Reabilitacija sergant reumatoidiniu artritu: svarbūs aspektai ir patarimai

Reumatoidinis artritas (RA) - tai lėtinė autoimuninė liga, kuomet sąnariuose nuolat vyksta uždegiminiai procesai. Dažniausiai pažeidžiama keletas sąnarių, simetriškai abiejose pusėse - dažniau smulkūs pirštų, nykščių, riešų, pėdų, čiurnų , rečiau alkūnių, pečių, klubų, kelių. Ankstyvasis reumatoidinis artritas pirmiausiai pažeidžia mažesnius sąnarius, ypač plaštakų, riešų ir pėdų. Ligai progresuojant, simptomai gali išplisti į kelius, kulkšnis, alkūnes, klubus ir pečius.

Dalis reumatoidiniu artritu sergančių žmonių patiria simptomus ir požymius, kurie nėra susiję su sąnariais. Reumatoidinio artrito simptomai ir požymiai gali būti įvairaus sunkumo, taip pat kas kiek laiko atsirandantys bei išnykstantys. Ligos eiga banguojanti, padidėjusio ligos aktyvumo laikotarpius, vadinamus paūmėjimais, keičia santykinės remisijos laikotarpiai, kai patinimas ir skausmas sumažėja.

Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga. Žmogaus imuninė sistema normaliai gamina antikūnus, padedančius kovoti su bakterijomis, virusais ir kitais mikroorganizmais. Sergant autoimuninėmis ligomis, imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus prieš paties organizmo audinius. Nėra tiksliai žinoma, kodėl taip įvyksta. Sergant reumatoidiniu artritu, organizme gaminami antikūnai prieš sinovinį dangalą (jis dengia kiekvieno sąnario vidinį paviršių). Dėl šios priežasties sąnario viduje ir aplink jį atsiranda uždegimas.

Liga diagnozuojama pagal pasireiškiančius simptomus ir eigą, tačiau kartu yra būtini ir laboratoriniai tyrimai. Atlikus juos, galima atmesti kitokios kilmės sąnarių uždegimą arba patvirtinti šią autoimuninę ligą, kuriai reikia specifinio gydymo. Svarbu, kad reumatoidinis artritas būtų diagnozuotas kuo anksčiau. Taigi jei kurį laiką juntate sąnarių jautrumą, skausmą, patinimą, rytinį sustingimą kreipkitės į gydytojus.

Reumatoidinio artrito stadijos

Perėjimas nuo pirmos iki ketvirtos RA stadijos gali užtrukti daug metų. Kai kurie pacientai per gyvenimą nepereina jų visų. Kai kuriems pasireiškia neaktyvūs artrito laikotarpiai.

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

1. Ankstyvoji stadija: Jos metu daugelis ligonių junta sąnarių skausmą, sustingimą ar patinimą. Sąnario viduje pasireiškia uždegimas, jo audinys ištinsta.
2. Vidutinio sunkumo stadija: Jos metu sinovinio dangalo uždegimas pažeidžia sąnario kremzlę.
3. Sunki stadija: Ši RA stadija laikoma sunkia. Pažeidimas apima ne tik kremzlę, bet ir pačius kaulus. Gali pasireikšti didesnis skausmas ir patinimas, raumenų silpnumas, mobilumo praradimas.
4. Paskutinė stadija: Tai paskutinė ligos stadija, kai sąnariai jau nebefunkcionuoja. Juose nebėra uždegimo, tačiau vis tiek gali pasireikšti skausmas, patinimas, sustingimas ir mobilumo praradimas, sumažėti raumenų jėga. Gali sunykti sąnariai, o kaulai suaugti (atsiranda ankilozė).

Reabilitacijos svarba sergant reumatoidiniu artritu

Reumatoidinis artritas - lėtinis sąnarių uždegimas, dažniausiai pažeidžiantis smulkiuosius sąnarius, sąnario kremzlę, raiščius bei raumenis. Rytais jaučiamas plaštakų, pirštų, riešo sąnarių sustingimas. Ligai progresuojant, sąnarys tampa nejudrus, susiformuoja kontraktūros. Liga dažniausiai vargina 35-50 metų amžiaus žmones, o moterys serga tris kartus dažniau.

Reabilitacinio gydymo metu pacientas gydomas medikamentais, jam taikomos fizioterapijos procedūros, aromaterapija, sausas purvas, speciali mankšta. Paprastai po reabilitacinio gydymo sergančiųjų sveikata pagerėja.

Medicininės reabilitacijos paslaugos skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau - SAM) 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir SAM 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. Asmenims, turintiems biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų poliklinikoje teikiama pradinė reabilitacija. Jeigu atlikus pradinės reabilitacijos procedūras funkcijos tebėra sutrikusios, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina paciento būklę, biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį ir sprendžia, ar reikalingas tolesnis reabilitacinis gydymas.

Iš poliklinikos suaugusieji pacientai gali būti siunčiami stacionarinės reabilitacijos kartotiniam kursui, palaikomąjai ir ambulatorinei reabilitaciją. Į reabilitaciją II yra siunčiami pacientai, kuriems buvo atliktas pirminis ir gydomasis protezavimas, bei pacientai, kuriems COVID-19 liga komplikavosi pneumonija su liekamaisiais ligos požymiais (varginantis dusulys, nuovargis, silpnumas, skausminis sindromas ir kt. asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas 0-40 proc. Sąrašas susirgimų, dėl kurių pacientai siunčiami į medicininę reabilitaciją yra reglamentuojamas SAM 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr.

Gydymo metodai

Reumatoidinio artrito gydymas parenkamas kiekvienam pacientui individualiai, atsižvelgiant į ligos intensyvumą, kitas buvusias ir esamas ligas, vartojamus vaistus. Jis yra kompleksinis ir ilgalaikis. Svarbu, kad gydymas būtų pradėtas kuo anksčiau.

Taip pat skaitykite: Mokama reabilitacija

• Medikamentinis gydymas:
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU).
  • Steroidiniai hormonai (gliukokortikoidai).
  • Sintetiniai ligą modifikuojantys vaistai (plakvenilis, metotreksatas, sulfasalazinas, leflunomidas).
  • Biologiniai vaistai (baltymai, antikūnai).
• Ergoterapija: Gydytojas gali nukreipti pas ergoterapeutą, kuris patars, kaip išlaikyti jūsų sąnarių lankstumą. Taip pat gali pasiūlyti naujų būdų, kaip atlikti kasdienes veiklas, kurios tausos jūsų sąnarius. Labai svarbu, ergoterapiją pradėti iki komplikacijų pradžios.
• Chirurgija: Jei vaistai nepadeda išvengti ar sulėtinti sąnarių pažeidimo, jūs ir jūsų gydytojas gali apsvarstyti galimybę atlikti operaciją pažeistiems sąnariams atstatyti. Chirurgija gali padėti atkurti jūsų gebėjimą naudoti sąnarį.

Pagalbinės priemonės: Pagalbinės priemonės gali padėti išvengti skausmingų sąnarių įtempimo ir palengvinti kasdienių veiklų atlikimą. Pavyzdžiui, virtuvinis peilis su rankena padeda apsaugoti pirštų ir riešų sąnarius. Tam tikri įrankiai, pavyzdžiui, sagų kabliukai, gali palengvinti apsirengimą.

Gyvensenos patarimai sergant reumatoidiniu artritu

Pasak gydytojos reumatologės Valerijos Tamulaitienės, grįžus namo, labai svarbu tęsti medikamentinį gydymą, kad būtų pristabdytas ligos progresavimas. Svarbu būti judriems, pakankamai ilsėtis, atlikti tinkamus fizinius pratimus.

• Mityba: Įvairi ir subalansuota mityba gali padėti kontroliuoti uždegimą, kuris sukelia RA simptomus. Reumatoidiniu artritu sergantiems žmonėms gali būti naudinga viduržemio jūros dieta. Sergant reumatoidiniu artritu papildomai rekomenduojama valgyti maistą, kuriame gausu kalcio. Naudinga valgyti šparagus, obuolius, slyvas, mėlynes, kuo daugiau žalių vaisių, daržovių ir kitų produktų, turinčių daug vitaminų A, B,C. Naudokite nakvišų aliejų.
• Poilsis ir atsipalaidavimas: Kuo mažiau jaudinkitės, venkite įtampos bei streso. Miegokite 8-10 val., pailsėkite dieną. Įpraskite namų ir darbo reikalus tvarkytis ramiai, nes stiprūs išgyvenimai provokuoja sąnarių skausmus. Sumažinti įtampą, atsipalaiduoti gali padėti joga, plaukiojimas, autogeninė treniruotė, meditacija, relaksacija.
• Judėjimas ir mankšta: Judesys labai svarbus gydant reumatoidinį artritą. Sąnarių nejudrumas skatina sąnarių degeneraciją. Namuose reguliariai atliekant specialius tempimo ir atsipalaidavimo pratimus, gerėja sąnarių paslankumas, stiprėja raumenys. Venkite ilgai stovėti, greitai vaikščioti, ypač nelygiu paviršiumi, nes tai gali sukelti sąnarių skausmus. Naudinga važinėti dviračiu, žaisti golfą, plaukioti, slidinėti lygioje vietoje.

Teisinga kūno padėtis:

• Stovėjimas: Stovėkite taip, kad ausys, pečiai, klubai, keliai ir kulnai būtų vienoje linijoje. Stebėkite, kad kojos per kelių sąnarius nebūtų įtemptos. Pilvo raumenys turėtų būti įtempti, dubuo šiek tiek pasviręs pirmyn, pečiai atlošti atgal, smakras neutralioje padėtyje (neatkištas į priekį).
• Sėdėjimas: Sėdint nugara turėtų būti stabili ir atremta į kėdės atlošą. Ties juosmenine stuburo dalimi galima pasidėti pagalvėlę ar suvyniotą rankšluostį. Kojos per klubų, kelių ir čiurnų sąnarius turėtų būti sulenktos 90° kampu. Siekiant atpalaiduoti pečius, žastai turėtų būti priglausti prie šonų, rankos per alkūnių sąnarius sulenktos 90° kampu. Riešų sąnariai - tiesūs arba šiek tiek sulenkti. Jei dėl kelių ar klubų sąnarių skausmo atsistoti sunkiau, naudokite aukštesnę kėdę.
• Gulėjimas: Nedėkite pagalvėlių po keliais, kad išvengtumėte kelių sąnarių lenkiamųjų kontraktūrų.

Pratimai sergant reumatoidiniu artritu

„Pratimus atlikite lėtai, ritmiškai. Darykite juos sistemingai, kiekvieną dieną. Palaipsniui didinkite judesių amplitudę. Pratimus, jų dažnumą keiskite pagal individualius poreikius. Jei pratimo metu skauda sąnarį, vėliau jis tinsta, mažinkite pratimo intensyvumą arba jo atsisakykite. Reikėtų nepamiršti svarbiausios taisyklės: atliekant judesius ar pratimus, jie neturi sukelti didesnio sąnarių skausmo nei esant ramybės būsenos“, - pataria G. Ušeckienė.

Pratimai rankoms ir plaštakoms:

1. Dilbis padėtas ant stalo, plaštaka už stalo delnu žemyn. Leiskite, kad plaštaka lengvai nukristų žemyn. O kita ranka lengvai padėkite atlikti judesį. Palaikykite apie 10 sek. ir atpalaiduokite.
2. Stovint ar sėdint dilbiai yra horizontalioje padėtyje prieš krūtinę, delnai suglausti, pirštai nukreipti aukštyn. Lengvai spauskite delnus apie 5 sek. ir atpalaiduokite.
3. Atsiremkite į sieną tiesiomis rankomis ir aukštyn nukreiptais pirštais. Lėtai slyskite rankomis žemyn, kol pajusite tempimą vidinėje rankų pusėje. Pabūkite tokioje padėtyje apie 10 sek. ir atpalaiduokite rankas.
4. Stovėdami (ar sėdėdami), plaštakos sunertos, rankos nuleistos žemyn, kelkite tiesias rankas aukštyn ir lėtai leiskite žemyn. Paskui sukite ratu į vieną pusę, ir į kitą.
5. Stovėdami ar sėdėdami ir laikydami plaštakas ant pečių kelkite alkūnes į priekį ir atgal. Paskui suveskite alkūnes į priekį (prieš krūtinę) ir atveskite atgal.
6. Stovėkite ar sėdėkite, rankos nuleistos prie šonų. Šiek tiek pasilenkite į priekį ir pasiūbuokite rankas pirmyn, atgal, ratu.

Pratimai kojoms:

1. Gulėkite ant nugaros, kojos tiesios. Lėtai lenkite ir tieskite pėdas. Stenkitės nesulenkti kojų per kelių sąnarius.
2. Gulėkite ant nugaros. Lėtai sulenkite ir ištieskite koją pėdos nepakėlę nuo žemės.
3. Gulima ant nugaros, viena koja sulenkta, kita ištiesta ir padėta ant žemės. „Važiuokite dviračiu“ viena koja apie 10 kartų, paskui kita. Pratimą pradėkite nuo ištiestos kojos ir, sukdami ratą, stenkitės iki galo ištiesti koją per kelio sąnarį.
4. Gulėkite ant nugaros, rankos prie šonų. Lenkite pėdas į save, o kelius spauskite žemyn. Palaikykite apie 5-10 sek ir atpalaiduokite.
5. Gulėkite ant nugaros, viena koja sulenkta, kita ištiesta. Tiesią koją pakelkite apie 20 cm nuo žemės ir lėtai nuleiskite.
6. Gulėkite ant nugaros, kojos sulenktos, pėdos suglaustos. Lėtai atitraukite kelius į šalis, palaikykite apie 10 sek.
7. Gulėkite ant nugaros, rankos šiek tiek atvestos į šalis, delnai į viršų.

Dažniausiai daromos klaidos sergant reumatoidiniu artritu

Gyvenant su šia liga žinoti, ką reikia daryti, yra taip pat svarbu, kaip ir žinoti, ko nedaryti. Tad pokalbio su Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadove prof. Irena Butrimiene metu paaiškėjo dažniausiai sergančiųjų daromos klaidos, kurių būtina vengti.

Taip pat skaitykite: Kaip nuvykti nuo Palangos AS iki "Palangos Gintaro"?

• Jeigu tiko vienam, nereiškia, kad tiks ir jums.
• Gydomasi maisto papildais, o ne vaistais.
• Mankštintis svarbu, bet štangų kilnoti nereikia.
• Pagerėjus būklei savarankiškai nutraukiamas gydymas.
• Internete esanti informacija skirta susipažinti su liga, bet ne priimti sprendimą dėl gydymo.

Anot profesorės, visi su ligos gydymu susiję veiksmai turi būti derinami su gydytoju: „Kilus klausimams geriau klausti specialisto, o ne ieškoti atsakymo internete. Pasikartosiu - kiekvienas reumatoidinio artrito atvejis individualus. Norėdami sau padėti, o ne pakenkti, sergantys ir jų artimieji turi bendradarbiauti su gydytoju, nes tokiu būdu pasiekiami geriausi rezultatai.“

Profesinė reabilitacija

Jeigu Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse profesinė reabilitacija turi senas tradicijas, tai Lietuvoje tai palyginus nauja paslauga, kuria gali pasinaudoti turintys negalią darbingo amžiaus piliečiai. Remiantis Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, profesinė reabilitacija - tai asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis.

Lietuvoje sukurta teisinė bazė profesinei reabilitacijai, kuriamos metodikos profesinės reabilitacijos paslaugoms teikti pagal negalios pobūdį, auga ir profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis, nes kasmet yra nustatoma daugiau negu 20 tūkst. naujų netekto darbingumo atvejų. Pagal galiojančią tvarką nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys pirmiausia kreipiasi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT), kur jiems nustatomas profesinės reabilitacijos poreikis ir išduodama išvada dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo.

Atvykus į profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą, profesinės reabilitacijos programos (ciklo) turinį sudaro keturios paslaugos:

1. Profesinių gebėjimų įvertinimas.
2. Profesinis orientavimas ir konsultavimas.
3. Profesinių gebėjimų atkūrimas arba naujų išugdymas.
4. Pagalba įsidarbinant.

Tad išsami ir nuosekli profesinės reabilitacijos programa padeda atsakyti į daugelį klausimų, nes su klientu dirba specialistų komanda: psichologai, socialiniai darbuotojai, kineziterapeutai, ergoetrapeutai, gydytojai ir kt. Susiorientuoti, suderinti savo norus, galimybes ir darbo rinkos poreikius padeda ir atvejo vadybininkai bei įdarbinimo vadybininkai.

Galvojant apie tai, ką mokate, ką sugebate dirbti, nepamirškite, kad įgūdžiai, kuriuos įgijote sirgdami artritu - kantrybė, gebėjimas surasti kompromisą, planavimas ir problemų sprendimas - tai jūsų stiprybės. Ko gero, atlikdammi kasdienius darbus, išmokote taikyti naujoviškus būdus. Daugumai darbdavių patrauklios tokios savybės, kurios rodo gebėjimą adaptuotis.

Daugelyje šalių profesinė reabilitacija yra tiesiog privaloma, tuo tarpu Lietuvoje dalyvauti ar nedalyvauti sprendžia pats asmuo, pasitaręs su gydytoju, artimaisiais.

tags: #reabilitacijos #poveikis #esant #reumatoidiniam #artritui