Sudėtingoje reabilitacijos kelionėje, ypač neurologinėmis ligomis sergančių pacientų, svarbiausia yra priežiūros komandos sudėtis. Neurologinių susirgimų reabilitacija yra daugialypė veikla, kuriai reikia medicininės, fizinės, psichologinės ir ergoterapijos derinio.
Čia ir slypi daugiadisciplininių reabilitacijos komandų esmė: tai įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų kolektyvas, dirbantis kartu, kad suteiktų holistinę priežiūrą, pritaikytą individualiems paciento poreikiams. Šioje bendradarbiavimo sistemoje neurologai tampa svarbiausiomis figūromis, o jų patirtis padeda kurti ir įgyvendinti veiksmingas gydymo strategijas.
Neurologai specializuojasi diagnozuoti ir gydyti nervų sistemos, apimančios galvos smegenis, nugaros smegenis ir periferinius nervus, sutrikimus. Dėl gilaus neurologinių ligų sudėtingumo supratimo jie yra neįkainojami reabilitacijos komandoms, ypač gydant tokias ligas kaip insultas, galvos smegenų traumos, išsėtinė sklerozė ir Parkinsono liga. Neurologų įtraukimo į daugiadisciplines reabilitacijos komandas nauda yra įvairi ir išmatuojama.
Pacientai dažnai patiria geresnius funkcinius rezultatus, pavyzdžiui, geresnius judėjimo, kalbos ir pažintinius gebėjimus, kurie prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės. Be to, nuolatinė komandos narių sąveika ir koordinavimas palengvina dinamišką mokymosi aplinką.
Vienas iš veiksmingos daugiadisciplininės reabilitacijos požymių yra į pacientą orientuotas požiūris. Neurologai ir jų kolegos stengiasi ne tik šalinti fizines neurologinių susirgimų apraiškas, bet ir palaikyti pacientų psichologinę ir emocinę gerovę. Šis holistinis dėmesys yra labai svarbus, nes neurologinio sutrikimo įveikimas gali labai sutrikdyti pacientų ir jų šeimų narių orientaciją ir kelti kančias.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Neurologų ir kitų komandos narių bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba kiekvienos profesijos atstovų kompetencijai ir bendru įsipareigojimu optimizuoti pacientų gydymo rezultatus. Neurologai į šią komandą įneša kritinį požiūrį, siūlydami įžvalgas apie neurologinius paciento būklės pagrindus ir kaip tai gali paveikti jo reabilitaciją.
Neurologų įtraukimas į daugiadisciplines reabilitacijos komandas yra ne tik naudingas, bet ir būtinas. Jų specializuotos žinios, derinamos su kitų sveikatos priežiūros specialistų įvairiais įgūdžiais, užtikrina, kad priežiūra būtų visapusiška, nuosekli ir orientuota į pacientą. Šis bendradarbiavimo modelis yra šiuolaikinės reabilitacijos medicinos švyturys, rodantis, kad sveikimo keliu geriausia eiti drauge, o kiekvienas specialistas atlieka svarbų vaidmenį, padedantį pacientams susigrąžinti nepriklausomybę ir gyvenimo kokybę.
Kineziterapeuto vaidmuo reabilitacijoje
Kineziterapeutė Viktorija Matulevičiūtė iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus pasakoja: „Stebuklų pacientai dažniausiai nesitiki, bet nori greičiau pasveikti, sumažinti skausmą. Vienam tikslas yra grįžti į sportą, kitam - išlaikyti kavos puodelį rankoje. Atrodo, labai mažas dalykas, bet tam žmogui jis yra labai svarbus“.
Pagrindinė pacientų grupė yra traumatologinio-ortopedinio pobūdžio - žmonės po traumų ir ortopedinių operacijų, pavyzdžiui, kulkšnies lūžių, meniskų, raiščių pažeidimų, sausgyslių insercijų, osteosintezės, raumenų plyšimo ir kt. Be to, jaučiamas sezoniškumas. Žiemą būna daugiau pacientų po čiurnų traumų, patempimų. Rudenį daugiau neurologinio pobūdžio pacientų, kurie skundžiasi kaklo, nugaros ir juosmeninės dalies skausmais.
Koks yra kineziterapeuto tikslas dirbant su pacientu? Lietuvoje reabilitacijai, taigi ir kineziterapijai, skirtas laikotarpis nėra tokios trukmės, kokios reikėtų, norint pasiekti optimalius rezultatus. Pavyzdžiui, raiščių traumos gydymas užtrunka nuo 3-6 mėnesių iki 9-12 mėnesių, priklausomai nuo pažeidimo, o reabilitacijai turime vos 14 dienų. To tikrai neužtenka.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Todėl tikslas yra supažindinti pacientą su taisyklingais judesiais - ką ir kaip jis turėtų daryti, kad sėkmingai tęstų reabilitaciją namuose. Jeigu pacientas ateis ir galvos, kad viską už jį padarys kineziterapeutas, tai rezultato tikėtis neverta. Mes nieko už pacientus nedarome - pasakome, ką ir kaip daryti, prižiūrime, pataisome, motyvuojame. Aišku, priklauso ir nuo pacientų pobūdžio. Jeigu būklė sunkesnė, mes padedame atlikti pratimus, pakelti galūnę, prilaikyti, pasyviai išlankstyti ir kt., bet vis tiek pats žmogus turi judėti ir galvoti apie daromą judesį. Be sąmoningo pratimų darymo gerų rezultatų greičiausiai nebus.
Neretai pacientams atstojama psichologais - išklausoma, padrąsinama. Prie kiekvieno paciento turima prieiti, prisitaikyti, „apžaisti“, kad padarytų kažkokį pratimą. Tada jie nusistebi - „oho, man pavyko, aš galiu“. Jiems tampa drąsiau, atsiranda pasitikėjimas tiek kineziterapeutu, tiek savimi.
Kiekvienam veikia skirtingi dalykai, todėl turime kalbėtis ir įsiklausyti. Žinoma, būna pesimistų, kurie sako, kad jiems visą laiką skaudėjo ir skaudės, ir jokios mankštos nepadės. Bet matant pokytį, pagerėjimą, atsiranda noras tęsti. Arba tokių, kurie padarę 3-4 pratimus jau nori eiti namo.
Labai daug kas pradeda daryti mankštas, pajaučia pagerėjimą ir jau galvoja, kad viskas - viską galiu, pasveikau. Taip, nes judėjimas reikalingas kasdien ir kiekvienam. Kiekvieną rytą reikėtų skirti bent 10-15 minučių mankštai, pusvalandis ar visa valanda būtų dar geriau. Bet suprantu, kad daugelis tiek laiko ryte neturime. Be to, žmogus dažnai linkęs pasilengvinti sau gyvenimą.
Patarimai mankštinantis
Internete esančiais mankštų ir pratimų vaizdo įrašais galima vadovautis, bet nereikia pamiršti tokių dalykų kaip taisyklingas kvėpavimas, raumenų įtempimas, taisyklinga poza ir kt. Dažnai tokie pacientai jau pirmo užsiėmimo su kineziterapeutu metu pastebi, kad atlikti pratimą taisyklingai žymiai sunkiau, bet ir poveikis žymiai didesnis. Todėl galima vadovautis internetiniais pratimais, jei jau žinote, kaip taisyklingai juos daryti.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje
Mes esame įpratę prie savo komfortiškų judesių, kurie ne visada yra taisyklingi, dažnai - atvirkščiai. Todėl mankštindamiesi galime save net ir traumuoti. Reikia tikrai labai daug kantrybės, empatijos, gebėjimo suprasti žmogų. Ir būtinai - humoro jausmo, nes jis padeda pacientui atsipalaiduoti. Turime mokėti prisitaikyti prie paciento, ieškoti su juo ryšio. Taip pat reikalinga išlavinta vaizduotė, nes turime sugalvoti naujų pratimų, kaip juos palengvinti ar pasunkinti.
Ligoninėje per trumpą laiką galima pamatyti, kaip žmogui pagerėjo - tai suteikia motyvacijos ir pasitenkinimo savo darbu. Taip pat motyvuoja kolektyvas, bendruomeniškumas ir galimybė pasitart su kolegomis, nes ir specialistai ne visada viską žino. Be to, kineziterapija man pačiai davė kitokį suvokimą apie judėjimą - ergonomiškas judėjimas būtinas kokybiškam gyvenimui. Kineziterapija gali būti prevencija nuo traumų, nes mes visi turime disbalansų, kažkurios vietos yra silpnesnės.
Pasaulinė insulto diena kasmet minima spalio 29 d. Šiais metais jos tema - sportas. 30 min. mankštos kasdien ar bent 5 dienas per savaitę gali sumažinti insulto riziką. Tas pusvalandis mankštos nereiškia ėjimo į sporto salę ir svorių kilnojimo, užtektų pasivaikščiot ar net nueiti į šokius. Taip pat pasirinkimas lipti laiptais vietoj kilimo liftu mažina insulto riziką.
Po gydytojų pirminės pagalbos visos reabilitacijos komandos darbas turi didelę įtaką padedant pacientui grįžti į kasdienes veiklas, darbą. Mes, kineziterapeutai, dirbame su judesių atstatymu, pusiausvyros ir koordinacijos lavinimu, pakitusiu raumenų tonusu. Kadangi smegenims reikia sukurti naujus kelius judesiams atlikti, todėl neretai mankštos metu pacientui tenka nuobodžiai kartu su specialistu atlikti tuos pačius judesius.
Pratimai insulto pacientams – viršutinės galūnės pratimai
Reabilitacijos komandos narių vaidmenys
Reabilitacijos komanda gali būti sudaryta iš įvairių specialistų, priklausomai nuo paciento poreikių. Štai keletas pagrindinių narių ir jų vaidmenų:
- Neurologas: Diagnozuoja ir gydo nervų sistemos sutrikimus, koordinuoja reabilitacijos planą.
- Kineziterapeutas: Padeda atstatyti judėjimo funkcijas, stiprina raumenis, gerina pusiausvyrą ir koordinaciją.
- Ergoterapeutas: Moko pacientus atlikti kasdienes veiklas, pritaiko aplinką ir priemones, kad jie galėtų būti savarankiški.
- Logopedas: Padeda atstatyti kalbos ir rijimo funkcijas.
- Psichologas: Teikia emocinę paramą pacientams ir jų šeimoms, padeda įveikti stresą ir nerimą.
- Socialinis darbuotojas: Padeda pacientams gauti reikiamas socialines paslaugas ir paramą.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius reabilitacijos komandos narių vaidmenis:
| Specialistas | Vaidmuo |
|---|---|
| Neurologas | Nervų sistemos sutrikimų diagnostika ir gydymas, reabilitacijos plano koordinavimas |
| Kineziterapeutas | Judėjimo funkcijų atstatymas, raumenų stiprinimas, pusiausvyros ir koordinacijos gerinimas |
| Ergoterapeutas | Mokymas atlikti kasdienes veiklas, aplinkos pritaikymas |
| Logopedas | Kalbos ir rijimo funkcijų atstatymas |
| Psichologas | Emocinė parama, streso ir nerimo įveikimas |
| Socialinis darbuotojas | Socialinių paslaugų ir paramos užtikrinimas |
tags: #reabilitacija #komandos #sudetis