Pateikiama išsami informacija apie vaikų perėjimą į valstybės globą, adaptacijos ypatumus ir rekomendacijas tėvams bei specialistams, remiantis pateiktu medžiagos fragmentu apie mokyklinę adaptaciją, ugdymo organizavimą ir vaikų poreikius.
Ką svarbu žinoti apie adaptaciją ir emocinį paruošimą
Dar nesu sutikusi nė vieno vaiko, kuris nebūtų adaptavęsis mokykloje. Visi adaptuojasi, tik vieniems tai sudėtingesnis, o kitiems - lengvesnis procesas. Adaptacijai reikia laiko - ji gali užtrukti ir kelis mėnesius.
Labai dažnai tėvai padaro meškos paslaugą, nupiešdami rožinį mokyklos paveikslą, pasakodami, kaip vaikui ten bus smagu, nes susiras daug naujų draugų, išmoks daug naujų ir įdomių dalykų. Tokiu atveju natūralu, kad pradėjęs lankyti mokyklą vaikas nusimena. Juk mokykloje visą dieną nei cirkas, nei išsvajotasis teatras nevyksta, o ir draugauti ne visuomet visi nori.
Blogai yra ir kitas kraštutinumas. Tėvai, palydėję savo turtelį į mokyklą, pasako, kad dabar tai jau katino dienos baigtos. Tą išgirdę pirmokai ugdymo įstaigos slenkstį peržengia išsigandę. Todėl būtina rasti aukso vidurį - nei mokinuką nuteikti labai džiaugsmingai, nei gąsdinti. Padėtį reikia pateikti tikrovišką.
Taigi, užteks pasakyti: „Mokykloje tu tikriausiai susirasi naujų draugų. Nieko baisaus, jei kartais ir susipyksite. Juk darželyje taip pat kartais susipykdavai su draugais. Svarbu paskui susitaikyti. Jūs tikriausiai eisite į įvairius žygius arba lankysitės muziejuose, kuriuose bus įdomu, susitiksite su įdomiais žmonėmis. Jei ko nors nesuprasi, visada gali paklausti mokytojos. Vieni dalykai tau seksis lengviau, o kiti - sunkiau.“
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Pirmokas turi suprasti, kad gyvenimas yra įvairus, todėl viena diena gali būti geresnė, kita - blogesnė, viena - įdomesnė, kita - mažiau įdomi. O tėvų pareiga - mokyti savo atžalą, kaip reikia elgtis įvairiomis aplinkybėmis: jei ko nors nesupranti, reikia kelti ranką, jeigu erzina kitas vaikas, reikia pasakyti mokytojai, jei ji į tavo pastabas nereaguoja, būtina pasakyti tėčiui ar mamai.
Atminkite - adaptaciją galima prilyginti amerikietiškiesiems kalneliams. Naivu tikėtis, kad jau antrą dieną grįžęs iš mokyklos vaikas pasakys, kad visi vaikai yra jo draugai, o mokytoja - pati nuostabiausia. Viena diena mokykloje pirmokui greičiausiai bus nuostabi, nes jis susirado naują draugą, su kuriuo per visas pertraukas žaidė, o kitą dieną gali pasakyti, kad daugiau ten nebeis, nes mokytoja jam davė pastabą arba naujasis draugas susirado kitą draugą, su kuriuo žaidė per visas pertraukas.
Praktiniai patarimai tėvams per pirmuosius mėnesius
Jei namuose yra pirmokas, bent jau pirmus du mėnesius atsisakykite lankymosi svečiuose, ilgų vakarėlių sodyboje, neskubėkite vaiko išleisti į naują būrelį ar juo labiau jų daug. Adaptacijai reikia laiko, todėl tėvams verta riboti per dideles permainas pirmuoju adaptacijos laikotarpiu.
Tėvams svarbu suprasti, kad jie kartu su mokykla vaiką ruošia gyvenimui, stato pamatus ateičiai, o ne tik susifokusuoja į rezultatą - pažymį. Nuo 0 klasės visi mokiniai mokosi keltis akademinius, bet ir asmeninius tikslus bei jų siekti mokslo metų eigoje. Mokytojai nuolat kalbėdami apie mokymąsi kaip procesą, atkreipdami dėmesį į kiekvieno vaiko progresą, nelygindami vaikų vienais su kitais, formuoja vaikams suvokimą, kad pažymys - tik matmuo, kuris parodo, kur esi, kokios yra stiprybės ar silpnybės.
Labai svarbu, kad pažymys neturi būti rašomas už viską (drausmė, nepadaryti namų darbai ir pan.), o už žinias, taip ugdymo procesas bus paremtas ne iškalimu ir atkartojimu, o suvokimu ir mąstymu. Vaikams mokslo šaknys nebus karčios, norės eiti į mokyklą ir siekti savo išsikeltų tikslų.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kaip organizuoti ugdymą, kad būtų palaikomas emocinis ir edukacinis tęstinumas
Nuotolinio mokymo metu mokyklos turi modeliuoti ugdymą taip, kad ugdymo procesas nenutrūktų, kad dėmesio centre būtų vaikas ir jo asmeninis augimas. Būtina suvokti, kad apie tai reikia kalbėtis ir su mokyklų bendruomenėmis, jog tai nėra tiesiog ugdymo perkėlimas į virtualią erdvę, kai dirbama įprastu tvarkaraščiu virtualioje erdvėje, ar užduočių prisegimas TAMO dienyne bei vaiko savarankiškas jų atlikimas ir vieną kartą savaitėje prisijungus aptarimas su mokytoju.
Ruošdamiesi nuotoliniam mokymui, kartu su mokytojais iškart sąmoningai ir sistemiškai planavome ir socioemocinį vaikų ugdymą. Tai reiškia, kad buvo numatyti laikai tiek individualiems pokalbiams, tiek mažose grupėse ar su visa klase, o kiekviena diena pradinėje mokykloje prasidėdavo ryto ratu. Visa tai mokytojui leisdavo pajusti, kaip vaikai jaučiasi, kaip gyvena, kuo džiaugiasi, su kokiais sunkumais susiduria.
Individualūs pokalbiai su mokytojais virtualioje erdvėje būtent intravertus „sustiprino“ socioemociškai ir grįžus jie taip ir toliau jautėsi - labiau pasitikėjo savimi, tapo drąsesni. Be to, mokiniai žino, kad kiekvienas iš jų su mokytojais gali pakalbėti tiek virtualiai, tiek esant fiziškai mokykloje.
Diferenciavimas ir mokymo metodų įvairovė
Įvyko įdomus dalykas: kai kuriems vaikams buvo daug lengviau, o kai kuriems - daug sunkiau. Tai tik parodė, kad reikia kuo įvairesnių ugdymo metodų, reikia diferencijuoti, pajusti vaiką, kad ugdymo(si) procesas nebūtų pagal vieną kurpalių.
Neuromokslininkė Urtė Neniškytė pasakė, kad nėra tokio dalyko kaip tinkamas ugdymo(si) stilius - stiliai turi būti kuo įvairesni. Informaciją reikia pateikti kuo įvairiau. Vadinasi, klasėje turi būti ir pamokos-paskaitos, ir pamokos-darbas grupėse, ir pamokos-savarankiškas darbas, ir patyriminės pamokos - kuo įvairiau, kuo daugiau, tuo geriau.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Taip pat pastebėta, kad nuotolinis mokymasis pagerino moksleivių, kurie labiau intravertai, rezultatus. Tai įvyko todėl, kad ugdymo modeliai įtraukė daugiau individualių pokalbių ir darbo mažose grupėse, suteikdami galimybes tiems mokiniams saugiai pasirodyti ir dalyvauti.
Mokyklos pasiruošimas skirtingiems scenarijams
Šiuo metu mokykloje ruošiamas trijų scenarijų Metų kalendorius, kuris apjungia ne tik pamokų tvarkaraštį, bet ir mokykloje vykstančius renginius, kitas veiklas ar atostogas. Vadinasi, tenka galvoti, kad, jei pirmuoju scenarijumi (mes jį vadiname žaliuoju) tektų dirbti ateinančius metus ar dalį laiko, iš karto aptariame su mokyklos komanda, kokie ir kaip vyks įvairūs renginiai, kada mokiniai ir mokytojai atostogaus.
Lygiai taip pat svarstome ir dėliojame, kaip dirbsime ugdymo virtualioje erdvėje raudonuoju scenarijumi. Dar vienas svarbus dalykas, kurį esame nusimatę, kaip atostogaus mokytojai ir mokiniai, jei visgi ugdymas bus mišrus (geltonasis scenarijus) ar perkeliamas į virtualią erdvę - esame suplanavę atostogų išskaidymą. Vykstant nuotoliniam ugdymui pastebėjome, kad tiek vaikams, tiek mokytojams efektyviau turėti daugiau ilgų savaitgalių, o ne savaitę atostogų.
Rinktis arba ne rinktis namų mokymą: ką svarstyti
Svarstant galimybę vaikui mokytis namuose pirmiausia tai daryti reikėtų atsakingai apmąstant, ar tai yra tinkamiausia konkrečiam vaikui ir konkrečiai šeimai. Vienos tobulos mokyklos, vieno tobulo ugdymo metodo ar sistemos visiems nėra, nebuvo ir nebus. Todėl, visų pirma, būtina nesivaikyti naujovių, neskubėti, nepulti aklai kliautis kitų šeimų istorijomis ar sklandančiais mitais, o reikėtų remtis tuo, kas konkrečiai šeimai yra svarbu, kas atliepia šeimos vertybes.
Austėja: populiariausias namų mokymas yra JAV, dar ganėtinai populiarus Didžiojoje Britanijoje. Žemyninėje Europoje, iš Vakarų pasaulio, mažiausiai. Per karantiną JAV apskritai buvo pastebėta tendencija, kad tėvai arba nusprendžia vaikus mokyti namuose, arba renkasi privačias mokyklas. Manau, kad dėl pasitikėjimo valstybine švietimo sistema stokos.
Mokytojo vaidmuo perėjimo ir adaptacijos procese
Karalienės Mortos mokykla nuolat ieško pedagogų, nes mums mokytojas - pašaukimo pedagogas, kuriam mokytoju būti yra gera, jis tuo didžiuojasi, nesigėdija sakyti, kad dirba mokykloje su vaikais, taip pat mato ir suvokia šio, išties sunkaus darbo, prasmę ir vertę. Svarbu, kad žmogus norintis ir turintis reikiamas asmenines savybes - atsakomybę, bendradarbiavimą, adaptabilumą - ir patirties rinkinį darbui su vaikais taip pat suprastų, kad ši profesija, greta gydytojo ir kunigo, yra tarnystė, gyvenimo būdas.
KMM turi neįprastą Lietuvoje poziciją - augančio mokytojo poziciją, kurios dėka suteikiama galimybė tokiam žmogui pasimatuoti mokytojo profesiją, augti į mokytoją ir įgyti reikiamą išsilavinimą. Taip pat svarbus yra naujo darbuotojo įvedimas į organizaciją nepaisant to, ar naujas darbuotojas dirbęs mokytoju, ar ne.
Austėja: džiugu, kad didžioji dalis atvejų yra sėkmingi. Kita vertus, yra monių, kurių aš išvis nesuprantu, kodėl ateina į mokyklą. Man atrodo, kad žmogus turėtų pasidomėti, turėtų pasigilinti, kai renkasi, kur praleis didžiąją dalį savaitės! Pavyzdžiui, visi mūsų mokytojai dalyvauja Mokytojų akademijoje ir yra apie tai papasakojama atėjus ir išreiškus norą dirbti mūsų mokykloje.
Bendros išvados apie ugdymą ir ilgalaikį poveikį vaikui
Austėja: Pavyzdžiui, atsidarydami daugiausiai rėmėmės Danijos rekomendacijomis: jos buvo labai aiškios, konkrečiai parašytos ugdymo įstaigoms ir išsamesnės, nei Lietuvos rekomendacijos. Nuolat konsultuojamės su mokyklomis - draugėmis, kurių turime Suomijoje, JAV, Italijoje, Islandijoje, Vokietijoje, Izraelyje, Singapūre. Būtent šių mokyklų praktinė patirtis padeda susidėlioti tvarkas, kurių laikysimės ir mes.
Austėja: Karantinas gerai supurtė visą švietimo sistemą, o to, manau, tikrai jau reikėjo. Dabar svarbiausias klausimas - ar padarysime išvadas ir kokių veiksmų imsimės. Kuriems žmonėms nebuvo sunku? Tiems, kurie turėjo mylimą veiklą! Dėl to labai svarbu, kad vaikams mokykla nebūtų prievolė, kad jie turėtų santykį bent su vienu kitu mokytoju, o akys žibėtų mokantis bent keletą dalykų.
Lentelė: pagrindiniai rekomenduojami veiksmai perėjimo ir adaptacijos metu
| Situacija | Rekomenduojamas veiksmas |
|---|---|
| Pradžia mokykloje | Pateikti realistišką informaciją, aptarti galimus sunkumus ir džiaugsmus |
| Per pirmuosius mėnesius | Riboti dideles permainas, nesidalyti daug užsiėmimų |
| Nuotolinis mokymas | Užtikrinti socioemocinę paramą, numatyti individualius pokalbius |
| Intravertų mokinių palaikymas | Organizuoti mažas grupes ir individualius pokalbius |
| Mokytojų atranka ir rengimas | Suteikti galimybes augančiam mokytojui, vykdyti Mokytojų akademiją |
Praktiniai patarimai specialistams ir sprendimų priėmėjams
Kalbant apie ugdymo organizavimą, reikia atsižvelgti į vaiko amžių, ugdymo tikslus ir šeimos aplinką. Prioritetas turi būti vaikui ir jo asmeniniam augimui orientuotas ugdymas, diferencijuotos metodikos taikymas bei sisteminis pasiruošimas įvairiems ugdymo scenarijams.