Slauga kaip sveikatos priežiūros mokslas yra orientuotas į žmogaus, kaip biopsichosocialinės ir dvasinės būtybės, poreikių tenkinimą. Jo praktika reikalauja ne tik mokslinių žinių, intelektualinių bei techninių gebėjimų, bet ir gerų tarpasmeninių įgūdžių, įskaitant gerus bendravimo įgūdžius (Kourkouta ir Papathanasiou, 2014).
Atliekamų paslaugų kokybę lemia ne tik profesionaliai atliktas darbas, bet ir gerų bendravimo įgūdžių turėjimas. Abdulla (2022) teigia, kad „sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir pacientų bendravimas yra labai svarbus, siekiant optimalios sveikatos priežiūros paslaugos“ (p. 230). Geras bendravimas lemia pacientų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis, o pacientų pasitenkinimas yra vienas iš svarbiausių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir rezultatų rodiklių.
Šiame straipsnyje atskleidžiama priėmimo skyriaus slaugytojų bendravimo įgūdžių svarba paciento pasitenkinimui teikiamomis paslaugomis. Taikyti mokslinės literatūros analizės, kiekybinio tyrimo - 2 anoniminės anketinės apklausos slaugytojams ir pacientams ir aprašomosios duomenų analizės metodai.
Tyrimo problema: kokia yra priėmimo skyriaus slaugytojų bendravimo įgūdžių svarba paciento pasitenkinimui teikiamomis paslaugomis?
Tyrimo Metodika ir Dalyviai
Atlikta Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės VŠĮ Kauno klinikų Konservatyviosios medicinos profilio ir Konsultacinės poliklinikos skyriuose dirbančių slaugytojų anoniminė anketinė apklausa. Slaugytojoms išdalinta 246 anketos, grąžino 222 respondentės (atsako dažnis - 90 proc.). Gauti duomenys analizuoti SPSS 13.0 programiniu paketu. Ryšiai tarp požymių vertinti Chi kvadrato (χ2) bei z kriterijais.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Papildomai, straipsnyje siekiama atskleisti bendruomenės slaugytojų bendravimo iššūkius, patiriamus su demencija sergančiais pacientais. Tyrimo empirinį pagrindą sudaro 12 pusiau struktūrizuotų interviu su bendruomenės slaugytojomis, vizituojančiomis demencija sergančius pacientus namuose. Tyrimo imtis sudaryta patogiosios atrankos būdu, tiriamųjų vidutinis amžius - 37 m., darbo stažas nuo 3 iki 25 metų.
Buvo pasirinktas pusiau struktūruotas interviu metodas. Iš viso tyrime dalyvavo 6 slaugytojos. Interviu buvo atliekami individualiai. Interviu trukmė svyravo nuo 20 iki 45 minučių.
Tyrimo Rezultatai
Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis slaugytojų mano, kad bendravimas nėra toks svarbus teikiamų paslaugų kokybei, tačiau tiek likusieji priėmimo skyriaus slaugytojai, tiek pacientai sutinka, kad bendravimo įgūdžiai yra svarbūs pacientų pasitenkinimui suteiktomis paslaugomis. Abi tiriamųjų grupės išskiria rūpestingumą, dėmesingumą, empatiškumą, kaip svarbiausias slaugytojų bendravimo savybes.
Didesnė dalis respondenčių mano, kad bendravimas tarp slaugytojų ir pacientų yra geras, tačiau dalykiškas. 72,9 proc. respondenčių teigė bendraujančios pagarbiai /nuoširdžiai su pacientais. Beveik pusė slaugytojų (42,5 proc.) retai turi bendravimo problemų su pacientais bei niekada negauna pastabų dėl netinkamo bendravimo su jais (49,5 proc.). 51,4 proc. respondenčių mano, kad bendravimas su slaugytojomis yra draugiškas.
Slaugytojos bendravimą su gydytojais vertino blogiau ir nurodė dažniau patiriančios stresą bendraudamos su gydytojais nei su kitais medikais. Dauguma respondenčių teigė, kad tiek su slaugos administratore (65,0 proc.), tiek su gydytojais (60,2 proc.) bendrauja tik darbo reikalais ir esant reikalui, o su slaugytojomis 41,1 proc. respondenčių nurodė bendraujančios noriai. Bendravimo problemas respondentės dažniau aptaria su slaugytojomis nei su kitais medikais.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Slaugytojų nuomone, bendravimo procesui didžiausią reikšmę turi veido išraiška (x=1,87) bei balso tonas (x=1,73).
Tyrimo metu nustatyta, kad bendruomenės slaugytojo patiriami bendravimo su demencija sergančiu pacientu iššūkiai susiję su paciento būkle, aplinkos ir slaugytojų veiklos charakteristikomis. Sudėtingiausi bendravimo iššūkiai susiję su sergančiųjų demencija kognityvinių funkcijų sutrikimais, psichologine paciento būkle ir emocinėmis reakcijomis. Silpnėjantis mąstymas, atmintis, orientacija, suvokimas, kalbos sutrikimas tiesiogiai veikia paciento ir slaugytojo bendravimo kokybę − slaugytojams sunku suprasti pacientą, o stiprėjant demencijos požymiams, didėja ir grįžtamojo ryšio sutrikimai, komunikacija įgauna vienkryptę eigą.
Slaugytojai susiduria su pacientų neverbalinės kalbos atpažinimo ir interpretavimo problema. Tyrimas atskleidė, jog demencijos požymiams tampant pastebimiems, pacientai susiduria su stigmatizuojančiais požiūriais visuomenėje, jie laikomi kitokiais ir neretai išstumiami iš socialinių vaidmenų ir veiklų, gilėja saviizoliacija.
Tyrimas atkleidė, jog bendravimui įtakos turi tokios fizinės aplinkos charakteristikos, kaip triukšminga aplinka ir patalpos apšvietimas, saugios ir komfortiškos aplinkos, kaip ją subjektyviai suvokia pacientas, pasirinkimas. Artimojoje aplinkoje, slaugytojams bendravimo iššūkius kelia artimųjų nenoras bendrauti, žinių stoka, nepasitikėjimas bendruomenės slaugytoju, demencijos diagnozės neigimas, neretai pasireiškiančios depresyvios artimųjų būsenos, nerimas ir netgi agresija.
Tyrimas išryškino, jog bendruomenės slaugytojų komunikacijos kokybė priklauso nuo darbo patirties, nes per ilgesnę darbo patirtį susiformuoja praktikos patvirtinti elgesio ir bendravimo su demencija sergančiu pacientu modeliai. Bendravimo iššūkiai susiję ir su žinių stoka, verbalinės ir ypač neverbalinės komunikacijos individualizavimu, priklausomai nuo paciento poreikių ir situacijos.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
Pacientų priežiūra yra esminė slaugos dalis, pagrįsta pasitikėjimu, pagarba ir nuoširdžiu ryšiu. Svarbu palaikyti empatišką ir profesionalų toną. Paciento būklė ir supratimo lygis yra svarbūs ir turėtų būti vertinami holistiškai.
Nustatyti kalbos barjerai ir kultūrinių ypatumų supratimo stoka. Siekiant užtikrinti tikslią, aiškią ir saugią paciento priežiūrą, svarbu nepraleisti esminės informacijos. Rekomenduojamas kombinuotas metodas, apimantis verbalinę, neverbalinę ir, prireikus, rašytinę komunikaciją.
Norint išvengti neigiamų aplinkos veiksnių, tokių kaip didelis darbo krūvis, nuolatinis stresas, paramos trūkumas ir konfliktai komandoje, rekomenduojama vengti visiško susitapatinimo su pacientu ir jo patirtimi. Pabrėžiama pagarbios komunikacijos svarba.
Slaugytojai nepakankamai pasirengę spręsti kultūrinius ir socialinius iššūkius. Svarbu atsižvelgti į kalbą, ypač bendraujant su pagyvenusiais pacientais.
Pagrindinės Tyrimo Išvados
- Geras bendravimas yra svarbus pacientų pasitenkinimui teikiamomis paslaugomis.
- Rūpestingumas, dėmesingumas ir empatiškumas yra svarbiausios slaugytojų bendravimo savybės.
- Bendravimo iššūkiai su demencija sergančiais pacientais susiję su kognityviniais sutrikimais, psichologine būkle ir aplinkos veiksniais.
- Darbo patirtis ir komunikacijos individualizavimas yra svarbūs gerinant bendravimo kokybę.
Apibendrinant, respondentės bendravimą su pacientais vertina geriau nei su medicinos personalu.
Bendravimo svarba sveikatos priežiūroje
Bendravimo Problemos ir Streso Ryšys
Slaugytojos bendravimą su gydytojais vertino blogiau ir nurodė dažniau patiriančios stresą bendraudamos su gydytojais nei su kitais medikais. Šis aspektas rodo, kad tarpdisciplininis bendravimas gali būti sudėtingas ir kelti papildomą įtampą slaugytojoms.
Bendravimo Įtaka Darbo Krūviui ir Emocinei Būklei
Tyrimai rodo, kad didelis darbo krūvis, nuolatinis stresas ir paramos trūkumas gali neigiamai paveikti bendravimo kokybę. Konfliktai komandoje taip pat gali apsunkinti bendravimą ir sukelti emocinį išsekimą. Todėl svarbu užtikrinti tinkamą darbo aplinką ir paramą slaugytojams.
Rekomendacijos
- Mokymai ir kvalifikacijos kėlimas: Reguliariai organizuoti mokymus apie efektyvų bendravimą su pacientais ir jų artimaisiais, ypač atsižvelgiant į kultūrinius ir kalbinius skirtumus.
- Paramos sistemos: Kurti paramos sistemas slaugytojams, kad jie galėtų dalintis patirtimi ir gauti emocinę paramą.
- Tarpdisciplininis bendravimas: Skatinti atvirą ir efektyvų bendravimą tarp skirtingų medicinos specialistų.
- Aplinkos gerinimas: Užtikrinti ramią ir komfortišką aplinką, kurioje pacientai jaustųsi saugūs ir galėtų lengviau bendrauti.
- Individualizuotas požiūris: Atsižvelgti į kiekvieno paciento individualius poreikius ir pritaikyti bendravimo strategijas pagal jo būklę ir supratimo lygį.
Tyrimo Rezultatų Apibendrinimas
Apibendrinant, tyrimo rezultatai parodė, kad nors didžioji dalis slaugytojų mano, kad bendravimas su pacientais yra geras, tačiau vis dar yra iššūkių, ypač bendraujant su demencija sergančiais pacientais ir kitais medicinos specialistais. Siekiant pagerinti bendravimo kokybę ir pacientų pasitenkinimą, būtina investuoti į slaugytojų mokymus, paramos sistemas ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą.
tags: #rimantiene #a #slaugytoju #ir #pacientu #bendravimo