Socialinio darbuotojo veikla yra itin svarbi visuomenės gerovės užtikrinimui, tačiau jos efektyvumą neretai riboja įvairūs veiksniai. Šiame straipsnyje analizuojama, kokius sunkumus patiria socialiniai darbuotojai, dirbdami su priklausomybę turinčiais asmenimis ir socialinės rizikos šeimomis, bei kokie veiksniai daro įtaką jų veiklos efektyvumui.
Priklausomybės sindromas ir socialinė atskirtis
Europoje ir visame pasaulyje viena opiausių socialinių ir sveikatos problemų išlieka priklausomybė nuo įvairių psichoaktyvių medžiagų. Pagal Tarptautinių ligų klasifikavimo sąrašą (2015), priklausomybės sindromas - tai elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksas, kuris atsiranda dėl kartotinio medžiagos vartojimo.
Priklausomybės sindromo požymiams priskiriamas:
- Asmens stiprus troškimas vartoti alkoholinius gėrimus.
- Sunkumas kontroliuoti vartojimą ar yra vartojama, neatsižvelgiant į pasekmes, kurios gali būti itin žalingos.
- Asmens įsipareigojimai ar kiti veiksmai yra ne tokie svarbūs nei medžiagos vartojimas.
- Asmuo toleruoja vartojamą medžiagą ir kai kuriais atvejais vystosi fizinė abstinencijos būklė.
Kenksmingas alkoholio vartojimas sudaro 5,1 proc. viso pasaulio ligų, Europoje alkoholio suvartojama daugiausia, o Lietuva pirmauja pagal suvartojamą alkoholio kiekį tūkstančiui gyventojų. Lietuvoje nelegalias psichoaktyvias medžiagas yra vartoję daugiau nei 1 iš 10 žmonių. 2015 metais Lietuvoje nuo apsinuodijimo psichoaktyviomis medžiagomis arba perdozavimo tarp suaugusiųjų mirė 59 žmonės milijonui žmonių, o Europos vidurkis buvo 20,3 mirtys milijonui žmonių.
Asmenys, sergantys priklausomybės ligomis, ilgainiui patiria socialinę atskirtį - praranda būstą, darbą, šeimą ir lieka atstumti visuomenės, todėl vienas iš prioritetų yra skatinti tokius asmenis gydytis ir sugrįžti į normalų gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio darbuotojo iššūkiai dirbant su priklausomybę turinčiais asmenimis
Socialiniai darbuotojai, dirbdami su priklausomybę turinčiais asmenimis, neretai susiduria su daugybe iššūkių, tokių kaip įvairūs emociniai išgyvenimai, perdegimas bei galimos psichologinės traumos. Siekiant užtikrinti, kad socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos išliktų kokybiškos bei darbuotojo fizinė ir psichologinė sveikata išliktų stabili, yra ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į socialinių darbuotojų patiriamus iššūkius, dirbant su priklausomais asmenimis.
Siekiant, kad socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos būtų efektyvios, priklausomi asmenys gautų jiems reikiama pagalbą bei darbuotojas jaustų pasitenkinimą darbu, yra labai svarbu nustatyti, su kokiais profesiniais bei emociniais iššūkiais susiduria socialiniai darbuotojai, dirbdami su priklausomais asmenimis, todėl straipsnyje analizuojama, kokius sunkumus patiria socialiniai darbuotojai, dirbdami su priklausomybę turinčiais asmenimis.
Tyrimo duomenys atskleidė, kad priklausomybę turintys asmenys susiduria su:
- Finansiniais sunkumais: nedarbas, skolos, socialinės apsaugos stoka, benamystė.
- Socialiniais sunkumais: socialinė atskirtis, nedalyvavimas visuomeniniame gyvenime, problemos su teisėsaugos institucijomis, socialinių įgūdžių stoka, sveikatos priežiūros problemos.
- Psichologiniais sunkumais: neigiama savivertė, abejonės savimi, psichikos sutrikimai, prarasti ryšiai su artimaisiais.
Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduria socialiniai darbuotojai teikiant paslaugas priklausomybę turintiems asmenims, yra klientų žema savivertė, menka arba visai neesanti motyvacija keistis ir dažna klientų agresija.
Analizuojant gautus duomenis, nustatyta, kad socialiniai darbuotojai, dirbdami su priklausomybę turinčiais asmenimis, susiduria su didele streso ir pervargimo rizika.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kaip socialiniai darbuotojai padeda narkomanams įveikti priklausomybę
Socialinio darbuotojo veiklos efektyvumo ribojantys veiksniai dirbant su socialinės rizikos šeimomis
Nepaisant veikiančios socialinės paramos sistemos šeimoms, socialiniai darbuotojai susiduria su veiksniais, kurie riboja jų veiklos efektyvumą dirbant su šeimomis, kurių vaikai laikinai paimti į globą.
Tyrimo duomenys parodė, jog socialinio darbuotojo veiklos efektyvumui dirbant su globojamų vaikų šeimomis, ypatingą poveikį turi tėvų motyvacijos siekti pokyčių nebuvimas, neigiama artimiausia aplinka bei neigiamas bendruomenės požiūris į socialinės rizikos šeimas.
Socialinio darbuotojo, dirbančio su socialinės rizikos šeimomis, veiklos efektyvumą ribojančių veiksnių priežastinis pagrindas glūdi pačioje socialinių paslaugų sistemoje.
Netinkamai organizuota socialinio darbuotojo veikla, ribotos socialinio darbuotojo galimybės užtikrinti visų būtinų šeimos funkcijų atstatymui išteklių panaudojimą, per dideli socialinių darbuotojų darbo krūviai yra itin svarbūs veiksniai, ribojantys socialinio darbuotojo veiklos efektyvumą.
Tyrimo dalyviai pažymėjo, kad jų veikla būtų efektyvesnė, jei jie galėtų dirbti sistemoje, glaudžiai bendradarbiaujančioje ne tik su kliento aplinka, bet ir su vietos bendruomene, institucijomis, dirbant komandoje ir naudojant skirtingus bei gausius išteklius šeimos pagalbos procese.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Tai reiškia, kad socialiniams darbuotojams nepakanka tik įsikišti į mikro lygį, bet labai svarbu nukreipti intervenciją į mezzo ir makro lygius, inicijuojant pokyčius bendruomenėje ir socialinių paslaugų sistemoje.
Išvados
Socialinio darbuotojo veikla yra kompleksinė ir susijusi su įvairiais iššūkiais. Efektyvumo didinimas reikalauja ne tik individualaus darbuotojo kompetencijos, bet ir sisteminių pokyčių, užtikrinančių tinkamą išteklių paskirstymą, bendradarbiavimą tarp institucijų ir dėmesį į darbuotojų psichologinę gerovę.
| Sritis | Veiksniai |
|---|---|
| Kliento lygmuo | Motyvacijos stoka, neigiama aplinka, agresija |
| Sistemos lygmuo | Netinkama organizacija, išteklių trūkumas, dideli darbo krūviai |
| Darbuotojo lygmuo | Perdegimas, stresas, psichologinės traumos |
tags: #socialinio #darbuotojo #veiklos #efektyvumas #ir #ji