Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus. Per artimiausią dešimtmetį Lietuva siekia sudaryti neįgaliesiems žmonėms tokias pat galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, kokias turi sveikieji. Tačiau tam, kad neįgalieji mūsų šalyje turėtų lygias galimybes, galėtų savarankiškai gyventi, mokytis, dirbti, pramogauti, reikia keisti visuomenės supratimą ir nuveikti daugybę darbų.
Lietuvoje jau sukurtas teisinis pagrindas, padedantis spręsti opiausias neįgaliųjų žmonų problemas. Vienas svarbiausių dokumentų yra Statybos įstatymas. Jo privaloma laikytis projektuojant naujus ar rekonstruojant senus pastatus, planuojant miestų ir miestelių teritorijas. Visuose prieinamuose tualetuose ir prieinamose sanitarinėse patalpose turi būti įrengta pagalbos signalizacija, kurią galėtų pasiekti ant persirengimo ar dušo kėdės, unitazo sėdynės sėdintis arba ant grindų gulintis asmuo. Turi būti įrengtas atstatos valdymo įtaisas, kurį būtų galima naudoti, jeigu signalas duotas netyčia.
Pritaikymo poreikio vertinimas ir atsakomybė
Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau). Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija. Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai. Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį.
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis. Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam asmeniui su negalia, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.). Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
Pagrindiniai sanitarinio mazgo prieinamumo matmenys ir erdvės
Kiekviename viešųjų pastatų aukšte NŽ turi būti pritaikytas bent vienas (atskirai vyrams ir moterims arba vienas - skirtas tiktai NŽ) sanitarinis mazgas. Tualeto kabinų patalpoje takas palei kabinas turi būti ne siauresnis kaip 1500 mm. NŽ pritaikytos kabinos dydis turi būti toks, kad sumontavus būtinus prietaisus (unitazą, kriauklę, dušą ir kt.), kabinoje liktų laisvas 1500 mm skersmens plotas vežimėliui važiuoti.
Taip pat skaitykite: Baseinų standartai neįgaliesiems Lietuvoje
- Kambarys turi būti bent 1800 mm pločio ir 2500 mm ilgio.
- Unitazas turi būti pastatytas taip, kad iš vieno jo šono liktų ne siauresnis kaip 900 mm tarpas vežimėliui pastatyti.
- Unitazas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 300 mm iki šoninės sienos ar pertvaros.
- Svarbu, kad priekinę klozeto dalį ir galinę sieną skirtų bent 750 mm tarpas.
- Unitazo viršus turi būti 430 - 520 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus.
- Prie praustuvo priešais būtina palikti ne mažesnę kaip 1200 mm x 900 mm aikštelę.
- NŽ pritaikyta dušo kabina, jei joje yra tik dušas, turi būti ne mažesnė kaip 1500 x 900 mm.
Jeigu yra daugiau erdvės, galima įrengti didesnę kriauklę. Jei yra pakankamai vietos, tai įrenginiai turėtų būti projektuojami taip, kad jais galėtų naudotis tiek stovintys, tiek sėdintys žmonės. Tualetai, kuriuose naudotojams suteikiama reikiama pagalba, dar vadinami pusiasalinės planuotės tualetais. Bendras tualeto plotas turi būti 2700 mm x 2500 mm.
Sanitarinių prietaisų įrengimas ir valdymas
Praustuvų patalpoje NŽ turi būti pritaikytas ne mažiau kaip vienas praustuvas. Jis turi būti pakabintas ne arčiau kaip 300 mm nuo šoninės sienos, praustuvo viršus turi būti 750 - 850 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Praustuvės turi būti įrengtos taip, kad jomis galėtų naudotis sėdintieji ir stovintieji žmonės (kraštas turi būti 720 mm - 740 mm virš grindinio paviršiaus). Po praustuve turi likti pakankamai vietos, kad galėtų privažiuoti ir ja pasinaudoti vežimėliuose sėdintys neįgalieji žmonės.
Kriauklė dažniausiai būna nedidelė (maždaug 450 mm x 300 mm), kad netrukdytų manevruoti kabinoje ar pasiekti klozetą. Jeigu čiaupas valdomas tik viena rankenėle, tai ji turi būti įrengta toje pusėje, kurioje yra klozetas. Čiaupas turėtų būti su svirtine arba vertikaliai judinama rankena. Praustuvų, dušų, vonių čiaupai turi būti svirtiniai.
Klozeto unitazas turi būti įrengtas tokiame aukštyje, kad juo būtų patogu naudotis visiems; jo plotis turi būti toks, kad sėdintys ant unitazo žmonės galėtų apsivalyti nuo jo nepakildami. Patikimiausiu variantu laikomas toks, kai unitazas nekabinamas prie sienos, o stipriai įtvirtinamas grindyse. Pati sėdynė turi būti stipri ir labai gerai pritvirtinta prie unitazo, kad atitiktų visų galimų naudotojų atsisėdimo variantus. Bakelių dangčiai turi būti tvirtai pritvirtinti, nes kai kurie žmonės sėsdami į juos remsis.
Kuriant tualetų aplinkas, dažniausia dizainerių klaida - netinkamoje vietoje (t. y., arčiau šoninės tualeto kabinos sienos) įrengta vandens nuleidimo rankena. Svarbu atsiminti, kad vandens nuleidimo rankena būtų įrengta toje pusėje, iš kurios neįgalūs žmonės persėda ant klozeto. Kai kurie gamintojai siūlo įrenginėti sistemas su dviejų vandens nuleidimo funkcijų mygtukais. Pageidautina, kad dviejų vandens nuleidimo funkcijų sistemos mygtukai būtų įrengiami sienoje (t.y., įrengiama plokštelė su mažesniu ir didesniu mygtukais). Spaudžiamus mygtukus galima valdyti lengvu kumščio ar alkūnės paspaudimu.
Taip pat skaitykite: Kompensuojama technika neįgaliesiems
Turėklai, pagalbos signalizacija ir aksesuarai
Ant dušo kabinos sienų turi būti horizontalūs ir vertikalūs turėklai. Jeigu ant NŽ pritaikytos dušo kabinos grindų įrengiami nusklembti borteliai vandeniui sulaikyti, jie turi būti ne aukštesni kaip 20 mm. Visuose prieinamuose tualetuose ir prieinamose sanitarinėse patalpose turi būti įrengta pagalbos signalizacija, kurią galėtų pasiekti ant persirengimo ar dušo kėdės, unitazo sėdynės sėdintis arba ant grindų gulintis asmuo. Turi būti įrengtas atstatos valdymo įtaisas, kurį būtų galima naudoti, jeigu signalas duotas netyčia. Jis turi būti pasiekiamas iš neįgaliųjų vežimėlio ir, kai aktualu, nuo unitazo, atverčiamosios dušo ar persirengimo patalpos kėdės arba iš prieinamo miegamojo lovos.
Šalia unitazo ant kabinos sienos 1000 - 1200 mm nuo grindų paviršiaus būtina pritvirtinti 2- 3 kablius viršutiniams drabužiams, ramentams ar krepšiui pakabinti. Jei lankytojams skirtame sanitariniame mazge yra pisuarų, bent vienas jų turi būti pritaikytas NŽ. Toks pisuaras turi būti pakabintas ne arčiau kaip 300 mm nuo šone esančios sienos 400 - 500 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Abipus sienos ir virš jo 700 - 1100 mm aukštyje būtina įrengti horizontalius turėklus.
Dušai ir vonios patalpos
Tuose viešuosiuose objektuose (sveikatos priežiūros įstaigų, baseinų, sporto, sveikatingumo ir kt.), kuriuose lankytojams yra įrengti dušai, bent viena dušo kabina turi būti pritaikyta NŽ. Dušo galvutė turi būti sujungta su lanksčia žarna, o ne pritvirtinta stacionariai. Dušo galvutės žarna turi būti ne trumpesnė kaip 1500 mm. Suolelis turi būti pritvirtintas prie sienos 400 - 480 mm aukštyje. Tuose viešuosiuose objektuose, kuriuose yra lankytojams skirtos vonios, bent viena vonios patalpa turi būti pritaikyta NŽ. Pati vonia turi būti 1700 mm ilgio ir 750 mm pločio, 450 - 650 mm aukščio su ne trumpesne kaip 1500 mm ilgio dušo žarna.
Regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms svarbūs sprendimai
Geras apšvietimas labai svarbus žmonėms, kuriems sutrikęs regėjimas. Apšvietimas turi būti pakankamas, bet ne akinantis. Bendras apšvietimas gali būti papildomas nukreipto apšvietimo šviestuvais. Tokių šviestuvų naudojimas neturi sukelti apakinimo. Šviesa turi būti artima dienos šviesai. Atliekant patalpų apdailą, reikėtų naudoti kontrastinių spalvų derinius, pvz., grindų danga - šviesi, durys - tamsios, sienos - šviesios, kiliminė danga - tamsi. Tokiu būdu sutrikusio regėjimo žmonės gali lengviau orientuotis patalpose.
NŽ informacinių ženklų, nuorodų, užrašų, schemų raidės, skaičiai, matmenys, piešiniai turi būti kontrastingi (šviesus tamsiame fone arba atvirkščiai), ženklų paviršius matinis, neblizgus. Šriftas turi būti aiškus ir gerai įskaitomas. Iškabų raidės turi būti aiškiai skaitomos, geriausiai matomas juodas tekstas baltame fone. Raidžių dydis - ne mažesnis kaip 15 mm. Užrašai, skirti skaityti iš nedidelio atstumo, turi būti kabinami 1400-1600 mm aukštyje nuo grindų lygio.
Taip pat skaitykite: Keltuvų tipai neįgaliesiems
Viešosios erdvės ir pasiekiamumas iki sanitarinių mazgų
Viešuosiuose ir komerciniuose pastatuose NŽ turi būti pritaikytas pagrindinis įėjimas į pastatą, visos pagrindinės paskirties patalpos, visos judėjimui skirtos patalpos ir zonos, NŽ sanitariniuose mazguose bei visose kitose lankytojų aptarnavimo patalpose būtina įrengti pavojaus signalizaciją. Pastatų koridoriai turi būti ne siauresni kaip 1500 mm. Koridorius, kuriame yra bent vienerios durys, atsidarančios į koridorių, turi būti ne siauresnis kaip 1800 mm. Jei koridorius yra siauresnis kaip 1800 mm, ne rečiau kaip kas 20 m būtina įrengti 1800 mm pločio ir 2400 mm ilgio vietas NŽ prasilenkti.
Pagrindinis įėjimas į pastatą ir prieigos prie jo turi būti įrengtos taip, kad NŽ nebūtų kliūčių patekti į pastato vidų. NŽ pritaikyto įėjimo durys turi būti varstomos arba slankiojančiosios (atidaromos rankomis arba automatinės). Švaistinės durys tokiame įėjime neleidžiamos. Stiklinės lauko durys turi būti iš smūgiams atsparaus stiklo. 1200 -1600 mm aukštyje nuo grindų stiklinė durų plokštuma turi būti pažymėta ryškios spalvos juosta.
Reikalavimai butuose ir būsto baigtumo įtaka
Pritaikytuose butuose būtina užtikrinti galimybę laisvai judėti ir naudotis visomis buto patalpomis. Kiekvienoje NŽ pritaikyto buto patalpoje turi būti laisvas plotas, ne mažesni kaip 1500 x 1500 mm skirtas NŽ judėti. Tokiame bute turi būti paliktas laisvas plotas, ne mažesnis kaip 1200 x 900 mm , skirtas vežimėliu laikyti ir persėsti. Patys didžiausi tipini butų suplanavimo trūkumai― per mažos virtuvės, per siauri koridoriai, per maži sanitariniai mazgai, sandėliukai.
Būsto baigtumas. Pagal galiojančius teisės aktus pastato 100 proc. baigtumas laikomas atliktu tada, kai pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato (jo dalies) statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą. Visų pirma - turi būti užbaigtas ir priduotas bei įregistruotas pats namas, o tik tada bus galima įregistruoti baigtą butą. Kiti 20 proc. galėtų būti būsto projekte numatyti likusieji darbai: grindų pilnas įrengimas (su apdailos medžiagomis), sienų pilna apdaila, sanitarinių mazgų įrengimas.
Teisiniai reikalavimai įrengiant sanitarinį mazgą (butuose ir bendrabučiuose)
Statybos inspekcija primena, kad buto perplanavimo reikalavimai nustatyti statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Vonios ir tualeto patalpose galima keisti sanitarinių prietaisų tipus ir vietas su sąlyga, kad šių prietaisų prijungimo vietos tilptų tarp šių patalpų ribų, o prietaisų nuotakai iki esamų stovų būtų klojami virš perdangos lygio. Jeigu perplanuojant butą nepertvarkomos (nekeičiamos, nesilpninamos, nestiprinamos ir pan.) esamos statinio laikančiosios konstrukcijos (pvz., perdangos, laikančiosios sienos), tai statybos darbai priskirtini statinio paprastajam remontui.
Remiantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų nuostatomis, statybą leidžiantis dokumentas - leidimas atlikti statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą būtų privalomas, jeigu perplanuojant butą būtų įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos ar remonto darbais būtų keičiama pastato išorės išvaizda. Tačiau SLD būtų privalomas abiem atvejais, jei perplanuojant butą būtų pastato viduje atliekamais statybos darbais būtų pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti SLD.
Statybos inspekcijos specialistai pabrėžia, kad jei dėl įrengimo darbų, reikės pertvarkyti daugiabučio namo bendro naudojimo objektus (bendrąją vandentiekio ar nuotekų inžinerinę sistemą, laikančiąsias konstrukcijas ir pan.), tokiu atveju reikės gauti daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus. Nors savivaldybės leidimo nereikia, jums gali prireikti daugumos namo savininkų sutikimo.
Bendrabučio tipo būstai: įrengimo ypatumai ir alternatyvos
Domina galimybė įrengti bendrabučio tipo bute sanitarinį mazgą, t. y. tualetą su dušu. Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis ir priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant pastato konstrukciją, bendrabučio taisykles ir vietos valdžios reikalavimus. Techninės galimybės: Ar įmanoma techniškai prijungti naują sanitarinį mazgą prie esamų vandentiekio ir kanalizacijos sistemų? Ar yra galimybė pravesti vamzdžius reikiamu nuolydžiu ir atstumu? Teisiniai reikalavimai: Ar bendrabučio taisyklės ir vietos valdžios įstatymai leidžia įrengti sanitarinį mazgą bute? Ar reikalingas leidimas tokiam įrengimui?
Norint išsiaiškinti visas galimybes ir reikalavimus, rekomenduojama kreiptis į šiuos specialistus: Santechnikos specialistas: Įvertins technines galimybes prijungti naują sanitarinį mazgą prie esamų sistemų. Architektas arba projektuotojas: Parengs sanitarinio mazgo įrengimo projektą, atitinkantį visus reikalavimus. Teisininkas: Patars dėl teisinių reikalavimų ir leidimų gavimo. Jei įrengti pilną sanitarinį mazgą bute nėra galimybės, galima apsvarstyti alternatyvius sprendimus: Sausas tualetas: Tai ekologiškas ir patogus sprendimas, nereikalaujantis prijungimo prie kanalizacijos sistemos.
Įrenginių išdėstymo variantai: standartinis, padidintas ir pusiasalinis
Jeigu yra pakankamai vietos, tai įrenginiai turėtų būti projektuojami taip, kad jais galėtų naudotis tiek stovintys, tiek sėdintys žmonės. Padidinti, abiejų lyčių naudotojams skirti tualetai su įrengtomis praustuvėmis turėtų būti 2300 mm pločio ir 2500 mm ilgio, įrenginių išdėstymas pavaizduotas šalia esančiame paveikslėlyje. Tokiame plote įrengiamas dar vienas klozetas kampe ir dar viena, aukščiau pritvirtinta praustuvė. Tualetai, kuriuose naudotojams suteikiama reikiama pagalba, dar vadinami pusiasalinės planuotės tualetais. Žmonės, kurie gali savarankiškai naudotis kampe įrengtais klozetais, nebūtinai galės naudotis pusiasalinės planuotės tualetais.
Kai kurie judėjimo ar koordinacinių sutrikimų turintys suaugę žmonės ar vaikai, turi būti paguldomi tam, kad slaugytojai juos galėtų aptvarkyti. Patalpose, kur žmonėms bus teikiama pagalba, turi būti reguliuojamo aukščio suoliukai; keltuvai, kuriais neįgalūs žmonės persodinami iš vežimėlio ant suoliuko, o nuo jo - į vežimėlį; pusiasalinės planuotės principu įrengti klozetai; popierinių rankšluosčių dalytuvai; didelė šiukšliadėžė tamponams ir kitoms higienos priemonių atliekoms sudėti. Patalpa turi būti 3500 mm pločio ir 2500 mm ilgio, o durys turi vertis į išorę.
Sanitarinio mazgo pritaikymo patikra: kontrolinis sąrašas
- Ar paliktas 1500 mm skersmens laisvas manevro ratas?
- Ar iš vienos unitazo pusės paliktas ≥900 mm tarpas, o iki šoninės sienos ≥300 mm?
- Ar unitazo viršus 430-520 mm aukštyje, o priekinė briauna ≥750 mm nuo galinės sienos (kai bakelis paslėptas)?
- Ar praustuvas 720-850 mm aukštyje, su privažiavimu 1200×900 mm?
- Ar duše yra 1500×900 mm plotas, suolelis 400-480 mm, lanksčioji žarna ≥1500 mm, borteliai ≤20 mm?
- Ar įrengta pagalbos signalizacija pasiekiama sėdint ir gulint, su atstatymo funkcija?
- Ar įrengti turėklai prie dušo ir pisuaro (700-1100 mm)?
- Ar pateikimas iki mazgo užtikrintas (koridoriai, įėjimas, ženklinimas, apšvietimas)?
Sanitarinio mazgo sprendimų santrauka (duomenų lentelė)
| Elementas | Reikalavimas | Pastabos |
|---|---|---|
| Manevro ratas | Ø 1500 mm | Lieka po įrenginių sumontavimo |
| Unitazo aukštis | 430-520 mm | Tvirtinimas į grindis rekomenduotinas |
| Tarpas šone | ≥900 mm | Vežimėlio pastatymui ir persėdimui |
| Atstumas iki sienos | ≥300 mm | Nuo šoninės sienos ar pertvaros |
| Praustuvas | 720-850 mm | Priekyje 1200×900 mm aikštelė |
| Dušo kabina | ≥1500×900 mm | Suolelis 400-480 mm; borteliai ≤20 mm |
| Signalizacija | Pasiekiama sėdint ir gulint | Su atstatymo įtaisu |
Kada reikalingi leidimai ir projektai: praktiniai scenarijai
Taigi, jeigu laikantis Reglamento 263 punkto reikalavimų įrengiant papildomą vonią ir (ar) tualetą pastato viduje būtų atliekami statinio kapitaliniam remontui priskiriami statybos darbai, būtų privaloma parengti statinio kapitalinio remonto projektą ir atlikti šio projekto ekspertizę, nors SLD ir neprivalomas. Paprastojo remonto atveju nei projektas, nei SLD neprivalomi. Statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti SLD. Nors savivaldybės leidimo nereikia, jums gali prireikti daugumos namo savininkų sutikimo.
Įrengus papildomą sanitarinį mazgą, keičiasi buto patalpų išdėstymas ir inžinerinė įranga. Kadastriniai matavimai: Baigus darbus, privaloma atlikti naujus buto kadastrinius matavimus ir užregistruoti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre (Registrų centre). Prašymą asmuo gali paduoti asmeniškai bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje arba paštu.
Sanitarinio mazgo ženklinimas ir informacija
Visos NŽ skirtos patalpos žymimos NŽ ženklų. Įvairios iškabos ir nuorodos turi būti tokios, kad jomis galėtų naudotis ir sutrikusio regėjimo žmonės. NŽ informacijos ženklai turi būti ne mažesni kaip 150 x 150 mm. Prie durų šie ženklai turi būti kabinami ant sienos iš tos pusės, kur yra durų rankena. NŽ informaciniai ženklai, nuorodos, užrašai, schemos turi būti įrengti 1500-4500 mm nuo grindų ar šaligatvio paviršiaus.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
- Netinkamai parinkta vandens nuleidimo mygtuko vieta - naudotojai negali pasiekti. Reikalavimas: įrengti toje pusėje, iš kurios vyksta persėdimas.
- Per siauri privažiavimo tarpai prie unitazo ar praustuvo - neįmanomas manevras. Reikalavimas: ≥900 mm šone, 1200×900 mm prieš praustuvą.
- Per aukštai įrengti aksesuarai (muilo, popieriaus dalytuvai) - sėdintiems nepasiekiami. Reikalavimas: įrengti pasiekiamumo zonoje sėdint.
- Nėra pagalbos signalizacijos arba ji per aukštai. Reikalavimas: pasiekiama sėdint ir gulint, su atstatymo įtaisu.
- Per aukšti dušo borteliai. Reikalavimas: ≤20 mm.
Sanitarinio mazgo įrengimas: nuosekli eiga
- Poreikio nustatymas: Savivaldybės komisija įvertina ir rekomenduoja sanitarinio mazgo pritaikymą.
- Teisinė patikra: Įvertinama, ar darbai priskiriami paprastajam ar kapitaliniam remontui ir ar reikia SLD bei daugumos savininkų sutikimų.
- Projektavimas: Architektas ar projektuotojas parengia sprendinius, užtikrinančius matmenis ir pasiekiamumą.
- Techninis įgyvendinimas: Santechnika, elektros instaliacija (signalizacija), vėdinimas - klojama virš perdangos lygio, jungiant prie stovų.
- Įrangos montavimas: Unitazas, praustuvas, dušas, turėklai, signalizacija - pagal nurodytus aukščius ir atstumus.
- Patikra: Kontrolinis sąrašas ir funkciniai bandymai (pasiekiamumas sėdint, gulint, manevravimas vežimėliu).
- Dokumentai: Kadastriniai matavimai, NT registro atnaujinimas, jei keitėsi planas ar inžinerinė įranga.
Papildomos pastabos dėl vėdinimo ir higienos
Ventiliacija: Patalpa privalo turėti vėdinimą. Jeigu nėra galimybių įrengti naujai projektuojamų vonios ir tualeto patalpų virš kituose aukštuose esančių šios paskirties patalpų, leidžiama jas įrengti virš kitos paskirties patalpų, užtikrinant vandens ir nuotekų nepratekamumą, mikrobinės taršos išvengimą, nepadidinant esamo triukšmo lygio ir nepabloginant kvapų, jei šių prietaisų nuotakai klojami virš perdangos ir prijungiami prie esamų stovų.
Į tualeto erdvę neturėtų išsikišti vamzdžiai. Po unitazu turi likti laisvos erdvės, kad juo galėtų naudotis norintys persėsti iš priekio neįgalūs žmonės. Muilo ir tualetinio popieriaus dalytuvai taip pat turi būti pasiekiami sėdinčių ant klozeto žmonių.
Finansavimas ir parama būsto pritaikymui
Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.
Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį). Pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei.
tags: #sanitarinis #mazgas #neigaliesiems