Jei norite sutaupyti laiko ir jėgų ir neklaidžioti įvairių internetinių puslapių klystkeliais, rekomenduojame susipažinti su mūsų skelbiama informacija.
Komentuokite straipsnius, rašykite situacijas iš savo gyvenimo ir tokiu būdu Mūsų puslapis taps patikimos ir vertingos informacijos šaltiniu visai neįgaliųjų ir juos supančiai bendruomenei.
Kas yra kompensacinės technikos priemonės ir kam jos reikalingos
Kompensacinės technikos priemonė - bet koks specialus ar standartinis gaminys, įrankis, įranga, naudojama neįgaliųjų judėjimo - atramos aparato defektams kompensuoti ir neleidžianti pasireikšti, kompensuojanti arba sumažinanti negalią arba fizinį trūkumą.
Kompensacinės technikos reikalingumą nurodo gydantis gydytojas.
Valstybinė parama transportui ir lengvųjų automobilių įsigijimui
Lengvojo automobilio įsigijimo ir pritaikymo kompensacija yra valstybės teikiama piniginė parama, skirta asmenims su negalia, kuriems transporto priemonė būtina dėl sveikatos būklės (arba dėl ribotų judėjimo galimybių).
Taip pat skaitykite: daugybinio neįgalumo valdymas sergant retomis ligomis
Individualios pagalbos teikimo, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymas - nustatomi ir teisės aktų nustatyta tvarka tenkinami asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių, neįgalumo lygį ar dalyvumo lygį.
Neįgaliesiems, turintiems sutrikusią judėjimo funkciją, mokamos transporto išlaidų ir lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos.
Socialinės paslaugos: bendrosios, specialiosios ir socialinė globa
Socialinės paslaugos vaikui su negalia teikiamos sudarant sąlygas jam gyventi savo šeimoje, augti sveikoje ir saugioje aplinkoje ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimu ir ugdymu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis.
Bendrosios socialinės paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos.
Bendrųjų socialinių paslaugų tikslas - ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Taip pat skaitykite: Retos ligos ir invalidumas Lietuvoje
Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ir asmens namuose.
Specialiosios socialinės paslaugos yra visuma paslaugų, teikiamų asmeniui (šeimai), kurio gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka.
Specialiųjų socialinių paslaugų tikslas - grąžinti asmens (šeimos) gebėjimus pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę ar tenkinti asmens gyvybinius poreikius teikiant kompleksinę pagalbą.
Specialiosios socialinės paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ir asmens namuose.
Socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant retomis ligomis?
Socialinė globa teikiama institucijoje (socialinės globos įstaigoje) ar asmens namuose.
Teisinė pagalba ir ankstyvoji pagalba
Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas užtikrina teisinę pagalbą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas dėl ankstyvosios pagalbos paslaugos teikimo asmeniui, turinčiam akivaizdžių negalios požymių, iki jam dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jo šeimos nariams, pasitelkiant nevyriausybines organizacijas, nuo 2024 m. pradėta teikti ir išbandoma ankstyvosios pagalbos paslauga.
Ankstyvosios pagalbos paslauga vienam asmeniui, turinčiam negalios požymių, ir (ar) jo šeimos nariams teikiama pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Kiekvienam paslaugos gavėjui suteikiamos ne mažiau nei 5 paslaugos.
Paslaugos teikiamos nemokamai, įgyvendinant Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros finansuojamus 2024 m.
Užimtumo iššūkiai žmonėms su negalia
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (SADM), Lietuvoje 2025 m. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo 151,9 tūkst., iš jų dirba maždaug trečdalis.
Užimtumo tarnybos kovo 1 dienos duomenimis, registruota 12,4 tūkstančio darbo ieškančių žmonių su negalia.
Tai sudaro 7,6 proc. visų darbo ieškančiųjų.
Palyginti su praėjusiais metais, jų padaugėjo 200 žmonių (arba 1,3 proc.).
Įsidarbinimo iššūkių - apstu
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pirmiausia pažymi, kad nors žmonių su negalia užimtumo galimybės palaipsniui plečiasi, o darbdaviai tampa atviresni įtraukčiai, realybėje darbo paklausa dažnai neatitinka žmonių su negalia poreikių ir galimybių.
„Daugiausia sunkumų kyla dėl riboto pritaikytų darbo vietų skaičiaus, nepakankamo lanksčių darbo formų taikymo bei regioninių skirtumų.
Darbo paieška dažnai užtrunka ilgiau, o įsidarbinimo galimybės neretai apsiriboja siauru profesijų spektru, todėl žmonės su negalia kartais priversti rinktis darbą, neatitinkantį jų kvalifikacijos, arba pasitraukti iš aktyvios darbo paieškos“, -priduria ji.
Užimtumo tarnybos atstovė taip pat akcentuoja, kad žmonių su negalia įsidarbinimo problemos yra ne pavienės, o sisteminės.
„Darbo rinkoje registruojamas ribotas skaičius darbo vietų, kurios yra realiai pritaikytos asmenims su negalia.
Jei jų yra, dažnai jos neatitinka asmenų fizinių galimybių, sveikatos būklės ar reikalingų darbo sąlygų“, - patikslina ji.
„Reikšminga kliūtis - darbo vietos pasiekiamumas.
Dalis žmonių su negalia neturi galimybės savarankiškai atvykti į darbo vietą dėl prasto susisiekimo, ypač regionuose ir kaimo vietovėse, o darbdaviai retai taiko pavėžėjimo ar kitas mobilumo sprendimų preimones.
Tai gerokai apriboja realias įsidarbinimo galimybes“, - priduria „Delfi“ pašnekovė.
Užimtumo tarnybos atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad žmonių su negalia poreikių dažnai neatitinka ir darbo pasiūlymų struktūra.
„Nemažai laisvų darbo vietų registruojama pramonės įmonėse, kur darbas vyksta pamainomis, įskaitant naktines, ir reikalauja geros fizinės ištvermės.
Daugelis asmenų su negalia ieško lengvesnio, mažesnio fizinio krūvio ar dalinio užimtumo darbo, tačiau 0,5 etato ar lankstaus darbo pasiūlymų rinkoje beveik nėra, jų skaičius netgi mažėja“, - pabrėžia ji.
Papildomų sunkumų, anot M. Jankauskienės, kelia ir kvalifikacijos, darbo patirties ir profesinio orientavimo trūkumas.
„Ypač sudėtinga integruoti jaunuolius, turinčius negalią nuo vaikystės ar įgytą ankstyvame amžiuje - dažnai jiems stinga motyvacijos, išsilavinimo ir darbo patirties.
Nemaža dalis žmonių su negalia pageidauja nekvalifikuoto darbo, tačiau ne visada įvertina, ar konkrečios darbo sąlygos atitinka jų galimybes, todėl įsidarbinimas neretai būna trumpalaikis“, - vardija ji.
„Galiausiai įsidarbinimą reikšmingai veikia ir psichologiniai veiksniai, asmens motyvacija, pasitikėjimas savo jėgomis.
Stebima, kad ši klientų grupė, ieškodama darbo, pirmiausia kritiškai vertina savo sveikatos būklę ir dažnai kelia klausimą, ar pajėgs dirbti taip, kaip tikimasi.
Tokie asmenys nerimauja, kad yra mažiau pageidaujami darbdavių.
Vis dėlto ši žmonių grupė pasižymi didesniu lojalumu savo darbo vietai, nėra linkusi dažnai ją keisti“, - priduria „Delfi“ pašnekovė.
Priemonės ir parama įsidarbinimui
Visiems taikomos tokios pačios priemonės
M. Jankauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad visiems Užimtumo tarnybos klientams darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės taikomos vienodomis sąlygomis ir tvarka.
„Teikdami paslaugas asmenims su negalia, Užimtumo tarnybos specialistai vadovaujasi tais pačiais poįstatyminiais teisės aktais kaip ir asmenims, kurie negalios neturi.
Pasirengusiems konkuruoti darbo rinkoje klientams paslaugas teikia jam priskirtas įdarbinimo konsultantas, o kliūčių integruojantis darbo rinkoje turintiems klientams - atvejo vadybininkas“, - patikslina ji.
„Atvejo vadybininkas įvertina individualius asmens su negalia poreikius bei galimybes konkuruoti darbo rinkoje ir aktyviai taikydamas atvejo vadybą, nustato reikiamų paslaugų ir priemonių poreikį.
Taip pat, jei reikia, įtraukiami ir socialiniai partneriai, pavyzdžiui, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos“, - patikslina Užimtumo tarnybos atstovė.
tags: #retos #ligos #daugybinis #invalidumas