Teikiamos asmenims susiduriantiems su iššūkiais, patiriantiems sunkumų asmeniniame gyvenime, tarpasmeniniuose santykiuose, nesėkmės darbe, išgyvenantiems sunkias emocijas: liūdesį, vienišumo jausmą, baimę, krizę ar yra patyrę traumuojančius emocinius išgyvenimus (ligas, netektis, skyrybas ir kt.), ir jų šeimoms. VŠĮ Pal. J. Paslaugų organizavimas ir teikimas skirtas asmenims, susiduriantiems su iššūkiais, patiriantiems sunkumų asmeniniame gyvenime ir (ar) šeimoje. Tai pagalbos žmogui būdas, kuris yra efektyvus ne tik sprendžiant įvairias asmenines ar su santykiais susijusias problemas, bet ir siekiant asmenybės augimo.
Savitarpio pagalbos grupių metu analizuojami konkretūs atvejai, dalyvių iškelti klausimai. Juos nagrinėdami dalyviai stengiasi kartu ieškoti atsakymų, dalintis patirtimi, palaikyti vienas kitą. Šių grupių privalumas yra tas, kad visi nariai turi panašios patirties, gali ja pasidalinti, pastiprinti vienas kitą, rasti naujų požiūrio aspektų, sprendimo būdų.
Šios paslaugos taip pat skirtos šeimoms, norinčioms tobulinti ar įgyti tėvystės įgūdžių, siekiant išugdyti geriausias tėvų ir vaikų savybes ir padėti jiems atskleisti savo gebėjimus ir galimybes. Tai mokymai tėvams, kurie patys nori įgyti naujų žinių, keisti savo elgesį, kurį galbūt suformavo ankstyvojo gyvenimo patirtys. Konsultacijos asmens (šeimos) namuose teikiamos kartu su kitomis kompleksinėmis paslaugomis, jos gali būti teikiamos ne ilgiau kaip 4 valandas.
Demencija ir globos centrai: savitarpio pagalbos programos aprėptis
Lietuvoje šiuo metu yra apie 40 tūkst. asmenų su demencija, o ekspertų nuomone, sergančiųjų turėtų būti bent 1,5 karto daugiau. Globėjai priežiūros metu dirba intensyviai - daugiau negu 40 valandų per savaitę - ir daugelis iš jų globoja daugiau nei 5 metus. Demenciją turinčių asmenų globėjai kviečiami prisijungti prie nemokamų 4 susitikimų savitarpio paramos grupių programos, kurią veda psichologai. Susitikimų tikslas - palaikyti vieniems kitus, dalinantis parama ir pagalba. Susitikimai vyks nuotoliniu būdu (Zoom), vienas susitikimas per savaitę trukmės 1,5 valandos, su anonimiškumo užtikrinimu. Dėl programos informacijos kreiptis į Ievą Petkutę.
Globos centrai teikia pagalbą globėjams ir įtėviams - nemokamos psichologų konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, teisinė ir socialinė pagalba, kvalifikacijos kėlimas bei laikinos vaikų priežiūros paslaugos. Budinčių globotojų veikla organizuojama pagal individualios veiklos pažymėjimą, o vaiko globėjas (rūpintojas) dažnai yra budintis globotojas, kuris teikia laikinas paslaugas vaikui, kol jo šeima ar globos sistema užtikrina ilgalaikę globą. Budinčių globotojų skaičius ir teikiamos išmokos reglamentuojamos Lietuvos teisės aktais, o finansinė parama apima išmokas vaikams, slaugos išlaidų kompensacijas ir papildomas išmokas, priklausomai nuo vaikų poreikių.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Savitarpio pagalbos grupių principai
- Bendrumas - kiekvienas grupės narys turi panašią problemą, dalijasi patirtimi ir tai daro tik grupės ribose.
- Abipusė sąveika - tarpusavyje matydami kitus narys geriau suvokia savo problemas ir pasirinkimo galimybes; atmosferą palaiko lygybė.
- Be vadovo - grupėje niekas negali būti vadovu; kiekvienas prisideda prie bendro tikslo, o narys atsakingas už tai, kas joje vyksta.
- Pasitikėjimas - paslapties išsaugojimas ir atvirumas, kad nariai galėtų atsiremti į kitą nario paramą sunkiomis akimirkomis.
- Pagarba - pagarba vienas kito patirčiai ir nuomonių įvairovė.
Globėjo savitarpio pagalbos grupės yra pagrįstos bendradarbiavimu, gerosios patirties dalijimusi ir grupinės pagalbos principu. Grupės nariai padeda vieni kitiems išspręsti sunkumus vaiko priežiūros procese ir išanalizuoti problemų priežastis savo asmeniniame gyvenime. Grupės vadovas ne tik teikia paramą ir klausosi, bet ir teikia tikslingą, teorija pagrįstą informaciją, padedančią globėjui išspręsti sunkumus.
Tyrimai ir nauda globėjams
Jurbarko globos centro darbuotoja su Klaipėdos universiteto docетėmis atliko tyrimą apie naudą globėjams lankyti savitarpio pagalbos grupėse. Rezultatai rodo, kad grupės didina pasitikėjimą savimi, motyvuoja ir suteikia naujų žinių bei praktinę pagalbą. Išskirtinis bruožas - bendrystė ir globėjų bendruomenės kūrimas, kuriuose dalijamasi problemomis net už užsiėmimų ribų. Taip pat pabrėžta, kad grupės veikla skatina įsitraukimą į profesinę veiklą, asmenybės augimą ir tolimesnį ugdymą. Koordinatoriaus vaidmuo - kuriantis saugumo ir laisvės atmosferą, leidžianti globėjams atsiverti ir pasitikėti.
A. Rimkevičiūtės magistro darbas taip pat parodė, kad globėjų savitarpio pagalbos grupės stiprina jų gebėjimą lydėti vaiką, išgyvenant netektį ir pokyčius. Tyrimo dalyviai išskyrė demografinę informaciją ir globos tipus, palyginimus tarp nuolatinių, laikinių ir budinčių globėjų. Tokie tyrimai patvirtina, kad savitarpio pagalbos grupės yra būtinos priemonės globėjams, leidžiančios pasiekti psichologinį saugumą ir efektivesnį globos procesą.
Specialios programos: demenciją turinčiųjų artimiesiems
Savitarpio pagalbos programa demencija sergantiems asmenims ir jų artimiesiems - unikaliai Lietuvoje sukurta edukacinė ir emocinį saugumą užtikrinanti priemonė. Programa skirta įtraukti ir suteikti paramą, ypač tiems, kurie rūpinasi demencija sergančiaisiais, su ribota vietų skaičiumi (10 vietų). Sukaupę patirtį ir žinias, dalyviai dalijasi su kitais ir įgyja praktinių įgūdžių bendraujant su globotiniu, kai šis patiria sunkumus. Atsiliepimai rodo didelį naudingumą ir aktualumą programos laikotarpiu.
Budinčių globotojų ir globos centro veiksmai
Globos centras - pagrindinė funkcija yra padėti vaikams surasti globėjus ar įtėvius bei teikti profesionalią pagalbą, socialines ir psichologines konsultacijas, padėti priimti sprendimą globoti. Globos kelyje būtina lydėti globėją ir padėti išspręsti globoje kilusias problemas. Viena iš pagalbos priemonių - savitarpio pagalbos grupės. Savitarpio pagalbos grupės globėjams suteikia galimybę palydėti nelengvame vaiko globoje procese ir efektyviai reaguoti į iššūkius, kuriuos sukelia vaiko priežiūra, netektis ir adaptacijos sunkumai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie įvaikinimą NZ
Budinčio globotojo veikla - tai ne tik prasminga, bet ir reglamentuota veikla: budintis globotojas prižiūri vaiką savo gyvenamojoje vietoje, užtikrina emocinį ir fizinį saugumą, lavina jo poreikius atitinkančią veiklą, ir laikosi nustatytų teisinių reikalavimų. Kartu su globos centru vyksta bendradarbiavimo sutartys, kurios nurodo vaikų skaičių, amžių, poreikius ir kitas sąlygas. Taip pat teikiamos laikino atokvėpio paslaugos, kurios suteikia galimybę globėjams atgauti darbingumą po ypatingų įvykių ar krizių.
Reikalingos finansinės priemonės budinčiam globėjui: MMA dydžio išmokos, išmokos už kūdikius, išmokos už specialiusatvejus (neįgalumas), vienkartinės įsikūrimo išmokos ir kitos kompensacijos pagal teisės aktus. Įtraukiamos teisės ir pareigos, kurios reglamentuoja laikinojoje globoje teikiamų paslaugų skaičių, išmokų dydžius ir sąlygas, ir visos šios procedūros aiškiai apibrėžiamos Globos centrų teikiamose sutartyse.
Kaip tapti budinčiu globotoju?
- Kreiptis į vietinį valstybės vaiko teisių apsaugos skyrių; surinkti sveikatos pažymėjimą ir sutikimus iš kartu gyvenančių asmenų.
- Gauti kvietimą į Globėjų ir įtėvių mokymus (GIMK) - tai privaloma procedūra.
- Gavus teigiamą išvadą, įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą ir sudaryti bendradarbiavimo sutartį su Globos centru.
Globos centrų centrinių funkcijų tikslas - užtikrinti, kad vaikai būtų tinkamai prižiūrimi ir kad globėjai gautų visą reikalingą profesionalią pagalbą. Budinčio globotojo vaidmuo yra itin svarbus užtikrinant stabilumą ir saugumą vaikams per laikinojo globos laikotarpį, kai šeima ar sistema ruošiasi suteikti ilgalaikę globą.
Taip pat skaitykite: Globėjo teisės
tags: #renkama #globeju #savitarpio #pagalbo #grupe