Spindulinė terapija (radioterapija) - tai vėžio gydymo būdas, kurio metu naudojama didelės energijos jonizuojanti spinduliuotė (rentgeno, gama spinduliai ir kt.). Radioterapija plačiai naudojama įvairių vėžių gydyme.
Šiame straipsnyje aptarsime spindulinės terapijos šalutinį poveikį ir reabilitacijos galimybes, siekiant pagerinti pacientų gyvenimo kokybę po gydymo.
Kaip išvengti vėžio atkryčio po gydymo?
Spindulinės terapijos principai ir taikymas
Čia onkologiniams ligoniams gydyti taikoma išorinė spindulinė terapija didelės energijos jonizuojančiąja spinduliuote. Išorinės spindulinės terapijos skyriuje yra šiuolaikinė radioterapijos įranga: 4 linijiniai greitintuvai(TrueBeam, Clinac). Nuo 2017 m. Nacionaliniame vėžio institute pacientams pradėta taikyti stereotaksinė radioterapija (SRS ir SBRT).
Nuo įprastinės spindulinės terapijos stereotaksinė radioterapija skiriasi tuo, kad į naviką galima paskirti žymiai didesnę vienkartinę jonizuojančių spindulių dozę, kuri bus biologiškai daug efektyvesnė. Taigi, pacientui gali pakakti tik vienos ar kelių procedūrų. Be to, jei pacientas turi pavienes metastazes galvos smegenyse, stereotaksinė radioterapija leidžia išvengti visų galvos smegenų apšvitinimo.
Spindulinės terapijos tikslumui užtikrinti naudojamos specialios paciento imobilizavimo priemonės, švitinimo tūriams nustatyti naudojama kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija (tiksliai įvertinama naviko lokalizacija, nustatomos ribos tarp naviko ir šalia esančių sveikų audinių), informacinės bei kompiuterinės dozimetrinio planavimo ir verifikavimo sistemos.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Spindulinio gydymo kurso metu gydymo tikslumas kontroliuojamas papildomomis vaizdinimo (IGRT) priemonėmis - kilovoltiniu, megavoltiniu portaliniu vaizdinimu bei konusinio pluošto kompiuterine tomografija (CBCT). Kasmet išorinė spindulinė terapija atliekama apie 2000 pacientų. Jiems taikomas radikalusis spindulinis, dažnai kombinuojamas su chemoterapija, biologine taikinių terapija ar hormonoterapija, bei paliatyvus spindulinis gydymas.
Išorinė spindulinė terapija taikoma įvairiais navikais sergantiems pacientams. Metastazės galvos smegenyse yra dažniausia intrakranijinė patologija, kuri gydoma stereotaksine spinduline terapija. Ligonių išgyvenamumo trukmė ir kokybė priklauso nuo tikslaus švitinamo tūrio parinkimo, gautos suminės dozės, sveikų audinių ir organų apsaugos nuo spindulių.
Planuojant ir atliekant šį sudėtingą gydymą reikia sinchronizuoti daugybę besisukančių ir judančių dalių. Reikia atsižvelgti į stalo postūmį ir pasukimą, greitintuvo korpuso, kolimatoriaus sukimosi ir daugialapės diafragmos judesius.
Seniau toks planavimas, plano verifikavimas ir realizavimas užtrukdavo itin daug laiko, atsirasdavo galimų gydymo paklaidų, taip pat sunkiau buvo užtikrinamas patogumas pacientui ir gydymo realizavimo saugumas. Panaudojant unikalius matematinius modelius ir algoritmus optimizuojamas ne tik dozimetrinis pasiskirstymas audiniuose, bet ir pati realizavimo procedūra, o tikslus dozimetrinis plano kokybės įvertinimas yra pateikiamas jau plano kūrimo eigoje.
Kadangi visa švitinimo procedūra tapo automatizuota, siekiant užtikrinti didelį tikslumą ir neprarasti realizavimo greičio prieš procedūrą jau yra įvertinamos ir sumodeliuojamos atskirų linijinio greitintuvo dalių judėjimo trajektorijos, todėl realizavimo metu to daryti jau nebereikia. Įdiegta nauja metodika šiuo metu yra vienintelė Lietuvoje ir pacientai jau yra ja gydomi.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Radioterapija dažniausiai atliekama naudojant prietaisą, kuris nukreipia spindulius į tam tikrą kūno vietą, kurią reikia gydyti. Radiacijai patekus į organizmą ji ima veikti vėžines ląsteles, esančias gydomoje organizmo vietoje.
Svarbu: Spindulinė energija veikia ne tik piktybines ląsteles, tačiau sunaikina ir sveikų ląstelių genetinę medžiagą, todėl ypač svarbu kuo geriau nutaikyti spindulius į gydomą vietą, kad būtų pažeista kuo mažiau aplink esančių sveikų ląstelių. Sveikų ląstelių pažeidimas gali nulemti įvairius nepageidaujamus radioterapijos poveikius.
Šalutinis spindulinės terapijos poveikis ir jų valdymas
Radioterapijos poveikis kiekvienam pacientui yra individualus. Kai kurie žmonės jaučiasi beveik kaip įprastai, o kitiems prireikia daugiau poilsio ir papildomos priežiūros. Nėra tokių navikų gydymo metodų, kurie veiktų tik vėžio ląsteles.
Gydymo metu pažeidžiami sveiki audiniai ir sveikos ląstelės, todėl nepageidautinas šalutinis poveikis neišvengiamas. Kokie šalutiniai poveikiai pasireikš, labai priklauso ir nuo to, kokia kūno vieta švitinama, taip pat nuo individualaus organizmo jautrumo.
Radioterapija paveiks tik tą odos plotą, į kurį bus nukreipti spinduliai. Dauguma režimų nesukelia aiškiai matomų odos pažeidimų, o naujausios technologijos reikšmingai sumažino radioterapijos dozes, tenkančias odai. Šalutinis radioterapijos poveikis gali pasireikšti gydymo metu (ūmūs) ir po jo (lėtiniai, galintys išlikti visą gyvenimą).
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje
Odos pokyčiai
Ūminės odos reakcijos: ji tampa raudona, ją niežti, gali išdžiūti. Tačiau jei pažaida yra sunki, oda gali sutrūkinėti ir susiformuoti paviršinės šlapiuojančios opos. Tokiu atveju gali išsivystyti antrinė grybelinė arba bakterinė infekcija, jei reakcija yra stipri arba paraudimas plinta už gydymo ploto ribų, ją reikia gydyti.
Daugeliu atvejų oda užgyja visiškai ir atrodo įprastai, gali sumažėti plaukuotumas ir prakaitavimas. Kai kuriais atvejais gali atsirasti ilgalaikių pažeidimų, oda tapti plona, kartais - išryškėti kraujagyslių piešinys.
Kaip sau padėti?
- Radioterapijos metu drėkinantys preparatai gali pagerinti odos būklę.
- Ypač svarbu, kad netrintumėte ar nesikasytumėte tos vietos, net jei labai niežės.
- Jei niežėjimas yra labai intensyvus, turėtumėte pranešti savo gydytojui, jis galėtų paskirti silpną steroidų tepalą.
Jei odos būklė blogėja iki radioterapijos pabaigos, dozę arba techniką galima keisti. Priešingu atveju gali būti paskirtas grybelį slopinantis kremas, o jei yra bakterinės infekcijos požymių - antibiotikai. Rūkymas radioterapijos metu gerokai didina ūminės odos reakcijos galimybę.
Jei pacientai negali visiškai atsisakyti, būtų gerai nerūkyti bent keturias valandas iki ir po radioterapijos seanso. Odos drėkinimas padeda spindulinės terapijos metu ir suteikia pacientams palengvėjimo, ypač jei kremai laikomi šaldytuve, jie dar ir vėsina. Todėl daugelis radioterapijos centrų propaguoja vandeninius kremus, kurie yra bekvapiai.
Apskritai atsargiai naudokite kremus, kurių sudėtyje daug priedų, kad jie nepažeistų odos. Buvo atlikta nemažai tyrimų, kuriuose alavijo turintys kremai buvo lyginami su vandeniniais kremais, daugelis atskleidė nedidelį skirtumas tarp abiejų, o viename net paaiškėjo, kad kremai su alaviju iš tikrųjų blogina odos būklę.
Dėl to kremai ir geliai su alaviju (nepaisant uždegimą slopinančio poveikio, kuris naudingas sergant kitomis odos ligomis) nerekomenduojami po radioterapijos. Palyginti su įprastu drėkinamuoju, dažniausiai naudojamas kremas su medetkomis.
Moksliniai tyrimai įrodė, kad maitinantys kremai švelnina deginimą ir niežulį, kurie pasireiškia dėl radiacinio dermatito. Ilgainiui tam tikri gyvenimo būdo įpročiai gali gerinti odos ir audinių būklę, taip pat mažinti antrinės odos vėžio riziką.
Alyvuogių aliejus, naudojamas tiesiai ant odos, tinka po radioterapijos. Jis turi stiprų antioksidacinį ir apsauginį poveikį, taip pat gali mažinti riziką susirgti odos vėžiu, susiraukšlėti ir senti. Patartina įsigyti aukštos kokybės natūralaus aliejaus pagrindu pagamintą drėkinamąjį kremą ir patiems jį papildyti nedideliu kiekiu aukščiausios kokybės alyvuogių aliejaus.
Sveika mityba, kurioje gausu vitaminų ir polifenolių, yra svarbi apsaugant odą nuo didesnės žalos ir išaugusios odos vėžio rizikos. Rūkymas ypač didina gydymo paveiktų vietų odos storį (fibrozę) ir prisideda prie nuolatinio skausmo bei limfedemos. Fizinis aktyvumas gerina organizmo savijautą, taip pat ir odos būklę.
Svarbu: Nepasitarus su gydančiu gydytoju netepti švitinimo sričių jokiais kremais, spiritu, kvepalais, dezodorantu arba kitomis kosmetikos priemonėmis. Šios taisyklės galioja dar ilgą laiką po gydymo. Atsiradusias žaizdas, odos šlapiavimą ir įtrūkimą būtina parodyti gydytojui ir laikytis jo rekomendacijų. Visos odos reakcijos praeina po 2-3 savaičių baigus gydymą. Meskite rūkyti arba nerūkykite bent 4 val.
Nuovargis ir silpnumas
Neretai taikant radioterapiją pacientai jaučia nuovargį, nusilpimą. Nuovargis ar silpnumas gali išlikti net praėjus keletui mėnesių po gydymo. Svarbu gydymo metu tinkamai ilsėtis, nepervargti.
Apetito stoka ir svorio kritimas
Taip pat radioterapijos metu gali sumažėti apetitas, gali kristi kūno svoris. Gydymo metu derėtų rinktis subalansuotą, kaloringą maistą, turtingą visų maisto medžiagų.
Kiti galimi šalutiniai poveikiai
- Plaukų slinkimas (alopecija) - taikant spindulinę terapiją plaukai iškrenta tik tose vietose, kurios spinduliuojamos, tai yra laikini pokyčiai.
- Burnos džiūvimas, rijimo sutrikimai ar skausmas.
- Viduriavimas (dažniausiai pasireiškia, kai švitinama pilvo ar gimdos kaklelio sritis).
CyberKnife metodas prostatos vėžio gydymui
Reabilitacija ir atsistatymas po spindulinės terapijos
Onkologinės ligos gydymas dažnai būna ilgai trunkantis, neretai - pasitelkiant kelis gydymo būdus: chemoterapiją, operaciją, radioterapiją, hormonų terapiją. Gydymo metu organizmas stipriai paveikiamas, tad tiek gydymo metu, tiek po jo tenka susidurti su įvairiais pašaliniais poveikiais, nepageidaujamais simptomais.
Jums gali pasireikšti vienas ar daugiau šiame straipsnyje išvardytų šalutinių poveikių. Dažniausiai vienam asmeniui nepasireiškia daugiau nei keletas simptomų. Kai kuriuos jų gali sukelti vėžio gydymas, dalį simptomų iššaukia tik tam tikri vėžio atvejai.
Apie Jus varginančius simptomus ar anksčiau nebūdingas organizmo reakcijas papasakokite Jus gydančiam gydytojui ar prižiūrinčiam slaugytojui.
Fizinis aktyvumas
Fizinio aktyvumo chemoterapijos metu nauda ir saugumu jau neabejojama, todėl vis daugiau skiriama dėmesio mankštai, vertinant ją, kaip puikią priemonę ligos ar gydymo šalutinių reiškinių valdymui. Net ir mažiausias fizinis aktyvumas yra rekomenduojamas, tačiau kaip ir visuomet - vienas pasirinkimas yra geriau už kitą.
Įprastinis fizinis aktyvumas - namų tvarkymas, darbai sode ar darže, 3-4 valandos per savaitę sumažina su liga ar gydymu susijusį nuovargį, galbūt pagerins apetitą ir nuotaiką. Pirmiausia pradėkite daugiau vaikščioti kasdien, keisdami ėjimo tempą.
Svarbu: Prieš pradėdami aktyviai sportuoti - pasitarkite su specialistu, kuris gali įvertinti jūsų ligos diagnozę, taikomą gydymą ir jo šalutinius reiškinius ir geriausiai patars kokiu intensyvumu jums šiuo metu geriausia treniruotis.
Moksliniai tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas yra saugus metodas visuose vėžio gydymo etapuose ir ne tik sumažina gydymo sukeltus šalutinius reiškinius, bet ir pagerina nuotaiką, fizinį pajėgumą, judrumą, gyvenimo kokybę.
Pacientams, kuriems buvo taikytas gydymas radioterapija arba didelių dozių chemoterapija, fizinė veikla padėjo sumažinti psichologinį distresą ir nuovargį. Buvo pastebėta, jog tie pacientai, kurie gydymosi metu užsiima fizine veikla, patiria mažiau šalutinių reiškinių. Be kita ko, teigiama, jog reguliari fizinė veikla gali padėti sustiprinti imuninę sistemą.
Pasyvus gyvenimo būdas silpnina kūną ir raumenų jėgą, mažina judesių amplitudę, fizinio krūvio toleravimą, todėl net ir susirgus onkologine liga, gydymosi metu ir po jo rekomenduojama išlikti fiziškai aktyviu, pasirenkant adekvatų ir saugų krūvį.
Rekomenduojama užsiiminėti 150 min per savaitę užsiimant vidutinio intensyvumo aerobiniu fiziniu aktyvumu,- t.y.- veiklos pulso intervalai- 140 - 168 k/min, nejaučiant dusulio ar oro trūkumo. Geriausia- vakariniai pasivaikščiojimai vidutinio intensyvumo krūviu.
Gerai dozuoto ir adekvataus fizinio krūvio raiška yra nuovargis ir miego režimas. Tai yra natūralus slopinimo procesas, kurio metu žmogus turi ilsėtis ir atstatyti jėgas.
Mityba
Kadangi neretas medikamentinio gydymo šalutinis poveikis - pykinimas, onkologiniam pacientui gali tekti koreguoti savo mitybą. Anot specialistų, jei pykina, reikėtų rinktis maistą, kurį būtų lengva kramtyti, nuryti ir virškinti (virtą, o jei labai norisi - lengvai apkeptą).
- Nevalgykite sunkaus riebaus maisto.
- Gerkite lėtai bei gurkšnokite skysčius visą dieną.
- Valgykite kambario temperatūros ir vėsesnį, bet ne karštą maistą.
- Jei pykina tik tarp valgymų, stenkitės valgyti nedideliais užkandžiais, dažnai ir lėtai.
Medikai atkreipia dėmesį, kad gydantis chemoterapija, kai kurie maisto produktai gali sustiprinti pykinimą. „Pykinimas yra ligos gydymo pasekmė, todėl anksčiau pamėgti ir gerai toleruojami maisto produktai gali sukelti pykinimą. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės gydymo metu nebegali valgyti mėsos.
Specialistai taip pat pataria vengti riebaus kepto maisto, labai saldaus maisto, aštraus, karšto bei stipraus kvapo maisto. „Beje, vien kvapai, sklindantys maisto gaminimo metu, jau gali sukelti pykinimą, todėl reiktų pagalvoti, kaip izoliuoti ligonį nuo iš virtuvės sklindančio kvapo.
Svarbu sureguliuoti ir tuštinimąsi. Nors didelė dalis žmonių po chemoterapijos viduriuoja, kai kuriems viduriai užkietėja. Čia vėlgi padės skysčių gausa bei maistas, kuriame gausu ląstelienos, skaidulų. Jei pacientą po chemoterapijos vargina viduriavimas, jis turėtų vengti riebaus ir kepto maisto, kavos, vaisių sulčių, alkoholio, lapinių daržovių.
Onkologinių ligonių dietologė Jennifer Koorenny pasakoja, jog kai kurie ligoniai po chemoterapijos priauga daug svorio. Jiems svarbu į savo mitybą įtraukti mažo riebumo patiekalus, daržoves. Būtų gerai valgomą maistą ir pojūčius, patiriamus pavalgius šio maisto, aprašyti.
Tam, kad būtų išvengta burnos opelių, žaizdelių, mikozių po chemoterapijos, verta atsisakyti alkoholio, aštraus, karšto maisto. Burnos džiūvimas, akių apsunkimas, retas šlapinimasis - ryškios dehidratacijos požymis.
Tam, kad būtų išvengta pykinimo ir vėmimo, rekomenduojama valgyti vėsesnį maistą. Taip pat maistą gardinti imbieru (slopina pykinimą), pipirmėte (gerina virškinimą). Reikia vengti riebaus, kepto, charakteringo kvapo ir skonio maisto.
Psichologinė pagalba
Visada labai svarbu savo nerimu dalintis su gydančiu onkologu, su artimaisiais, prašyti psichologo patarimo - tiek gydymo pradžioje, tiek vėliau, viduryje chemoterapijos kurso, jei tik kyla klausimų.
NVI vykstantis „Pacientų forumas“, „Paciento mokykla“, vėžio žinomumo mėnesiams skirti renginiai, pacientų organizacijos, paciento dienynai taip pat aktyviai padeda šviesti pacientus.
Svarbu: Gera emocinė savijauta, stipri psichologinė būklė padės greičiau regeneruotis organizmui po gydymo. Neužmirškite savo artimųjų ir draugų, mėgstamų laisvalaikio leidimo būdų, hobių. Pakeliaukite, išmokite ko nors naujo. Kai kurie pacientai pasakoja, jog jiems labai padėjo dienoraščio rašymas.
Šis straipsnis suteikia išsamų supratimą apie spindulinės terapijos šalutinį poveikį ir reabilitacijos strategijas. Atminkite, kad kiekvienas pacientas yra unikalus, todėl svarbu aptarti individualų gydymo planą su savo sveikatos priežiūros komanda.
tags: #reabilitacija #po #spindulines #terapijos