Bendravimo rekomendacijos slaugytojams su pacientais turinčiais kalbos sutrikimų

Bendravimas arba komunikacija - tai savo minčių perdavimas vienas kitam. Tinkamas bendravimas yra svarbus klinikinėje praktikoje, palankaus darbo klimato sukūrimui, komandos subūrimui.

Žmonės bendrauja verbaliai - t. y. pateikdami informaciją žodžiais ir balso tonu, bei neverbaliai - naudodami gestus ir veido išraiškas. Neverbalinė komunikacija padeda geriau išreikšti tai, ką norime pasakyti.

Slaugos procese tarp slaugytojos ir paciento nežodinis bendravimas yra būtinas ir labai svarbus, nes slaugytojos veido išraiška, judesiai bei kiti neverbalinio bendravimo būdai gali pasakyti daugiau nei žodžiai, o kartu sukurti saugią psichologinę aplinką.

Todėl slaugytoja, siekdama maksimaliai pagerinti paciento savijautą, privalo nuo susitikimo pradžios stengtis sukurti glaudų ryšį su pacientu, jį geriau pažindama.

Bendravimo stiliai ir jų įtaka

Bendravimo stilius atlieka didžiulį vaidmenį vienas kito supratime. Žmogus, bendraujantis pasyviuoju stiliu, yra drovus, nelinkęs dalyvauti pokalbiuose, atrodo nesusidomėjęs. Agresyviai bendraujantys asmenys linkę konfrontuoti, jų gestai bei žodžiai daugeliui atrodo įžūlūs, sarkastiški. Tuo tarpu pozityviai bendraujantis žmogus pasižymi atvirumu, pasitikėjimu, kalba maloniu tonu, žodinę informaciją papildo akių kontaktu ir atitinkamais gestais bei veido išraiškomis.

Taip pat skaitykite: Rekomendacijos Dėl Užimtumo Senelių Namuose

Efektyviam bendravimui kenkiantys veiksniai

Efektyviam bendravimui kenkia patarinėjimas, teisinimasis, globėjiškos manieros, klaidingi įtikinėjimai, kitų kaltinimas. Iš tiesų, kartais būna labai sunku susilaikyti nuo patarinėjimų, tačiau tai stabdo komunikacijos procesą.

Teisinimasis yra kitas komunikacijos barjeras. Gavus priešišką savo atžvilgiu informaciją, daugeliui „įsijungia” gynybiniai mechanizmai. Tačiau prieš rengiant žodinę ataką būtina išsiaiškinti, kas tokį bendravimo elgesį išprovokavo - baimė, stresas ar kt.

Jei bendravimą pradedate agresyviai, paieškokite fiziologinių ar psichologinių tokio bendravimo išraiškų (padažnėjęs kvėpavimas, pakilęs kraujospūdis, nepasitikėjimas, baimė). Jie padės atpažinti savo susierzinimą. Tuomet sustokite, įkvėpkite, pripažinkite, jog tai ne ta informacija, kurią norėjote išsakyti ir pradėkite iš naujo.

Mes, slaugytojai, esame motyvuoti padėti kenčiantiems, sergantiems, tačiau turime išmokti atsispirti pagundai klaidingai įtikinėti. Užtenka prisiminti, jog slaugytojai visų problemų niekada neišspręs ir visų neišgelbės. Beveik visada bendravimo efektyvumas priklauso nuo abiejų bendraujančių asmenų.

Neverbalinės komunikacijos elementai

Dažniausiai kasdieniniame gyvenime minėdami bendravimą, turime galvoje bendravimą žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau moksliniai tyrimai parodė, jog įprasto pokalbio metu tarp dviejų žmonių tik apie trečdalis informacijos perduodama žodžiais, o maždaug du trečdaliai - kitais būdais. Tai yra taip vadinamas neverbalinis bendravimas.

Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią smurtui mokykloje

Veido išraiška. Ji greitai kinta, nes kūno kalboje atsispindi emocijos, kurias žmogus jaučia konkrečios situacijos metu. Jeigu gerai pažinsime veido išraišką, tai jos kitimas leis suprasti, kaip keičiasi pašnekovo nuotaika bendravimo procese.

Žvilgsnis. Svarbiausias kalbančiojo žvilgsnio tikslas yra gauti informaciją iš klausančiųjų, ypač suprasti kitų reakciją, į tai, kas buvo pasakyta žodžiais. Kūno kalba gali pasakyti kur kas daugiau negu žodžiais.

Prisilietimas. Svetimų žmonių tarpe, ypač viešose vietose, prisilietimas nėra dažnas reiškinys. Dažniausiai apsiribojama rankų prisilietimu. Todėl slaugytojas turi būti labai dėmesingas, liesdamas slaugomą asmenį.

Bendravimo ypatumai su pacientais po insulto

Insultas sutrikdo daugybę žmogaus organizmo funkcijų. Apie 80 proc. pacientų, kurie sirgo insultu, įgyja vienokią ar kitokią negalią, 10 proc. iš jų - sunkią, reikalaujančią nuolatinės slaugos, apie 55 proc. - pablogėja gyvenimo kokybė. Tik apie 15 proc. pacientų grįžta į ankstesnį darbą.

Efektyvus tarpusavio bendravimas ne visuomet įvyksta. Todėl šiame straipsnyje apžvelgsime veiksnius, kurie gali apsunkinti ir kurie palengvinti tarpusavio bendravimą tarp slaugytojo ir paciento po insulto.

Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai asmeniniam naudojimui

Pagrindiniai neuroreabilitacijos principai

• Reabilitaciją pradėti kaip galima anksčiau (pacientą aktyvinti būklei stabilizavusis 1-3 parą, gydyti padėtimi).
• Reabilitaciją individualizuoti (visos priemonės bei reabilitacijos metodikos taikomos atsižvelgiant į ligos raišką, gretutinę patologiją, komplikacijas).
• Reabilitaciją tęsti per visus etapus (ankstyva stacionarinė, specializuota, ambulatorinė reabilitacija, reabilitacija namuose, profesinė reabilitacija).
• Daugiadisciplinė reabilitacijos komanda (FMR gydytojas, slaugytoja, kineziterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, ortopedas technikas, bei daugelis kitų specialistų).

Dažnai pacientų bei jų artimųjų tolesnės gyvenimo kokybės bei reabilitacijos lūkesčiai po insulto būna nepagrįstai dideli. Reabilitacijos efektyvumui įtakos turi: paciento būklės sunkumas ir ryškus neurologinis nepakankamumas ligos pradžioje, pakartotinis insultas, senyvas amžius, sunkios gretutinės ligos, maža motyvacija reabilituotis.

Rekomendacijos slaugytojui bendraujant su pacientu po insulto

• Namų aplinkos pritaikymas: kad žmogus laisvai judėtų savo namuose, gali prireikti perstumdyti baldus, pritvirtinti daugiau vietų paciento prisilaikymui, rekomenduojama pašalinti bet kokius daiktus, už kurių jis galėtų užkliūti ar atsitrenkti, pravartu būtų sušvelninti aštrius kampus, o dažnai jo naudojamas priemones padėti lengviau pasiekiamose vietose.
• Sveikatos priežiūra pagal gydytojo rekomendacijas: užtikrinkite, kad žmogus gauna reikiamą medicininę pagalbą ir laikosi gydytojo nurodymų. Stebėkite paciento vaistų vartojimą ir laikykitės jų tvarkaraščio.
• Fizinių gebėjimų ir kalbos atkūrimas: svarbu tęsti specialistų nurodytus pratimus, nes mankšta po insulto gali padėti atkurti turėtus įgūdžius. Paciento artimiesiems vertėtų nepamiršti padėti jam atlikti pratimus, kuo daugiau bendrauti su ligoniu, lavinti jo kalbą.
• Atlaisvinkite savo insulto ranką: peties terapija ir pratimai atsigavimui po insulto.
• Būkite kantrūs ir supratingi: po insulto žmogus gali jaustis nesaugus, nusiminęs arba būti depresyvios nuotaikos.
• Konsultuokitės su ergoterapeutu: ergoterapeutas gali padėti išsirinkti ar pasigaminti specialias ligoniui pritaikomas priemones.
• Kurkite struktūruotą kasdieninę rutiną: struktūruota kasdieninė rutina padeda žmogui geriau organizuoti savo laiką ir veiksmus.
• Motyvuokite palaikyti socialinius ryšius: svarbu raginti ir motyvuoti žmogų palaikyti savo socialinius ryšius ir išeiti iš namų.
• Suteikite galimybių viską daryti pačiam: siekite, kad pacientas turėtų kuo daugiau galimybių bandyti daryti veiksmus savarankiškai.
• Rūpinkitės savo emocine sveikata: labai svarbu rūpintis savo emocine sveikata, bendrauti su kitais asmenimis, netapti vien tik vieno žmogaus pagalbininku.
• Kreipkitės dėl papildomos pagalbos: jei pajutote, kad negalite skirti tiek laiko, rekomenduojama kreiptis dėl papildomos pagalbos namuose slaugytojų, kineziterapeutų ar ergoterapeutų paslaugų.

Bendravimo ypatumai su žmonėmis turinčiais kalbos sutrikimų ir kitos specialios poreikės

KALBOS SUPRATIMAS yra SELEKTYVUS. Nemoka KLAUSYTI IR MATYTI VIENU METU. MĄSTYMAS yra labai NELANKSTUS. NEMOKA ilgam SUKONCENTRUOTI DĖMESIO. NETURI NATŪRALAUS NORO PAMALONINTI.

Bendravimo procese naudokite kalbą kuri atitinka pašnekovo amžių bei situaciją, naudokite ir neverbalinę kalbą. Pateikę informaciją neskubinkite žmogaus, palaukite atsakymo, būkite kantrus.

Autizmą turintis žmogus dažnai turi prisirišimo objektų (nosinaitė, virvutė, pieštukas), nesistenkite jų atimti, tai paskatins žmogų pasijusti nesaugiu. Tvarka yra labai svarbi. Visi daiktai turi būti padėti savo vietose.

Autizmo sindromą turintis žmogus savo nepasitenkinimą ar pyktį gali rodyti daužydamas daiktus, nedarykite staigių judesių norėdami jį sustabdyti. Išmanydami, kaip reikia elgtis priepuolio metu, mes galėsime išlikti racionalkūs ir padėti žmogui. Kai priepuolis pasibaigia, žmogui po galva padėkite pagalvę ar susuktą paltą.

Psichine negalia sergantys asmenys dažnai sunkiai suprantami, nepažįstami, todėl pirmoji reakcija į tokį pašnekovą - kontakto vengimas, pasitraukimas ar susikaustymas, pasimetimas, nežinojimas kaip elgtis ir ko tikėtis. Šio asmens bendravimas dažnai tampa neefektyviu.

Asmenys, turintys psichikos sutrikimų, gali stipriai ir be priežasties bijoti kitų žmonių, daiktų ar vietų. Asmenys, turintys psichikos sutrikimų, ne daugiau pavojingi nei visi kiti žmonės. Šių psichikos sutrikimų atveju likite dėmesingi, ramūs, elkitės pagarbiai neauklėkite ir nemoralizuokite.

Priimkite žmogų tokį, koks jis yra, priimkite asmens kitoniškumą ir su kiekvienu elkitės kaip su individu. Asmuo, turintis psichikos sutrikimų, gali nesuprasti pokalbio esmės ir nežinoti, ką sakyti. Tuomet jis gali atsakyti bet ką ir nepagarbiai, nes toks atsakymas užtikrina jo saugumą viešose vietose. Derėtų paklausti, ar galite jam kaip nors padėti, ar reikia ką nors informuoti ar pakviesti.

Jei cerebrinis paralyžius arba klausos sutrikimas kalba gali būti sunkiai suprantama, nebaiginkite jo sakinių. Atvirai bendraukite su žmogumi, pasakykite, jeigu ko nors nesupratote, paprašykite pakartoti. Bendraudami stovėkite ar sėdėkite pakankamai arti, kad jis galėtų matyti jūsų veido išraišką bei kūno kalbą. Nešaukite - tai gali tik labiau sujaudinti žmogų, su kuriuo bendraujate. Stenkitės išlikti ramus.

Bendraukite trumpais sakiniais, lėtai ir aiškiai, išlaikydami natūralų toną ir tempą. Jeigu žmogus naudojasi klausos aparatu, jis yra pritaikytas žmogui priimtinu garsu, o jūsų garsus balsas gali iškraipyti žodžius. Supažindinkite su tema ir nauja terminologija. Naudokite vizualines priemones, pvz., dalomąją medžiagą, paveikslus ir kt.

Bendravimas su regėjimo ar klausos sutrikimų turinčiais asmenimis

Sutikdami ar aptarnaudami regėjimo negalią turintį asmenį visą savo dėmesį sutelkite į žodinę kalbą, nes ji vienintelis raktas į nuoširdų bendravimą. Prieš pradėdami bendrauti, prisistatykite, pasakykite: „Laba diena“. Ne kiekvienas atpažįsta balsus ar juos atsimena.

Neregiui bendraudamas priima tik garsinę, žodinę informaciją. Neverbalinio komunikavimo priemonės neinformatyvios. Kalbėkite tiesiogiai su aklu žmogumi. Nesikreipkite į šeimos narius ar draugus, ignoruodami aklįjį. Kalbėkite įprastu tonu ir žiūrėkite tiesiai į žmogų. Nešaukite.

Prieš padėdami neregiui, visada paklauskite jo paties, ar jam reikalinga pagalba. Jei bendraujate triukšmingoje vietoje, aklojo nepalikite pokalbio viduryje ar iš karto po pokalbio, neįspėję, kad pasitraukiate. Skaitant asmeninius laiškus arba finansinius dokumentus būtinas taktą ir diskretiškumas. Voko niekada neatplėškite be aiškiai išreikšto neregio leidimo.

Jeigu neregiui norite ką nors paduoti ir jis nepažįsta, pavadinkite daiktą vardu, o jei nepažįsta, palieskite jį. Kambario durys turi būti arba iki galo atidarytos, arba visiškai uždarytos. Užfiksuokite kilimus, paslėpkite elektros laidus - tai padės išvengti nelaimingų atsitikimų.

Praktinės rekomendacijos slaugytojams dirbant su pacientais turinčiais kalbos sutrikimų

• Palaikykite akių kontaktą, žiūrėkite tiesiai į žmogų, su kuriuo bendraujate.
• Naudokite trumpus, aiškius sakinius, kalbėkite lėtai, natūraliai ir aiškiai.
• Derinkite žodinę informaciją su neverbaline - veido išraiška, gestais ir atitinkamu kūno kalbos tonu.
• Palaukite atsakymo, neskubinkite žmogaus, būkite kantrūs ir dėmesingi.
• Jei nesupratote, atvirai pasakykite ir paprašykite pakartoti; nebaiginkite už pacientą sakinių.
• Naudokite pagalbines priemones: piktogramas, dalomąją medžiagą, paveikslėlius, užrašus.
• Prieš pabandydami padėti fizine prasme, paklauskite, ar to reikia, ir kaip geriausia tai atlikti.
• Jeigu pacientas turi specialių poreikių (autizmas, Dauno sindromas, psichikos sutrikimai), prisitaikykite prie jo individualių ypatybių: tvarkos, prisirišimo objektų, daugiau laiko supratimui.
• Rūpinkitės savo emocine sveikata ir kreipkitės dėl pagalbos, kai jos reikia - profesionali parama pacientui ir artimiesiems dažnai palengvina slaugos naštą.

Konfliktų valdymas ir reakcija į prašymus

Reaguoti į pacientų prašymus yra viena iš integralių slaugytojo vaidmenų. Kiekvienam prašančiajam jo prašymas atrodo realus ir įgyvendinamas, tačiau ar jis realus, įvertinsite tik jūs. Paprastai prašymai yra laikomi nerealiais, jei jie kertasi su jūsų vertybėmis, įsitikinimais, trukdo asmeniniam gyvenimui.

Slaugytojams dažnai būna sunku aiškiai ir tiesiai pasakyti „ne”, kadangi daugeliui atrodo, jog mes turime visada padėti. Ištarę „ne”, mes imame atsiprašinėti, o po to pasijaučiame bejėgiais ir žlugdome save. Kartais neadekvatus kaltės jausmas mumyse iššaukia agresyvumą.

Atsisakymas yra priskiriamas pozityviam bendravimo stiliui. Jei ketinate žmogui atsakyti, pasakykite tai pokalbio pradžioje. Nėra reikalo užsiimti pašalinėmis kalbomis, o neigiamą atsakymą nustumti į pokalbio galą. Jei norite, pateikite keletą trumpų priežasčių, kodėl negalite to padaryti. Naudinga pasakyti, jog jūs suprantate prašantįjį, pasiūlykite alternatyvių veiksmų.

Užgriuvus pikto žmogaus skundui ar prašymui, sustokite, įvertinkite, ką šis žmogus galvoja, ko jis prašo, ar jo prašymas tinkamas. Čia taip pat svarbi neverbalinė kalba. Piktam žmogui svarbu suprasti, kad jo yra klausomasi, todėl nutraukite darbą, atsisukite į žmogų, pašalinkite garsinius trukdžius ir visą dėmesį skirkite kalbančiajam.

Jei įmanoma, nueikite abu į ramią vietą, nepertraukinėkite. Susidūrus su įtūžusiu kolega galima pasakyti: „aš matau, kad esate piktas, bet norėčiau sužinoti, ką aš padariau, kad jus taip supykdžiau?”. Kitas žingsnis - parodyti žmogui negatyvų agresyvaus bendravimo poveikį. Pozityviai bendraujant reikia pasakyti: „gydytojau P. jūs galbūt nesuprantate, bet šiuo metu jūs ant manęs šaukiate. Aš jaučiuosi nepatogiai, o tokiu būdu mes problemos neišspręsim. Norėčiau pakalbėti tuomet, kai nuleisite savo balso toną”.

Svarbu išlikti ramiu, tai privers agresyviai nusiteikusį asmenį suvokti, jog jo išpuoliai nereikalingi. Būtina nustatyti netinkamo elgesio ribas.

Slauga paliatyviems pacientams ir bendravimo reikšmė

Slaugytojai - daugiadalykės specialistų komandos nariai, kurie daugiausiai laiko praleidžia su paliatyviais pacientais ir jų artimaisiais. Todėl, labai svarbu, kaip slaugytojai moka bendrauti su tokiais pacientais ir kaip tai prisideda prie paliatyvių pacientų emocinės būklės iki pat paskutinės jų gyvenimo akimirkos.

Komunikacijos procesas tarp slaugytojo ir paliatyvaus paciento yra vienas iš svarbiausių kriterijų sveikatos priežiūros įstaigose. Tinkama komunikacija asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrina informuotų, pagrįstų sprendimų priėmimą, įgalinantį sukurti partnerišką santykį, atsakomybės prisiėmimą ir pasitikėjimą.

Geri tarpusavio santykiai daro įtaką pasikeitimui medicinine informacija tarp slaugytojų ir paliatyvių pacientų. Šios pagalbos tikslas siekti kuo geresnės nepagydomomis, progresuojančiomis ligomis sergančių pacientų slaugos, o jų artimiesiems tuo metu suteikti reikiamą pagalbą.

Mokymasis ir praktika

Tyrimai rodo, kad tokios „minkštosios” gydytojo kompetencijos, kaip gebėjimas atpažinti pacientų lūkesčius, aktyviai klausyti, pozityviai bendrauti, didele dalimi prisideda prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo. Tinkamas gydymas be tinkamo bendravimo paciento suvokiamas kaip netinkamai suteikta paslauga.

Apibendrinus tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, kad būsimieji bendrosios praktikos slaugytojai labiau geba bendrauti su mirštančiais pacientais nei su jų artimaisiais, tačiau jiems trūksta bendravimo įgūdžių, o šią problemą galima būtų spręsti organizuojant bendravimo įgūdžių tobulinimo seminarus, tobulinti konfliktų ir jų valdymo procesus, rengiant mokymus apie tinkamą bendravimą kūno kalba.

Rekomendacija	Praktinis pavyzdys
Naudoti trumpus, aiškius sakinius	Kalbėti lėtai ir aiškiai, laukti atsakymo
Pritaikyti aplinką	Pašalinti trukdžius, pritvirtinti laikymui skirtas rankenas
Derinti žodinę ir neverbalinę komunikaciją	Palaikyti akių kontaktą, rodyti gestais ir piešiniais
Rengti mokymus personalui	Seminarai apie konfliktų valdymą ir kūno kalbą

Mes nuolat savo darbe bendraujame su pačiais įvairiausiais žmonėmis, sprendžiame įvairias situacijas, esame priversti atremti pacientų, lankytojų skundus, prašymus, atlaikyti kolegų pyktį, pažaboti savo pačių agresyvumą.

tags: #rekomendacijos #slaugytojoms #bendraujant #su #pacientu #turinciu