Psichikos sveikata yra esminė žmogaus gerovės dalis, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę būklę. Ji daro įtaką tam, kaip mes jaučiamės, mąstome bei elgiamės, ir yra svarbi įveikiant stresą, bendraujant su kitais ir priimant sprendimus. Dėl to tinkamos slaugos užtikrinimas asmenims, turintiems psichikos sutrikimų, yra gyvybiškai svarbus.
Temos aktualumas ir pagrindiniai tikslai
Siekiant užtikrinti tinkamą psichikos sutrikimų turinčių asmenų gyvenimo kokybę bendruomenėje, būtina įvertinti ir apibrėžti šių žmonių svarbiausius poreikius. Šiems poreikiams tenkinti būtina įvertinti bendruomenės slaugytojos vaidmenį, šeimos narių bei kitų sričių specialistų pagalbos reikalingumą.
Tiek atvejo vadybininko, tiek mobiliųjų komandų tikslas - užtikrinti maksimalų paslaugų teikimą bendruomenei, kad paciento atkryčiai būtų kaip įmanoma retesni ir patekimas į ligoninę būtų kraštutinė priemonė - kad žmogus galėtų funkcionuoti, siekti tikslų ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Atvejo vadybininkas: funkcija ir nauda
Atvejo vadybininko paslaugas galės gauti pacientai, sergantys šizofrenija, depresija, turintys priklausomybę alkoholiui, patiriantys savižudybės riziką, taip pat tie, kurie dėl psichikos ligos buvo hospitalizuoti - jiems dar esant ligoninėje atvejo vadybininkas padės užtikrinti paslaugų tęstinumą.
Konferencijoje paaiškinta, kokią funkciją atliks atvejo vadybininkas ir kam jo reikia. „Atvejo vadybininkas kartu su pacientu sudarys pagalbos planą - į tai aktyviai įtraukiamas ir pats pacientas, nes tai itin svarbu. Procesas aptariamas su visa komanda ir, jei reikia, paciento atsigavimo planas koreguojamas. Prireikus, atvejo vadybininkas padeda ir šeimos nariams, juos moko, kaip būti su pacientu, kaip jam padėti ir užtikrinti, kad atsigavimas būtų maksimalus.
Taip pat skaitykite: Efektyvus vartotojų pritraukimas
Tam tikrais atvejais paslaugos gali būti teikiamos ir namuose, jei pacientas neturi galimybių dėl savo būklės atvykti į psichikos sveikatos centrą. Jei atvykti gali, atvejo vadybininkas periodiškai turėtų susisiekti telefonu ir užtikrinti, kad pacientas atvyks į psichikos sveikatos centrą, vartos vaistus, taip pat sužinoti, ar vykdo numatytą planą“, - pasakojo SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop.
Atvejo vadybininko modelis iš pradžių pradedamas bandyti 9 psichikos sveikatos centruose visoje Lietuvoje, jį išbandyti galės maždaug 100 pacientų. Šiuo metu psichikos sveikatos centras gali pasirinkti, ar toks padėjėjas bus socialinis darbuotojas, ar slaugytoja.
Mobiliosios komandos: paslaugos namuose ir krizės valdymas
Nuo kitų metų planuojama teikti ir mobiliųjų komandų paslaugą, iš viso jų turėtų būti 19. Komanda atvyktų į namus ir juose teiktų pagalbą pacientui. Ją sudarys gydytojas psichiatras, 6 slaugytojos, medicinos psichologas ir, jei reikės, kiti specialistai, pavyzdžiui, ergoterapeutas.
Mobiliosios komandos bus skirtos pacientams, turintiems didelę pakartotinio arba priverstinio hospitalizavimo riziką. Pilnos apimties komandos galės teikti paslaugas 200 pacientų, o perpus mažesnės sudėties komandos - apie 100 pacientų.
„Žmonės, kurie dėl sudėtingos savo sveikatos būklės dažnai pakartotinai grįžta į ligoninę, taip pat ir priverstiniam gydymui, kuriems sudėtinga laikytis gydymo režimo ir taikyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir mobilią pagalbą. Paslaugos bus teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek, prireikus, pacientų gyvenamojoje vietoje ir bendruomenėje - tad pacientui gauti pagalbą bus dar paprasčiau“, - sakė E. Bishop.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo iššūkiai Lietuvoje
Prevencijos ir žmogaus teisių aspektai
Anot sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko, šiuo metu priverstinis hospitalizavimas sudaro 3 proc. visų hospitalizacijų skaičiaus. „Svarbu nepamiršti, jog teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žmogaus teisių laikymasis yra itin svarbus, užtikrinant paciento orumą, saugumą, teisę būti informuotam ir pačiam apsispręsti dėl siūlomo gydymo, ypatingai asmenims su psichikos sveikatos sunkumais, kuriems reikalinga psichikos sveikatos priežiūra. Tad norint šią statistiką mažinti, būtina imtis alternatyvių kelių, kaip padėti pacientui ir įgalinti jį bei jo aplinką sveikti, mažinant priverčiamųjų priemonių skaičių“, - teigia A. Pečkauskas.
Net ir besijaučiant blogai, ne visi lietuviai kreipiasi pagalbos, mat vis dar baiminamasi vėliau neva liekančių sveikatos įrašų apie psichikos ligas. Pasak A. Pečkausko, daug metų buvome gąsdinami kalbėti apie psichikos ligas, keliama psichiatrijos ligoninių ir gydymo baimė, o tokį požiūrį pakeisti užtruks ne vienus metus.
„Prieš kelerius metus buvo peržiūrėtas ir sušvelnintas ligų sąrašas, kurios gali turėti įtakos leidimams turėti ginklus, vairuoti ir panašiai, suvienodinome standartus su Vakarų šalimis. Tikrai ne visos psichikos ligos turi įtakos žmogaus gebėjimui funkcionuoti visuomenėje. Svarbu, kad žmonės jaustų kuo mažiau baimės kreiptis pagalbos, nes kiekvienas uždelstas atvejis kelia riziką pačiam žmogui“, - sakė A. Pečkauskas.
Slaugos organizavimas namuose: metodinės rekomendacijos ir šeimos parama
Psichikos ir elgesio sutrikimu sergančių žmonių priežiūra namuose - sudėtingas ir nepaprastai atsakingas procesas, reikalaujantis iš artimųjų didelės stiprybės ir informuotumo. Įvertinusi tai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) išleido metodines rekomendacijas žmonėms, kurie namie slaugo psichikos sutrikimų turinčius artimuosius. Jomis siekiama palengvinti slaugos organizavimą, sergančiojo bendradarbiavimą su artimaisiais, jo įgūdžių atkūrimą ir išlaikymą.
Leidinyje pateikiamos rekomendacijos dėl asmens higienos laikymosi, miego, aptariami nuotaikų pasikeitimo klausimai, aiškinama, kaip elgtis įvairiose situacijose. Kalbama ir apie tai, kaip vertinti skirtingų psichikos sutrikimų turinčio ligonio poreikius, kokie galimi jo fiziniai, psichikos ir elgesio pokyčiai, patariama, į kokius specialistus kreiptis, jei sutrinka rega, klausa ir judesių koordinacija, kai pakinta nuotaika bei kitos organizmo funkcijos ar gebėjimai.
Taip pat skaitykite: Metodų efektyvumas
„Žinome, kad slaugyti žmogų namie nelengva. Tam reikia nemažai ir specialistų, ir šeimos narių pastangų. Jei šeima anksčiau nebuvo susidūrusi su psichikos sutrikimais, susirgusiojo priežiūra tampa nemenku iššūkiu. Artimiesiems trūksta tiek teorinių, tiek praktinių žinių, jie nežino, kur ieškoti pagalbos“, - sako VšĮ Vilniaus psichikos sveikatos centro Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vadovė Ona Davidonienė.
Jos teigimu, pastaruoju metu daug kalbama, kad sunkią negalią turintys žmonės galėtų kuo ilgiau gyventi namuose, nepatektų į globos įstaigas, šalyje įsibėgėja deinstitucionalizacija. „Specialistai, dirbantys su šeimomis, turėtų padėti susivokti psichikos negalią turinčio žmogaus artimiesiems, išmokyti juos to, kas svarbu, nurodyti, į ką atkreipti dėmesį. Kai kas naujajame leidinyje iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti elementaru - pavyzdžiui, psichikos negalią turinčio žmogaus kasdienių buitinių įgūdžių formavimas, lavinimas. Vis dėlto susirgusieji sunkiomis psichikos ligomis dažnai praranda turėtus įgūdžius, tad artimiesiems labai svarbu padėti juos susigrąžinti, įtraukti negalią turintį žmogų į bendrą šeimos gyvenimą, buitį“, - teigia O. Davidonienė.
Slaugos taktika esant įvairiems sutrikimams
Skirtinga priežiūra: sergančių skirtingomis sunkiomis psichikos ligomis slaugos bei priežiūros taktika yra skirtinga. Vienokios pagalbos reikia pacientams su šizofrenijos diagnoze, kitokios - su nuotaikos sutrikimais, demencija, silpnaprotyste, protiniu atsilikimu. Šeimos narių galimybės padėti taip pat yra skirtingos.
Psichozėms būdingas sunkus psichikos sutrikimas, pasireiškiantis realybės suvokimo iškraipymu, o neurozės kyla dėl vidinės įtampos, graužaties ar konfliktų su aplinka. Delyras - sunkus sumišimas, orientacijos laike, vietoje ir savyje sutrikimas. Delyras dažniau nutinka senyvo amžiaus žmonėms. Žmogus gali tapti labai sujaudintas arba mieguistas, pakinta miego ciklas, gali atsirasti haliucinacijos.
„Kartais artimieji, tegu ir mylintys bei rūpestingi, pervertina savo jėgas. Kai stinga žinių, dažnai alternatyva tampa globos įstaiga, slaugos namai. Kai šeimos nariai jaučiasi tvirčiau, gali su artimuoju gyventi kartu ilgiau ir prasmingiau“, - sako O. Davidonienė.
Biopsichosocialinis gydymo modelis ir tarpdisciplininis darbas
„Šiuo metu visame pasaulyje kalbama apie biopsichosocialinį gydymo modelį. Šį modelį, kaip rodo pavadinimas, sudaro trys dalys. „Bio“ - tai medikamentai, cheminės medžiagos, naudojamos gydymo tikslais. Šiai sričiai leidinyje skiriama nemažai dėmesio, primenama, kaip svarbu vartoti vaistus, kad ligonius kuo rečiau ištiktų atkryčiai, kad remisijos laikotarpis būtų ilgesnis. „Psicho“ - tai psichologinė aplinka, atmosfera namuose, psichologo pagalba. „Socialinė“ - tai socialinės garantijos ir žinios, kur ir kokią pagalbą gali gauti tiek psichikos liga susirgęs žmogus, tiek ir jo artimieji. Jei kuri nors pagalbos dalis neveikia, tiek paciento, tiek šeimos būklė blogėja“, - teigia Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vadovė.
Praktiniai tyrimai ir slaugytojų patirtis
Tyrime dalyvavo 24 slaugytojai, dirbantys su šizofrenija sergančiais pacientais Utenos ir Jasiuliškių socialinės globos namuose. Anketą sudarė keturi klausimų blokai, parengti atsižvelgiant į tyrimo tikslus ir uždavinius. Tyrimo rezultatai parodė, kad šizofrenijos remisijos metu slaugytojo pagalba labiausiai reikalinga palaikant tokias gyvybines veiklas kaip bendravimas, o paūmėjimo metu - palaikyti saugią aplinką. Nustatyti slaugytojo, dirbančio su pacientais, sergančiais šizofrenija, darbo skirtumai ligos remisijos ir paūmėjimo metu.
Integracija, stigma ir visuomenės vaidmuo
Psichikos sutrikimų turintys asmenys yra stigmatizuojami. Stigma - tai išankstinė neigiama nuostata į asmenį dėl jo skirtingumo. Stigma yra kliūtis asmenims esantiems rizikos grupėje, bet neturintiems sutrikimų, gauti savalaikę pagalbą.
Norint mažinti stigmą bei integruoti psichikos sutrikimų turinčius žmones į visuomenę, svarbus pačių pacientų vaidmuo. Ne mažiau svarbus yra kultūros ir meno vaidmuo mažinant stigmą. Taip pat svarbi savitarpio pagalba, bendruomenės psichikos sveikatos plėtra, pagalba artimiesiems bei visuomenės švietimas, tolerancijos ugdymas.
Institucinės pertvarkos ir ES finansavimas
Iki 2027 m. pasitelkiant ES lėšas siekiama įsteigti 19 gydymo bendruomenėje komandų (GBK) visose Lietuvos apskrityse, apskričių centruose. Komandų steigimui (patalpų įrengimui, automobiliams ir kt.) numatyta 3,6 mln. eurų investicijų iš ES lėšų. Jos kasmet teiks paslaugas 2700 sudėtingiausius psichikos ir elgesio sutrikimus turinčių pacientų.
Rekomendacijos specialistams ir šeimoms
Metodinėse rekomendacijose specialistams nurodoma, į ką atkreipti dėmesį apsilankius psichikos negalią turinčio žmogaus šeimoje, kad pagalba būtų maksimaliai tiksli ir naudinga, nešabloniška, kad būtų atsižvelgiama į konkrečius sergančiojo ir šeimos narių poreikius. Įsigilinę į rekomendacijas, specialistai galės savo veiklą struktūruoti, padėti šeimai taip, kad artimojo priežiūra būtų kiek įmanoma lengvesnė.
Nemokamai parsisiuntę metodines rekomendacijas artimieji galės susipažinti su Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema, psichikos dienos centrais ir jų veikla, sužinoti, kokios yra nemokamos ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos ir kaip jos teikiamos. „Labai dažnai susiduriu su atvejais, kai šeimos, ypač regionuose, nežino, kur kreiptis, todėl vienoje vietoje pateikti informaciją apie įvairius pagalbos būdus labai svarbu. Kuo daugiau šeimos turi žinių apie psichikos negalią turinčio žmogaus priežiūrą, tuo geriau gali padėti ne tik jam, bet ir sau“, - pabrėžia O. Davidonienė.
Santrauka: kokybės ir prieinamumo didinimas per bendruomeninę slaugą
Pirminės sveikatos priežiūros slauga atlieka svarbų vaidmenį išsaugant gyventojų sveikatą, slaugant sergančiuosius ir palaikant sveikatą tais atvejais, kai gydymas nėra veiksmingas. Tai apima ir gydytojo paskirtas medicinos procedūras. Šios paslaugos dažniausiai teikiamos pacientų namuose, taip pat pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
Integruojant atvejo vadybininkų ir mobiliųjų komandų paslaugas, plečiant tarpdisciplininį darbą ir remiant šeimas praktinėmis metodinėmis rekomendacijomis, siekiama užtikrinti, kad slauga būtų ne tik prieinama, bet ir efektyvi - sumažintų atkryčių skaičių, priverstinių hospitalizacijų poreikį ir leistų psichikos ligomis sergantiems žmonėms gyventi kuo savarankiškesnį ir pilnavertiškesnį gyvenimą.
tags: #salaugos #efektyvumas #sergant #psichikos #ligomis