Po galūnės amputacijos būtina kruopšti ir nuosekli reabilitacija. Tik kompleksinė reabilitacija gali padėti sumažinti amputacijos padarinius ir išspręsti daugumą žmogaus, patyrusio fizinę ir psichologinę netekties traumą, problemų. Reabilitacinio gydymo tikslas - individualiai sprendžiant kiekvieno paciento problemas, atsiradusias po amputacijos, suteikti pacientui galimybę vėl būti savarankiškam, maksimaliai grąžinti jį į visavertį gyvenimą išsaugant jo gyvenimo kokybę.
UAB Medicinos centras teikia kompleksines reabilitacijos paslaugas, padedančias greičiau prisitaikyti prie naujų kūno pokyčių ir pasiruošti protezavimui.
Reabilitacijos tikslai
- Atkurti raumenų jėgą ir pusiausvyrą.
- Pasiruošti protezo pritaikymui ir mokymuisi juo naudotis.
- Sumažinti skausmą ir uždegimą operuotoje vietoje.
- Pagerinti psichologinę savijautą ir pasitikėjimą savimi.
Profesionali pagalba
Reabilitaciją atlieka kineziterapeutai, ortopedai-protezuotojai ir psichologai, dirbantys komandoje.
Protezavimas
Protezavimas yra viena iš medicininės reabilitacijos sistemos dalių. Protezavimo efektyvumą nulemia daugybė veiksnių: amputacijos priežastis ir lygis, paciento amžius, sveikatos būklė bei reabilitacijos priemonių kompleksas.
Po operacijos praėjus maždaug 3 mėnesiams, kai bigė jau yra visiškai sugijusi ir suformuota, galima gaminti pirminį (gydomąjį - mokomąjį) protezą. Pirminis protezas suformuoja bigę, pripratina audinius prie papildomų apkrovų. Neišsigąskite, jei protezas taps nepatogus. Nešiojant pirminį protezą bigė plonėja, todėl ant bigės maunamos papildomos kojinės. Jos reikalingos tam, kad bigė proteze būtų apspausta ir nesmuktų nuo atramos taškų.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Pajutę laisvumą tarp bigės ir protezo sienelių, būtinai kreipkitės į protezą gaminusią įmonę. Rankų protezai gaminami iš karto nuolatiniai. Pirminis protezavimas vyksta stacionarinėje reabilitacijos įstaigoje.
Nuolatinis kojos protezas gaminamas praėjus ne mažiau nei 5 mėnesiams po pirminio protezo pagaminimo, kai bigė nustoja žymiai plonėti. Jis nemokamai keičiamas ne dažniau nei kas 3 metus. Nuolatinį protezą, pacientui pageidaujant, galima gaminti ir paciento namuose, ir reabilitacijos įstaigoje. Pacientui pasirinkus reabilitacijos įstaigą, reikalingi tie patys dokumentai, kaip ir pirminiam protezavimui.
Dantų estetika: plombavimas ar protezavimas?
Amputacijų priežastys
Amputacijų priežastys Vakarų Europos šalyse amputacijos dėl lėtinių ligų (periferinių kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto komplikacijų) sudaro apie 80 proc. visų amputacijų. Danijoje, Suomijoje, Nyderlanduose bei kitose Vakarų Europos šalyse esantis amputacijų registras padeda efektyviai paskirstyti lėšas amputacijų profilaktikai, reabilitaciniam gydymui ir protezavimui. Kadangi Lietuvoje nėra amputacijų registro, šiame straipsnyje remiamasi AB „Ortopedijos technika“ Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje protezuotų pacientų duomenimis.
Per pastaruosius 10 metų dažniausios kojų amputacijų priežastys yra šios: lėtinės ligos, t. y. periferinių kraujagyslių ligos (apie 50 proc.) ir cukrinis diabetas (apie 30 proc.), eismo įvykių sąlygotos bei terminės traumos (15 proc.), onkologinės ligos, osteomielitas ir kitos (5 proc.).
Profilaktikos svarba
Amputacijos, kaip minėta, dažniausia lėtinių ligų pasekmė. Kalbant apie amputacijų profilaktiką, reikėtų paminėti, kad pagrindinė amputacijų dėl kraujagyslių ligų priežastis yra rūkymas, į kurį visuomenė kažkodėl neatkreipia deramo dėmesio.
Taip pat skaitykite: Mokama reabilitacija
Iš visų cukrinio diabeto (CD) komplikacijų kojų amputacija - brangiausiai kainuojanti ir labiausiai ligonio gyvenimą bloginanti, netgi lyginant su kitomis CD komplikacijomis, pvz., inkstų pažeidimu ir apakimu. Apskaičiuota, kad apie 70 proc. visų atliktų kojų amputacijų priežastis - 2 tipo CD. CD sergantiems žmonėms yra didesnis nervų (neuropatijos) ir kojų kraujagyslių (išemijos) pažeidimo pavojus. Dėl neuropatijos ir išemijos atsiranda pėdų deformacijų ir lėtai gyjančių opų. Nereta žaizdų infekcijos pasekmė yra amputacijos. Maždaug 73 proc. CD sąlygotų amputacijų priežastis buvo opos.
AB „Ortopedijos technika“ atlikto tyrimo duomenimis, 69 proc. pacientų nežinojo pėdų priežiūros taisyklių, tik 12 proc. CD sergančių ligonių lankėsi podiatrijos kabinetuose, apie podiatrijos paslaugas nežinojo 45 proc. apklaustųjų, ortopedinę avalynę avėjo tik 14 proc., 48 proc. apie ją nežinojo, anamnezėje buvusias kitos kojos opas (mažąsias amputacijas) sakėsi patyrę 46 proc. ligonių, net 40 proc. ligonių nebuvo siunčiami kraujagyslių chirurgo konsultacijos. Daugiausiai amputacijų patiria 60-69 m. žmonės, moterys dažniau nei vyrai. Ilgainiui amputacijas patiria vis vyresni pacientai.
Analizuojant pastarųjų metų duomenis, nustatyta, jog amputacijų dėl neuropatijos skaičius sumažėjo maždaug 50 proc., tačiau amputacijų dėl kraujagyslių pažeidimų, kuriuos sąlygoja CD, nekinta. Didžioji dalis šlaunies srityje atliekamų amputacijų labai pablogina reabilitacijos efektyvumą, o tinkamai gydant diabetinę pėdą, dažniausiai amputacijos galima išvengti. Net tada, kai koja amputuota, tinkama pėdos priežiūra gali padėti išsaugoti kitą koją ir net paciento gyvybę.
CD sąlygotų amputacijų skaičių būtų galima sumažinti iki 80 proc., anksti išsiaiškinus didelės rizikos diabetines pėdas, kuo anksčiau organizuoti ligonių mokymą, laiku imtis profilaktikos priemonių (ortopedinė avalynė ir pediatrija), toliau tęsiant kvalifikuotą gydymą ir CD kontrolę.
Apibendrinant 2004-2010 m. AB „Ortopedijos technika“ protezuotų pacientų duomenis, amputacijų dėl traumų, onkologinių ligų bei osteomielito grupėje pagal amžių vyrauja 40-59 m. pacientai. Be to, kasmet tokių pacientų amžius vis jaunėja. Traumų sąlygotas amputacijas dažniausiai lemia nesaugus vairavimas bei vairavimas išgėrusiam, taip pat socialiniai veiksniai (pvz., kai asocialūs žmonės nušąla galūnes).
Taip pat skaitykite: Kaip nuvykti nuo Palangos AS iki "Palangos Gintaro"?
Kompleksinio reabilitacinio gydymo svarba
AB „Ortopedijos technika“ Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje pacientams taikomas kompleksinis reabilitacinis gydymas ir atliekamas protezavimas po galūnių amputacijų. Atsižvelgiant į kiekvieno paciento problemas ir poreikius, sudaromas individualus reabilitacijos planas, kurio tikslas - paruošti pacientą protezavimui, pritaikyti protezą ir išmokyti su juo vaikščioti. Reabilitacijos stacionare dirba kvalifikuotų specialistų, turinčių ilgametę darbo su protezuojamais pacientais patirtį, komanda (reabilitologai, kineziterapeutai, technikai protezuotojai ir kt.) ir yra taikomos šiuolaikinės gydymo metodikos bei įvairios reabilitacijos priemonės (fizioterapijos procedūros padeda sumažinti poamputacinius fantominius skausmus, atliekama kvalifikuota diabetinės pėdos priežiūra, pritaikomi ortopediniai gaminiai, teikiamos psichoterapeuto konsultacijos, sprendžiamos socialinės problemos ir kt.).
Vienas iš sėkmingos reabilitacijos veiksnių yra tas, kad pacientas bendrauja su likimo draugais, kurie, vadovaudamiesi savo patirtimi bei išgyvenimais, padeda ir pataria, kaip įveikti iškilusius sunkumus bei adaptuotis naujomis gyvenimo sąlygomis.
Reabilitacinės išlaidos apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Reabilitacijos po amputacijos etapai
Reabilitacijos tikslas - grąžinti pacientui gyvenimo kokybę iki amputacijos. Nustatyta tvarka, patvirtinta LR SAM 2008-01-17 d. įsakymu „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo organizavimo Nr. V-50 (papildyta LR SAM 2009-12-03 d. įsakymu Nr. V-988), kompleksinę reabilitaciją (Reabilitacija II), į kurį įeina ir protezavimas, sudaro 3 etapai:
1. Reabilitacija po galūnės amputacijos
Šio gydymo etapu, kuris trunka 16 dienų, svarbu išsiaiškinti paciento problemas ir reabilitacijos tikslus, pradėti formuoti bigę pneumatiniam protezui. Stiprinami paciento raumenys ir bendras fizinis pajėgumas, jis mokomas, kaip saugiai judėti ir apsitarnauti, stabilizuojama psichoemocinė būklė. Bigei visiškai sugijus, pritaikomas pooperacinis pneumatinis protezas. Geriausių protezavimo rezultatų pasiekiama, kai šio etapo reabilitacija vyksta toje įstaigoje, kur pacientas bus protezuojamas ir toliau.
2. Ligonių paruošimas pirminiam protezavimui ir mokymas naudotis protezu
Remiantis Vakarųšalių literatūra,šį gydymą ir protezo pritaikymą rekomenduojama pradėti kuo anksčiau, praėjus 6-8 savaitėms po amputacijos, visiškai sugijus bigei. Tačiau iki šiol tenka susidurti su sena praktika, kai pacientas reabilitacijos po amputacijos siunčiamas tik po pusės metų. Pavėluota reabilitacija sąlygoja judėjimo stereotipo praradimą, fizinės ištvermės sumažėjimą, kontraktūrų išsivystymą ir pablogina vaikščiojimą.
Šiuo etapu, kuris trunka 24 dienas, ligoniui pagaminamas ir pritaikomas pirminis gydomasis protezas, kuris gydo ir formuoja bigę. Pacientas mokomas juo naudotis, kineziterapijos užsiėmimų metu lavinami vaikščiojimo su protezu įgūdžiai, apmokomi artimieji.
3. Pastovus protezavimas po gydomojo protezavimo
Šiogydymoatvykstama po pirminio protezavimo praėjus pusei metų, kai dėl pasikeitusios bigės apimčių nebetinka pirminio gydomojo protezo ėmiklis. Dabar pacientui, priklausomai nuo jo judrumo laipsnio, pagaminamas ir pritaikomas nuolatinis protezas, kurį galima keisti kas 3 metus. Per visą šį laikotarpį protezus prižiūri ir techninį aptarnavimą atlieka didelę patirtį turintys protezavimo technikai. Šios reabilitacijos trukmė 16 dienų.
Bazinę protezų kainą kompensuoja Valstybinė ligonių kasa Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui, pasirinkusiam protezą, kurio sudedamosios dalys neviršija bazinės SAM patvirtintos kainos, primokėti papildomai nieko nereikia. Jam protezo įsigijimo kaštus kompensuoja Valstybinė ligonių kasa.
Reabilitacija „Gijos Klinikose“
Po operacijų ir sunkių traumų greičiau sveikti, išsivaduoti iš skausmo, atgauti jėgas padeda reabilitacija. Tai labai svarbus gydymo etapas, kai taikomas visas kompleksas reabilitacinių priemonių, siekiant atkurti sutrikusias funkcijas ar jas kompensuoti, kad pacientas galėtų grįžti į kasdienį gyvenimą.
Reabilitacijos tikslas - atkurti po ligos ar traumos sutrikusias organizmo funkcijas, sugrąžinti savarankiškumą, mobilumą, atstatyti raumenų balansą, išmokyti vaikščioti, pagerinti psichoemocinę būklę.
„Gijos Klinikų” Fizinės medicinos ir reabilitacijos centre taikoma stacionarinė reabilitacija po atramos - judamojo aparato pažeidimų: sudėtingų traumų, sąnarių ir jų keitimo operacijų, rankų, kojų, stuburo, dubens kaulų lūžių, raiščių plastikos, kojų ir rankų amputacijų ir kt.
,,Gijos Klinikų” Fizinės medicinos ir reabiltacijos centre gydomi ir pacientai po galūnių, dažniausiai, kojos, amputacijų. ,,Tokiems pacientams reabilitacija taikoma trimis etapais: po operacijos pacientai atsiunčiami žaizdos gydymui. Šiame etape tęsiami žaizdos perrišimai, pacientas išmokomas persikelti į neįgaliojo vežimėlį, judėti jo pagalba, režimo po galūnės amputacijos, bigės priežiūros“, - aiškina gydytoja J. Burškaitienė. - “Be to, pradedama ruoštis protezavimui - lavinama pusiausvyra, stiprinama sveikoji galūnė. Dažnai pacientas jaučia ,,fantominius” - t.y. nesamos galūnės skausmus, kurie malšinami ne tik medikamentais. Mūsų centre taikoma ,,veidrodinė” terapija duoda gana gerų rezultatų.”
Sugijus žaizdai ir suformavus bigę, kai nėra kontraindikacijų, pacientas atvyksta gydomojo (pirminio) protezo pritaikymui. Klinikoje dirbantys profesionalūs protezuotojai pagamina ir pritaiko individualius protezus. Reabilitacijos komandos tikslas - išmokyti pacientą užsidėti protezą, žengti pirmuosius žingsnius, vaikščioti. Siekiant užtikrinti saugų mobilumą, pritaikomos kompensacinės priemonės. Pagal indikacijas pritaikoma ir ortopedinė avalynė.
Po 5 mėn. skiriamas trečias reabilitacijos etapas, kai, pasikeitus bigės apimčiai, pirminis protezas netinka, neužtikrina saugaus mobilumo. Tada pacientas atvyksta reabilitacijai ir nuolatinio protezo pritaikymui.
Individualus reabilitacijos planas
„Prieš pradedant reabilitaciją įvertinama paciento būklė, anamnezė, atlikta operacija, problemos, galimybės judėti ir t. t., sudaromas individualus reabilitacijos planas. Skiriamas įvairių priemonių ir procedūrų kompleksas, o patyrusių specialistų komanda naudoja šiuolaikines gydymo metodikas, deda visas pastangas, kad pagerėtų pacientų gyvenimo kokybė“, - teigia Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vadovė J. Burškaitienė
Su pacientais dirba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, kineziterapeutas, masažuotojas, ergoterapeutas, psichologas, socialinis darbuotojas, bendrosios praktikos slaugytoja, slaugytojos padėjėja, FMR slaugytoja, avalynės technikas, protezavimo technikas ir kiti specialistai.
Sutrikusioms funkcijoms atkurti ar joms kompensuoti taikomas visas reabilitacijos priemonių arsenalas - kineziterapija, masažas, įvairios fizioterapijos procedūros (elektrostimuliacija, impulsinės srovės, fonoforezė, magnetoterapija, lazerio terapija, limfodrenažas ir kt.). Kiekvienam pacientui parenkamos tinkamiausios procedūros, numatomi artimieji ir tolimieji tikslai.
Kineziterapija - viena svarbiausių reabilitacijos priemonių
„Labai svarbi kompleksinės reabilitacijos dalis - kineziterapija - gydymas judesiu, - tvirtina gydytoja J. Burškaitienė. - “Su kiekvienu pacientu kineziterapeutas dirba individualiai: daromi pratimai raumenims stiprinti, sąnarių judesių atstatymui, koordinacijai gerinti, pusiausvyrai lavinti, koreguojama eisena. Anksti pradėjus taikyti individualų gydymą judesiu, trumpėja paciento gydymo trukmė, išvengiama komplikacijų. Kai pacientas gali aktyviai judėti, kartu džiaugiamės pasiektais rezultatais. Kineziterapija padeda atgauti sutrikusią ar prarastą judėjimo funkciją, pagerinti kaulų gijimą, raumenų funkcinę būklę. Džiaugiamės mūsų centre įrengtu baseinu, kuriame atliekami fiziniai pratimai, į pagalbą pasitelkus povandeninį slenkantį takelį, dviratį ir kitas priemones, užtikrina reabilitacijos efektyvumą. Vandenyje atliekant procedūras atpalaiduojami raumenys, lengviau atliekami judesiai, gerėja kraujotaka, kvėpavimas ir nuotaika”.
Moksliškai įrodyta, kad reabilitacija yra svarbus gydymo būdas, siejamas su geresniais sveikimo rezultatais ir padedantis greičiau grįžti į kasdieninį gyvenimą.
Išleidžiant pacientą iš gydymo įstaigos, jam suteikiama informacija apie namie reikalingas kompensacinės technikos priemones - tualeto paaukštinimą, lazdeles, ramentus, vaikštynes. „Kad pacientas galėtų būti kuo savarankiškesnis, pats apsitarnautų ir saugiai judėtų namų aplinkoje.“ - pabrėžia gydytoja J. Burškaitienė.
Naudinga informacija iš Valstybinės ligonių kasos (VLK)
Medicininė reabilitacija skiriama asmenims, patyrusiems sunkias operacijas ir traumas ar sergantiems lėtinėmis ligomis.
Apie reabilitacijos reikalingumą sprendžia gydantis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijomis.
Kokios rūšies reabilitacija (stacionarinė ar ambulatorinė) ir gydymo trukmė bus pasirinkta, priklauso nuo paciento būklės ir ligos sunkumo.
VLK primena: pacientai, kuriems skiriama nemokama medicininė reabilitacija ir sanatorinis (antirecidyvinis) gydymas, gali pasirinkti gydymo įstaigą.
Tęstinė reabilitacija po protezavimo
Daugeliui pacientų atrodo, kad gavus protezą - reabilitacija baigta. Deja, tai viena didžiausių klaidų, stabdančių tolesnį progresą. Tęstinė reabilitacija po protezo pritaikymo yra esminė norint išlaikyti savarankiškumą, užtikrinti komfortą ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.
Dažniausios klaidos po amputacijos ir kaip jų išvengti
Amputacija - tai didelis gyvenimo iššūkis, tačiau tinkamai prižiūrint bigę ir laikantis specialistų rekomendacijų, galima pasiekti daug geresnius rezultatus protezavimo ir reabilitacijos metu.
Bigės priežiūra
Norint išvengti komplikacijų, svarbu suprasti, kokie pasikeitimai vyksta amputavus galūnę. Arterijos ir venos, kuriomis atiteka ir nuteka kraujas iš galūnės, buvo perrištos. Bigė gauna pakankamai kraujo iš didžiųjų kraujagyslių mažų šakų. Dėl to atsiranda nedidelis patinimas, kuris išlieka tol, kol organizmas prisitaiko prie pasikeitusio aprūpinimo krauju.
Bigės bintavimo instrukcija žingsnis po žingsnio
Bigė bintuojama nuo apačios į viršų, paveržiant. Bintavimas reikalingas tam, kad susiformuotų bigės apatinis galas.
Padėtys sąnarių sustingimui išvengti
Kad būtų lengviau vaikščioti su protezu, labai svarbu po amputacijos atgauti normalų klubo ir kelio sąnarių judrumą. Pateikiame padėčių pavyzdžius, kurie padės išvengti klubo ir kelio sąnarių sustingimo (nejudrumo).
Mankštos pratimai
Norint padidinti Jūsų raumenų jėgą, lankstumą ir ištvermę, yra sudaryti šie mankštos pratimai. Darykite tik tuos, kuriuos patikrino Jūsų kineziterapeutas. Kiekvieną pratimą reikia atlikti mažiausiai du kartus abiem kojomis. Prisiminkite, kad atliekant pratimus reikia normaliai kvėpuoti - nesulaikykite kvėpavimo.
Grįžus namo: kaip man judėti?
Po operacijos labai svarbu kuo anksčiau atsikelti ir pradėti vaikščioti. Tai padės:
- Išvengti chirurginių komplikacijų - tokių, kaip embolijos į plaučius ar pneumonijos;
- Padidins savarankiškumą ir judrumą;
- Padidins bendrą stiprumą ir ištvermę;
- Pagerins bendrą savijautą.
Po amputacijos pirmą kartą jūs tikriausiai bandysite eiti reabilitacijos skyriuje.
tags: #reabilitacijos #skyrimas #pastoviam #kojos #protezui