Rekomendacijos renkantis senelių globos namus: ką svarbu žinoti ir kaip pasirinkti tinkamiausią variantą

Gyvenimas viename kambaryje keturiese, bendri vonios kambariai, sunkiai pakeliamas karštis patalpose ar kambariai, primenantys ligoninės palatas - vis dar realybė daugelyje įstaigų, nors šiandienos žmonių poreikiai ir lūkesčiai gerokai pasikeitę, rašoma pranešime žiniasklaidai. Globos namų neatmeta. Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje veikia apie 150 globos namų, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. žmonių, o vien vilniečių, laukiančių eilėje patekti į globos įstaigą, kiek daugiau nei 400. Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra. Tokias tendencijas rodo bendrovės Civitta atlikta apklausa. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Kita problema - vietų stygius. „Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius“, - komentavo R.Naujanienė.

Pašnekovės manymu, nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške? „Miškas skamba patraukliai, bet ne visą gyvenimą. Senjorams irgi norisi į kavinę, grožio saloną, bažnyčią ar parduotuvę“, - sakė VDU mokslininkė. Pažangiose Vakarų pasaulio šalyse globos namai dažniausiai steigiami miestuose ir miesteliuose, kuriami netgi nedideli kvartalai, pritaikytų senjorams, kad namų gyventojai jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais ir turėtų galimybę lengvai bendrauti ne tik su globos namų gyventojais.

Kaip vertinti globos namus: pagrindiniai akcentai

Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka. Numatyti asmeniniai baldai: lova, spintelė ir kėdė labiau primena gydymo įstaigos aplinką nei socialinės globos namus, kuriuose žmogus praleidžia ne vienerius metus. „Prabangos senjorams nereikia, tik orių gyvenimo sąlygų ir greičiau įgyvendinamos gyvenimo kaip namuose koncepcijos.“

Nauji kriterijai - nors dažnai globos namus steigia išsilavinę žmonės, šiandien akcentuojama, kad svarbiausia yra ne tik buities sąlygos, bet ir gyventojų užimtumas, asociacijų laikmetis su bendruomene, galimybė lankytis mieste, dalyvauti užimtumo veiklose, sveikatinimui teikti daugiau dėmesio. Pašnekovų nuomone, dėl to būtina užtikrinti modernias infrastruktūras, skirtas sunkiai judantiems, tinkamas ligų atskyrimo galimybes, ir kurti erdves, kurios skatintų bendravimą su vietos bendruomene, o ne tik su globos namais.

Kalbant apie valdymą ir standartus, globos namuose itin svarbi žmogaus teisių problema. „Turime konkretų atvejį, kuomet neįgalus veiksnus žmogus, norėjęs išeiti iš globos namų, negalėjo to padaryti, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišdavė leidimo.“ Dėl to labai svarbu keisti požiūrį į globos namus ir jų gyventojus, siekti geresnio supratimo apie individualius poreikius ir išsiaiškinti tikrąsias klientų lūkesčius.

Taip pat skaitykite: Rekomendacijos Dėl Užimtumo Senelių Namuose

Pasirenkant globos namus, vienas svarbiausių klausimų - ar įstaigoje bus pakankamai personalo, kokia bus sveikatos priežiūra, ar įstaigoje galima pasiūlyti kineziterapiją, ergoterapiją, masažą ir kitas priemones, kurios padėtų išlaikyti judrumą ir socialinį gyvenimą. „Jei globos namai užtikrins jų gyventojų užimtumą, socialinę veiklą ir gydymo paslaugas, jie gali tapti tikrais pavyzdžiais.“

Kaip vertinti kainų ir priežiūros santykį

Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas pažymi, jog svarbiausia - ne tik buitis, bet ir gyventojų užimtumas bei sveikatinimo paslaugos. Taip pat akcentuojama, kad svarbiausia yra ne kaina, o kokybė ir atitikimas gyventojų poreikiams. Šiuolaikiški globos namai negali apsiriboti vien tik maistu ar kambarių komfortu, turi užtikrinti nuolatinį medicininį ir socialinį palaikymą, bendravimą su bendruomene ir galimybes fiziškai stiprinti sveikatą.

Kainos Lietuvoje labai svyruoja: gali būti nuo apie 900 eurų iki 2700 eurų už mėnesį. Vidutinė kaina šalyje apie 1500 eurų. Į kainą dažnai įeina gyvenamoji vieta, daugelis maitinimų per dieną, pagalba kasdienėje veikloje, higienos priežiūra, drabužių tvarkymas, užimtumo organizavimas ir pan. Tačiau kuo daugiau priežiūros reikia, tuo didesnė kaina. Jei senjorui reikia tik pagalbos buityje, kaina bus mažesnė, nei tam, kuris reikalauja nuolatinės slaugos.

Svarbiausia - valstybės kompensacijos galiojimas ir privataus sektoriaus galimybės. Kompensacijos taikomos ir privačiuose globos namuose, jeigu jie turi socialinės globos licenciją. Taigi renkantis įstaigą, galima išvengti vien tik valstybės pasiūlymo, pasirinkus įstaigą, kuri geriausiai atitinka senjoro poreikius. Apie konkrečias kompensacijas ir procesus daugiau informacijos rasite Slauga24.lt straipsnyje: Kiek kainuoja senjoro apgyvendinimas socialinės globos namuose?

Rinkimosi gairės ir praktiniai patarimai

1. Būkite atviri ir sąžiningi - aiškiai įvardinkite sprendimo priežastis ir įtraukkite kelias suaugusių žmonių nuomonės, jei įmanoma.
2. Klauskitės apie demencijos ar kitos ligos specifiką, infra­struktūrą, personalo kvalifikaciją, gydymo ir užimtumo galimybes, bei ar įstaiga pritaikyta pagal gyventojų poreikius.
3. Aptarkite, kaip dažnai senjoras matysis su artimaisiais ir kaip planuojamas jų dalyvavimas šeimos gyvenime.
4. Iš anksto įvertinkite, ar galima vežioti senjorą į miestą ar lankytis pas ją bendruomenėje - tai yra svarbus gyvenimo kokybės veiksnys.
5. Atidžiai įvertinkite infrastruktūrą: ar patalpos pritaikytos judėjimo neįgaliojo poreikiams, ar yra specialiai įrengtos erdvės, ar gali būti gydytojo vizitai.
6. Prisiminkite - nors gyvens įstaigoje, svarbu, kad senjoras jaustųsi mylimas ir įtrauktas į šeimos gyvenimą. Artimiesiems svarbu suprasti realius lūkesčius ir būti empatiškiems.
7. Jeigu įstaigoje turėtų būti slauga demencija sergantiems - patikrinkite personalo gebėjimą dirbti su šia grupe ir ar įstaigoje yra reikiama infrastruktūra.
8. Dėl finansų - pateikite realius klausimus apie atskaitymus nuo pensijos, papildomus mokėjimus ir galimas papildomas išlaidas, susijusias su asmeninėmis išlaidomis.

1. Auksiniai metai priima gyventojus su savivaldybių siuntimais. 2. Socialinių paslaugų centro socialinis darbuotojas įvertins asmens poreikį. 3. Gavus patvirtinimą ir kainos limitą, galite rinktis senelių namus visoje Lietuvoje. 4. Mokėjimo sąlygos - 80 proc. pensijos, 100 proc. slaugos ar kitų senjoro pajamų, 1 proc. turimo Nekilnojamojo turto vertės. 5. Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai įvertins poreikį ir sudarys sutartį su globos įstaiga.

Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią smurtui mokykloje

Taip pat svarbu neprarasti realiojo požiūrio į adaptaciją: vidutiniškai prireikia pusės metų, kol žmogus adaptuojasi. Daugelis senjorų, pradžioje matę vien trūkumus, ilgainiui atranda globos namuose privalumų - nuolatinę priežiūrą, bendraamžių ratą, reguliarius renginius ir galimybę dalyvauti mišiose ar būti lauke. Diskutuojant apie vyresnių žmonių apgyvendinimą globos namuose, svarbu nepamiršti ir tų, kurie prisiima atsakomybę globoti sergantį artimąjį namuose. Tai sunki patirtis, todėl būtina įtraukti pagalbą visiems lygiams - fiziniam, psichologiniam, medicininiam ir socialiniam. Ieškant tinkamiausio sprendimo, svarbiausia - ne vien įstaigos kaina, o jos gebėjimas užtikrinti kokybišką artimųjų gyvenimą, prisitaikant prie jų poreikių ar sveikatos pokyčių.

Nors Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad valstybės parama taikoma tik viešiesiems globos namams, iš tikrųjų kompensacija gali būti taikoma ir privačiuose globos namuose, jei jie turi licenciją. Kadangi kainos labai skiriasi regionuose, rekomenduojama pasitikrinti vienoje vietoje - Slauga24.lt kataloge arba susietose informacijos šaltiniuose, kur galima pamatyti vidutines įstaigų kainas ir įtrauktas paslaugas.

Atlikus tyrimus ir įvertinus lūkesčius, svarbiausia išlikti empatiškiems ir suprasti, kad kiekvienas atvejis yra unikalus. Atsakingas pasirinkimas ir aiškus pokalbis su šeima, globėjais bei galimais gyventojais gali užtikrinti, jog priimtas sprendimas bus teisingas tiek senjorui, tiek jo artimiesiems. Apskaičiuoti kainas ir pasiruošti procesui padeda žinynai, tokie kaip Slauga24.lt, ir profesionalių patarėjų pagalba.

Ištekliai ir rekomendacijos praktiškai

• Prieš apsigyvenant - surinkti informaciją apie įstaigos infrastruktūrą, personalo kompetenciją, sveikatos priežiūrą ir užimtumą.
• Pasikalbėkite su gyventojais ir jų artimaisiais, kad suprastumėte realų jų patyrimą ir lūkesčius.
• Įsitikinkite, kad įstaiga turi tinkamą įrangą demencijos ar kitų lėtinių ligų priežiūrai.
• Aptarkite finansavimo tvarką ir įsitikinkite, kad senjoras gaus reikalingą paramą, o likęs biudžetas bus skirtas asmeninėms reikmėms.

Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai asmeniniam naudojimui

tags: #rekomendacijos #seneliu #globos #namams