Su reklama susiduriame kiekvieną dieną. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad reklamos tikslas yra tiesiog suteikti informaciją apie produktą ar paslaugą. Tačiau realybėje reklama daro kur kas daugiau. Būtent todėl reklamai kasmet išleidžiami milijardai eurų visame pasaulyje.
Reklamos tikslai ir poveikis
Jei reklama būtų tik informacijos perdavimo priemonė ir neturėtų jokios įtakos žmonių elgsenai, verslai paprasčiausiai nustotų į ją investuoti. Vienas svarbiausių reklamos tikslų - sukurti teigiamą produkto ar prekės ženklo įvaizdį, ir visai nesvarbu ar kalbame apie „Coca Cola“, Euroviziją ar „Milka“ sausainius. Pavyzdžiui, jei nuolat matome tam tikro automobilio, telefono ar draudimo bendrovės reklamą, ilgainiui šis pavadinimas tampa pažįstamas.
Kai kurie vartotojai taip pat mano, kad reklamuotis gali tik sėkmingi ir kokybiški produktai. Logika gana paprasta - jei įmonė gali investuoti dideles sumas į reklamą, tikriausiai jai sekasi gerai. Dar vienas svarbus reklamos elementas yra žmonės, kurie ją pristato. Žmonės natūraliai linkę sekti tais, kuriuos vertina ar kuriais žavisi. Dažnai tai vyksta net nesąmoningai. Žmonės nori būti panašūs į savo autoritetus, todėl jų pasirinkimai gali turėti didelę įtaką vartojimo įpročiams.
Emocinis ir praktinis reklamos poveikis
Ne visa reklama veikia emocijas ar prestižą. Įsivaizduokime, kad žmogus naudojasi interneto paslaugomis ir kiekvieną mėnesį moka tam tikrą sumą. Vieną dieną jis pamato reklamą, kurioje siūlomas greitesnis internetas už mažesnę kainą. Panašiai veikia ir draudimo, bankų, mobiliojo ryšio ar energetikos bendrovių reklamos.
Dėl to reklamoje dažnai matome laimingas šeimas, sėkmės istorijas, draugystę, nuotykius ar kitus pozityvius jausmus keliančius vaizdus. Pavyzdžiui, automobilio reklama dažnai kalba ne apie technines charakteristikas, o apie laisvę, keliones ir gyvenimo būdą. Reklamos rinka pasaulyje verta šimtų milijardų eurų.
Taip pat skaitykite: Pensijos Kokybė
Reklama ir ilgaamžis poveikis prekės ženklui
Verslai reklamuojasi todėl, kad reklama didina žinomumą, pritraukia naujų klientų ir skatina pardavimus. Kai kuriais atvejais reklamos tikslas gali būti ne momentinis pirkimas, o ilgalaikio prekės ženklo kūrimas. Daugelis žmonių mėgsta sakyti, kad reklama jiems nedaro jokios įtakos. Tačiau moksliniai tyrimai ir verslo praktika rodo ką kita. Todėl reklama nėra vien informacija. Ji yra įrankis, skirtas paveikti mūsų dėmesį, emocijas ir sprendimus.
Reklamos sauga ir vieša erdvė
Vasario 1 d. Šakių miesto centre Kudirkos gatvėje įvykusią nelaimę galima pavadinti visų laime. Apie 8 val. UAB „Maxima“ aptarnaujančios mašinos vairuotojas net nesuvokė, kad jis važiuodamas pro šalį kažką kliudė, todėl nepastebėjo, kai jo pavilkta reklaminė iškaba krito žemyn, nusivilkdama ir jį laikiusį lyną bei atraminį stulpą.
Anot aplinkui buvusių įvykių liudininkų, nelaimė baigėsi sėkmingai, nes žmonių arti tuo metu griūvančio stulpo ir krentančio lyno nebuvo ir niekas nenukentėjo. Įvykio metu nukentėjo tik vienas netoliese stovėjęs automobilis, kuriam krentantis lynas sudaužė priekinį stiklą. Kaip šį įvykį komentavę liudininkai sakė „Draugo“ laikraščiui, ši reklaminė iškaba jau seniai kėlė grėsmę žmonių gyvybei, mat tarp pastatų nuolat susidarydavo smarkūs vėjo gūsiai ir buvo tik laiko klausimas, kada šioje vietoje kas nors kliudys ir nuvers ištampytą reklaminį stendą. Žmonių prognozės išsipildė.
Anot seniūno pavaduotojo Alvydo Balaševičiaus, tą nelemtą rytą seniūnijos darbuotojai pirmiausia turėjo nuimti ištampytą reklaminę iškabą, kad jos neužkabintų koks pro šalį važiuojantis didesnis sunkiasvoris vilkikas. Tačiau vos atvykę nuimti reklamos iškabos (gal dešimt minučių po aštuonių), suprato, kad atvyko per vėlai - tiek stulpas, tiek iškaba gulėjo nukritę ant žemės, o policijos pareigūnai jau aiškinosi įvykio aplinkybes.
Pasak seniūno pavaduotojo, šioje situacijoje niekas nėra kaltas, nes reklaminę iškabą per praėjusią vėjuotą savaitę ištampė smarkus vėjas, todėl nei vairuotojo, nei dar ko nors kaltinti negalima. Tačiau automobilio savininkei dėl šio įvykio patirtus nuostolius teks atlyginti iškabos savininkui - seniūnijai.
Taip pat skaitykite: kaip kaupti lėšas patogiai pensijai
Gyvenimas po pensijos: reklama ir darbo tęstinumas
Nuo pat išėjimo į pensiją Catherina nesėdi namuose - ji ir toliau dirba kasininke prekybos centre. Tiesa, moteris pasirinko lankstų grafiką ir dabar dirba dvi dienas per savaitę. „Esu pensininkė jau metus, bet vis dar jaučiuosi jauna. Tiesą sakant, vis dar esu jauna. Nenorėjau būti namie ir nieko neveikti, o gyventi aktyvų gyvenimą, tačiau pasirinkau nebedirbti kiekvieną dieną“, - pasakojo moteris.
Vis daugiau Belgijos pensininkų nusprendžia nesitraukti iš darbo rinkos ir renkasi lankstų darbą. Per penkerius metus vyresnių nei 65-erių darbuotojų dalis tarp dirbančiųjų pagal lankstų grafiką išaugo dvigubai - nuo 10 iki 20 proc. „Nuo 2021 m. vis daugiau įmonių atvėrė duris lankstaus darbo grafikui. Taigi, žmonės, ypač 65-erių metų ir vyresni galėjo rinktis. Tai taip pat atvėrė duris į mažiau fiziško darbo ir įtampos reikalaujančius darbus kituose sektoriuose“, - pasakojo „Securex“ atstovas Steven De Vliegher.
Didžiausią paklausą turi nepriklausoma mažmeninė prekyba, svetingumo pramonė ir kelių transportas. Nors motyvai dažnai yra finansiniai, tačiau lankstus darbas taip pat leidžia žmonėms išlikti aktyviems. „Galiausiai taip sumažėja izoliacija ir pasijunti naudingas. Be to, tai sklandus perėjimas tarp karjeros, kurioje dirbama visą darbo dieną ir karjeros, kuriai to nereikia“, - teigė laikinojo įdarbinimo agentūros „Tempo Team“ atstovė Aline Bernard.
Be abejo, dirbdami pagal lankstų grafiką pensininkai ne tik išlieka aktyvūs, bet ir reikšmingai papildo savo pajamas. „Aišku, dirbant pagal lankstų darbo grafiką, mėnesio pabaigoje gaunami pinigai iš tikrųjų padeda mums mėgautis dalykais, kurių kitaip negalėtumėme daryti“, - neslėpė dirbanti pensininkė. Pagal belgų darbo statistiką, dirbantys pagal lankstų darbo grafiką ir vyresni nei 65-erių metų asmenys per mėnesį vidutiniškai dirba apie 30-35 valandas.
Senėjimas, pensijos ir būtinybė dirbti ilgiau
Senjoras Sugimotas užkandinėje Tokijuje kasdien sukasi kone pusę amžiaus. Jis vienas pats tvarko verslą, tačiau stovėjimas prie puodų pakenkė sveikatai. „Mano kaklas kreivas ir laikysena tokia pat“, - pasakojo Sugimotas. Tačiau uždaryti verslą - ne išeitis. Žmona ligota, tad už jos priežiūrą tenka mokėti. „Uždirbti gydymui sunku. Pensijos neužtenka sudurti galo su galu“, - teigė Sugimotas.
Taip pat skaitykite: Išeitinės išmokos dirbantiems pensininkams: teisiniai aspektai
Jis - toli gražu ne vienintelis japonas, kuriam teks dirbti iki gilios senatvės. Japonija yra viena sparčiausiai senstančių pasaulio šalių. „Tai tiksinti bomba. Žmonių, vyresnių nei 70 metų, skaičius Japonijoje auga sparčiau nei gimsta kūdikiai. Tai didžiulė problema, ypač kalbant apie pensijas. Žmonių grupė, kuri turi pragyventi iš pensijų, dabar pranoko ir auga sparčiau nei ta žmonių dalis, kuri dirba dėl tų pensijų. Vadinasi, pinigų mažėja“, - aiškino žurnalistas Thom Schelstraete.
Dėl to pensijos nespėja augti kartu su prekių kainomis. Išlaidauti nėra iš ko - pinigų stinga. Ši problema aktuali ir Europoje. Pavyzdžiui, Nyderlanduose dabartinė valdžia taip pat nori vėlinti pensinį amžių.
74-erių gatvių šlavėjas japonas tikina, kad jam ilgai dirbti - ne problema. „Man patinka rūpintis miesto švara. Tai lyg mano sodas“, - kalbėjo vyras. Jis - vienas iš 700 tūkst. senjorų, kurie dirba atsitiktinius darbus per specialią įdarbinimo agentūrą. Už valandą gauna apie 7 eurus. O aktyvus gyvenimo būdas esą padeda išlikti jaunam. Ir užkandinės savininkas nepraranda ūpo: „Man patinka gaminti maistą klientams ir juos aptarnauti. Kol judu, tol dirbsiu“, - sakė Sugimotas. Nemažai japonų tai reiškia viena - teks dirbti iki mirties.
Finansinis švietimas ir pensijų sistemos suvokimas
Lyginant su 2021 m. atlikta apklausa, apie tokią galimybę nežinojusių žmonių sumažėjo 6 proc. punktais. „Matome, kad apklausos rezultatas nuosekliai gerėja, greičiausiai - augančio informacijos prieinamumo, sklaidos, taip pat vis geresnio gyventojų finansinio raštingumo dėka. Verta pastebėti ir tai, kad šiuo rodikliu išsiskiriame iš kaimyninių Baltijos šalių - Latvijoje apie šią galimybę nežino 50 proc. žmonių, o Estijoje - net 58 proc. Kita vertus, rezultatas vis tiek galėtų būti dar kur kas geresnis“, - sako L.
Tyrimas parodė, kad dažniau apie šią galimybę žino aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės (32 proc. jų pažymėjo apie darbdavio pensiją iki šiol negirdėję). Taip pat apie darbdavio pensiją niekada negirdėjusių asmenų dalis tolygiai mažėja, didėjant gyventojų atlygiui: tarp iki 150 eurų (atskaičius mokesčius) per mėnesį vienam namų ūkio nariui gaunančių asmenų, nežinančių apie darbdavio pensiją yra 56 proc., tarp gaunančių daugiau nei 1,5 tūkst.
Apklausa parodė, kad 31 proc. Lietuvos gyventojų žino apie pensijos kaupimo su darbdaviu galimybę, tačiau abejoja, ar ji galėtų būti taikoma jiems asmeniškai; dar 12 proc. Atlikto tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad vis daugiau Lietuvos gyventojų (36 proc.) gali labai tiksliai apibūdinti, kad „darbdavio pensija“ yra papildomos darbdavio įmokos į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondą. Tokių apklaustųjų, lyginant su 2021 m., yra 8 proc.
„Tokiai amžiaus grupei priklausantys žmonės dažniausiai jau yra įsitvirtinę darbo rinkoje, užima aukštesnes pareigas bei gauna didesnį atlygį, todėl domisi investavimo galimybėmis ir neretai pasirenka investuoti į savo ateitį pensiniame amžiuje. Apklausa taip pat parodė, kad prieš dvejus metus dirbančių ir papildomas pensijų įmokas iš darbdavių gaunančių Lietuvos gyventojų buvo 13 proc., šiemet tokių darbuotojų skaičius sumažėjo iki 11 proc. „Nors skirtumas tarp 2021-ųjų ir šių metų nėra didelis, tačiau jis vis tiek rodo kol kas neigiamą tendenciją. Priežastys tam gali būti įvairios, tačiau labai tikėtina, kad 2022-aisiais, aukštos infliacijos bei didelių prekių ir paslaugų kainų laikotarpiu, darbdaviai susitelkė į labiau „čia ir dabar“ patiriamas darbuotojų skatinimo priemones. Kita vertus, 9 proc. respondentų pažymėjo, kad yra susidomėję darbdavio pensija, tačiau jai nepritaria darbdavys, tad daliai jų yra kur pasitempti, motyvuojant darbuotojus“, - sako L.
„II pakopa – bankų, o čia būtų žmonių“: prie pensijos prisidės ir darbdaviai?
Tablė: keli svarbūs rodikliai iš apklausos (santrauka)
| Rodiklis | Reikšmė / Pastabos |
|---|---|
| Žinančių apie darbdavio pensiją | 31% Lietuvos gyventojų |
| Gali tiksliai apibūdinti darbdavio pensiją | 36% respondentų |
| Dirbančių ir gaunančių darbdavio pensiją | 2021 m. - 13%, šiemet - 11% |
| Nežinančių apie darbdavio pensiją tarp mažai uždirbančių | 56% (iki 150 €/mėn. vienam namų ūkio nariui) |
Reklamos vaidmuo šiame kontekste yra dviprasmiškas: ji formuoja poreikius ir lūkesčius, skatina vartojimą, tačiau tuo pačiu reklamos strategijos gali padėti atkreipti dėmesį į finansinį švietimą, pensijų kaupimą ir darbo galimybes senjorams. Gyvenimas neiseina i pensija - daugeliui žmonių tai reiškia tęstinį aktyvumą, papildomas pajamas ar net būtinybę dirbti dėl ekonominių priežasčių.