sukurti „visko teoriją“, kuri paaiškintų visas gamtos jėgas - tuomet „mes iš tikrųjų pažintume Dievo protą“. Knyga, pirmą kartą pasirodžiusi 1988 metais, buvo parduota 10 mln. egzempliorių ir tapo pasauliniu bestseleriu.
| Metai / įvykis | Renginys |
|---|---|
| 1942 | Gimė Stephenas Hawkingas |
| 1964-1965 | Diagnozuota motorinių neuronų liga; studijos Oksforde ir Kembridže |
| 1979 | Tapo Lucaso matematikos profesoriumi Kembridže |
| 1988 | Išleista „Trumpa laiko istorija“ |
| 2007 | Išbandė nesvarumo skrydį |
| 2014 | Juostos „Visko teorija“ premjera |
| 2018 | Mirė Kembridže |
Asmeniškas gyvenimas ir šeima S. Hawkingo ir J. Wilde meilės istorija buvo atpasakota 2014 metų filme „Visko teorija“ (The Theory of Everything), kuris britui Eddie Redmayne'ui pelnė geriausio aktoriaus „Oskarą“. Daugiau kaip pusę šimtmečio profesorius S. Hawkingas narpliojo sudėtingiausias mokslo problemas, tuo pat metu kovodamas su luošinančia liga, kuri suparalyžiavo beveik visą jo kūną. Jane padėjo S. Hawkingui išsikapstyti iš gilios depresijos, kuria jis susirgo pirmą kartą išgirdęs neurologinės ligos diagnozę. Ji suteikė jam būsimo gyvenimo ir šeimos viltį. Tuo tarpu Elaine ne kartą gelbėjo jo gyvybę, pasitelkdama savo medicininius įgūdžius.
Savo knygoje S. Hawkingas taip pat dalijasi prisiminimais apie ankstyvą vaikystę ir studijų dienas Oksforde iki pat pirmojo mokslinio persilaužimo tyrinėjant juodąsias skyles ir kvantų teoriją. S. Hawkingo aistra žaisliniams traukinukams virto noru suprasti, kaip funkcionuoja pasaulis, įskaitant tokius paslaptingus reiškinius kaip juodosios skylės ir ankstyvosios visatos, bei troškimu mėgautis tokio žinojimo galia. „Jeigu suprasi, kaip funkcionuoja Visata, tam tikra prasme galėsi ją kontroliuoti“, - teigia S. Hawkingas savo memuaruose.
Lucy, S. Hawkingo dukra, parašė vaikams skirtą knygų seriją kartu su tėvu ir jo buvusiu studentu, kuri pritraukė jaunųjų skaitytojų dėmesį ir tapo pavyzdžiu, kaip šeimos ryšys, mokslo populiarinimas ir tėvo intelektas gali sujungti kartas. Pirmoji knyga „Džordžas ir Visatos paslaptys“ pasirodė 2007 m., tuojau po jos sėkmės sekė daugelis kitų leidinių serijoje.
„Mano lūkesčiai buvo sumažinti iki nulio, kai buvau 21 m. Nuo tada viskas buvo premija“, - viename interviu prisiminė S. Hawkingas. Nepaisydamas fizinės negalios, jis teigė esąs „gana patenkintas“ savo gyvenimu: „Mano neįgalumas nebuvo rimta kliūtis dirbant mokslinį darbą. Jei atvirai, spėju, jog tam tikrais atvejais tai pravertė: man nereikėdavo skaityti paskaitų ar mokyti paskutinio kurso studentų, man nereikėdavo sėdėti nuobodžiuose komitetuose. Taigi galėdavau atsiduoti tik savo tyrinėjimams“.
Hawkingo indėlis į mokslą, jo kovos su liga istorija ir šeimos vaidmuo sudaro sudėtingą, įkvepiančią mozaiką, kurioje mokslas, šeima ir neįgalumas susipina į vieną pasakojimą apie atkaklumą, meilę ir žmogiškumą. „Būti gyvam ir tyrinėti teorinę fiziką buvo nuostabu. Esu laimingas, jei kažkuo prisidėjau prie Visatos supratimo“, - rašė jis savo atsiminimų pabaigoje.
tags: #seima #ir #neigalus #mokslincius