Kasmetinės atostogos pagal Darbo kodeksą (toliau - DK) apibrėžiamos kaip laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Pagal DK 126 straipsnio 2 dalį kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos.
Kasmetinių atostogų trukmė skaičiuojama darbo dienomis, todėl švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos.
Kasmetinių atostogų suteikimo teisė ir laikas
Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. DK numato galimybę kasmetines atostogas suteikti darbuotojui dalimis. Tačiau bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.
Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. DK 126 straipsnio 2 d. įtvirtinta kasmetinių atostogų trukmė suteikiama už darbo metus, kurie prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios (pavyzdžiui, darbuotojui pradėjus dirbti nuo 2021 m. liepos 1 d., teisę į visos trukmės kasmetines atostogas darbuotojas įgys 2022 m.).
Atostoginių mokėjimo tvarka
Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Pagal bendrą taisyklę, atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Naujasis darbo kodeksas kitaip reguliuoja atostoginių išmokėjimą: iki liepos 1 d. atostoginiai turėdavo būti išmokėti ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Už atostogų dalį, viršijančią minimalią trukmę (pvz., už dalį viršijančią 20 darbo dienų, jei dirbama 5 d.d. per savaitę), darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.
Taip pat skaitykite: Kriterijai darbingumo lygiui nustatyti
Jeigu darbdavys uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.
Kasmetinių atostogų suteikimas ir eilės sudarymas
Kasmetinės atostogos suteikiamos pagal darbuotojo prašymą, suderintą su darbdaviu. DK numatyta, kad kasmetinių atostogų laikotarpiai paprastai iš anksto nustatomi atostogų suteikimo eilėje (grafike), o darbuotojui pageidaujant pakeisti šią eilę ir atostogauti kitu metu, atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu. Darbuotojų antraisiais ir paskesniais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje; tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje arba darbdavio ir darbo tarybos susitarime, arba kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d., jeigu juose nenustatoma kitaip.
Kasmetinių atostogų suteikimo eilė sudaroma atsižvelgiant į darbuotojų pageidavimus ir prioriteto tvarką: nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 3 metų; darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų; darbuotojai, auginantys 2 ir daugiau vaikų; darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu 10 darbo dienų; darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.
Teisės, praradimo ir perkėlimo sąlygos
Teisė pasinaudoti visomis arba dalimi kasmetinių atostogų, arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį, prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Visgi išskirtiniai atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (pvz., dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų arba dėl darbdavio veiksmų), reikalauja šio termino pratęsimo.
Jei darbdavio sprendimu darbuotojui kasmetinės atostogos jau buvo suteiktos, jos įstatymo pagrindu dėl prasidėjusių (ir nepasibaigusių) aplinkybių yra perkeliamos. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas susirgo iki suteiktų atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama iki pirmos dienos po laikinojo nedarbingumo. Jeigu minėtos aplinkybės atsirado darbuotojui jau naudojantis kasmetinėmis atostogomis, ligos trukmė sumažina panaudotų kasmetinių atostogų trukmę, bet automatiškai jų nepratęsia.
Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė kompensacija?
Specialios darbuotojų grupės ir ilgesnės atostogos
DK 138 straipsnis numato, jog darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteikiamos 5 savaičių trukmės kasmetinės atostogos.
Pagal vyriausybės nustatytą tvarką, už 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą darbovietėje suteikiamos 3 darbo dienos pailgintų atostogų, o už paskesnius 5 metus - 1 darbo diena. Tuo metu įmonių kolektyvinėse sutartyse galima susitarti, jog darbuotojams už nepertraukiamą darbo stažą bendrovėje suteikiamos papildomos atostogos, t. y. šalia DK numatytų 20 d.d. kasmetinių atostogų pridedamos papildomos dienos pagal bendrovėje išdirbtą laiką.
Pritaikymas vidaus tarnyboje ir valstybės tarnyboje
Pareigūnų kasmetinės atostogos nustatomos atsižvelgiant į vidaus tarnybos stažą: 22 darbo dienos - ištarnavusiems iki 5 metų; 25 darbo dienos - ištarnavusiems nuo 5 iki 10 metų; 29 darbo dienos - ištarnavusiems nuo 10 iki 15 metų; 33 darbo dienos - ištarnavusiems nuo 15 iki 20 metų; 37 darbo dienos - ištarnavusiems 20 metų ar ilgiau. Pareigūnui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, suteikiamos papildomos 5 darbo dienos kasmetinių atostogų.
Valstybės tarnautojams suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos; valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, taip pat asmeniui su negalia - 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams už kiekvienų 5 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra trukmė negali viršyti 37 darbo dienų.
Papildomos atostogos už ypatingą darbų pobūdį
DK 138 straipsnio 2 dalis numato, kad darbuotojams papildomos atostogos suteikiamos, be kita ko, už ypatingą darbų pobūdį. Pagal Vyriausybės patvirtintą aprašą, darbuotojams, kurių darbas ne mažiau kaip pusę viso darbo laiko per metus yra kilnojamojo pobūdžio, atliekamas kelionėje, atliekamas lauko sąlygomis arba susijęs su važiavimais, suteikiamos 2 papildomos darbo dienos kasmetinių atostogų.
Taip pat skaitykite: Atostogos neįgaliesiems Lietuvoje
Šios papildomos 2 darbo dienos nėra darbdavio „dovana“ ar motyvacinė priemonė - tai darbo teisės garantija, jeigu darbuotojas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas. Svarbu, kad nepakanka vien pareigybės pavadinimo: vertinamas faktiškas darbo pobūdis ir ar toks pobūdis sudaro ne mažiau kaip 50 procentų viso darbo laiko per metus.
Kaip dokumentuoti teisę į papildomas atostogas
- Aiškiai nurodyti darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme, kad darbas yra kilnojamojo pobūdžio ar atliekamas lauke;
- Vesti darbo laiko apskaitą, maršrutų žurnalus, kelionės lapus ar užsakymų sąrašus;
- Saugoti įrodymus apie faktinį darbo pobūdį - užduočių sąrašus, objektų aprašymus ir pan.;
- Darbdaviui rekomenduojama iš anksto aiškiai susitvarkyti dokumentus: darbo sutartis, pareigybių aprašymai, vidaus tvarkos taisyklės.
Jeigu kyla ginčas dėl teisės į papildomas atostogas, svarbiausia yra ne bendras pasakymas „aš daug važinėju“, o konkrečūs įrodymai, kiek darbo laiko faktiškai buvo dirbama tokiomis sąlygomis.
Praktiniai patarimai darbuotojui ir darbdaviui
- Darbuotojui verta pasitikrinti, ar darbo sutartyje arba pareigybės aprašyme nurodytas kilnojamasis darbo pobūdis, darbas kelionėje ar lauko sąlygomis ir ar faktiškai toks darbas sudaro ne mažiau kaip pusę viso darbo laiko per metus.
- Darbuotojui reikia įsitikinti, ar darbdavys tinkamai apskaito ir suteikia papildomas atostogas; jei kyla ginčas, kaupti darbo laiko duomenis ir kitus dokumentus.
- Darbdaviui rekomenduotina iš anksto aiškiai sudokumentuoti darbo sąlygas, darbo sutartis, pareigybių aprašymus ir darbo laiko apskaitą, kad vėliau nekiltų ginčų dėl nepanaudotų atostogų ar kompensacijos už jas.
Darbo teisėje formalumai svarbūs, bet dar svarbiau - ar jų turinys atitinka realybę. Teisingas atostogų suteikimas yra darbuotojo sveikatos, poilsio ir sąžiningo darbo santykio klausimas.
Papildomi praktiniai aspektai švietimo sektoriuje
Kas liečia mokyklas ir pedagogus: mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje. Mokyklų vadovai privalo tinkamai suplanuoti ugdymo procesą, o nuotolinio mokymo organizavimas turi būti aprašytas esamuose mokyklos dokumentuose arba parengtas atskiras aprašas. Nuotolinis mokymas nėra tas pats, kas nuotolinis darbas: norint dirbti nuotoliniu būdu, reikia atskirai tartis su įstaigos vadovu raštu, vadovaujantis DK 52 straipsnio nuostatomis.
Jeigu mokytojas patiria papildomas išlaidas dėl nuotolinio darbo (pavyzdžiui, darbo priemonių įsigijimas), pagal DK 52 str. 4 d. šios išlaidos privalo būti kompensuotos. Darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai reikalinga jo funkcijai atlikti (DK 29 str.), ir imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai didinti.
Kas nutinka reorganizuojant darbdavį?
Vadovaujantis DK 51 straipsniu, darbdavio sujungimas ar prijungimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartis: darbo santykiai išlieka tęstiniai ir iš jų kylančios teisės ir pareigos pereina naujajam darbdaviui. Naujasis darbdavys neturi teisės atsisakyti perimti iš darbo santykių kylančias teises ir pareigas.
Naudingi pavyzdžiai
- Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas dirba 5 d.d. per savaitę ir jam priklauso 20 d.d. kasmetinių atostogų, o jo darbas atitinka ypatingo darbų pobūdžio sąlygas, jam gali priklausyti 20 + 2 = 22 darbo dienos atostogų.
- Jeigu darbuotojas yra išleidžiamas 30 d.d. atostogų, už 20 d.d. atostoginiai turi būti sumokėti paskutinę darbo dieną prieš atostogas; už likusias 10 d.d. gali būti taikoma kita mokėjimo tvarka pagal DK nuostatas.
| Situacija | Minimalios kasmetinės atostogos |
|---|---|
| Dirbama 5 d.d. per savaitę | Ne mažiau kaip 20 darbo dienų |
| Dirbama 6 d.d. per savaitę | Ne mažiau kaip 24 darbo dienos |
| Darbo dienų per savaitę skaičius mažesnis ar skirtingas | Ne trumpesnė kaip 4 savaitės |
| Darbuotojai su vaikais / neįgalūs | 25 d.d. (5 d.d. per savaitę) arba 30 d.d. (6 d.d.) |
Jeigu abejojate dėl savo teisių atostogų srityje arba ar jūsų įmonėje galioja kolektyvinė sutartis su papildomomis atostogų garantijomis, kreipkitės į savo bendrovės profesinę sąjungą, kuri suteiks visą būtiną informaciją apie Jūsų teises ir garantijas.
tags: #roboto #darbingumo #atostogos